Savaitgalį praūžusi audra sostinės dangų išraižė žaibais. Nors stichija pridarė nemažai nuostolių, lepino ir įspūdingais vaizdais. Vienas statinys žaibus traukia gerokai dažniau nei kiti – tai Vilniaus televizijos bokštas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika portalui LRT.lt teigė, kad 2023 m. atliktas tyrimas parodė, jog į Vilniaus televizijos bokštą žaibai trenkia maždaug 11 kartų dažniau nei vietovėse aplink jį.
„Aukštas bokštas veikia kaip didelis žaibolaidis. Žaibas visada renkasi jam patogiausią (geriausiai laidų) kelią iki žemės. Kadangi bokštas yra ant kalvos ir labai aukštas statinys, turintis įžeminimą, žaibas labai dažnai trenkia į jį. Dėl bokšto šalia esančios vietovės yra neblogai apsaugotos nuo tiesioginio žaibo pataikymo, vis dėlto tikimybė, jog pataikys, nėra nulinė, tiesiog gerokai mažesnė nei tuo atveju, jeigu visai nebūtų televizijos bokšto“, – teigė G. Valaika.
Ar Lietuvoje yra daugiau vietų, į kurias žaibas trenkia dažniau nei į aplinkines vietoves?
Pasak meteo.lt atstovo, be įvairių bokštų ir aukštų pastatų, žaibas dar dažnai trenkia į vandens telkinius – upes, ežerus, šaltinius, taip pat į aukštus medžius, vėjo jėgaines, karjerus ir panašiai.
„Žaibų išlydžiai Lietuvoje detaliai stebimi tik nuo 2011–2012 m., o reikia bent 20–30 metų duomenų, kad pavyktų pateikti daugiau patikimų faktų apie žaibų mėgstamas ir nemėgstamas vietas“, – aiškino ekspertas.
Smūgiai skaičiuojami šimtais
Kaip portalui LRT.lt teigė Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas, nors tikslios statistikos, kiek kartų per metus žaibas trenkia į Vilniaus televizijos bokštą, nėra, į statinį pataikę žaibo smūgiai skaičiuojami šimtais.
Pasak pašnekovo, dar statant bokštą įrengta žaibosaugos sistema.
„Jos paskirtis – priimti žaibo išlydį ir jį tiesiausiu būdu iškrauti į žemę. <...> Žaibolaidžiai Vilniaus televizijos bokšte yra reguliariai tikrinami – tikrinama jų varža“, – teigė V. Kaminskas.
Tiesa, žaibui trenkus į bokštą, jame esantys žmonės apie smūgį gali nė nesuprasti – žaibai per žaibolaidžius yra nukreipiami į žemę ir jokių elektromagnetinių laukų, kurie įelektrintų drabužius ar kitus objektus bokšte, nesukuria.
Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovas taip pat pridūrė, kad nėra girdėjęs apie atvejus, kai dėl žaibo būtų nukentėję žmonės.
„Archyvinių duomenų šiuo klausimu neturime, bet neteko girdėti apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su žaibais, per kuriuos būtų nukentėję televizijos bokšto darbuotojai ar lankytojai“, – teigė V. Kaminskas.
