Pudelių ir kitų šunų veislių mišrūnai tampa vis populiaresni – tyrimai rodo, kad šią tendenciją bent iš dalies lemia lūkesčiai, kad tokie šunys nekels alergijos, bus sveiki ir gerai sutars su vaikais. Visgi neseniai atliktas tyrimas leidžia teigti, kad kai kurie iš šių mišrūnų turi daugiau elgesio problemų nei grynaveisliai šunys, iš kurių jie kilę, skelbia „The Guardian“.
Karališkojo veterinarijos koledžo (Jungtinėje Karalystėje) mokslininkų vadovaujami tyrėjai išanalizavo 3 424 mišrūnų ir 5 978 grynaveislių šunų duomenis, surinktus pasitelkus internetinę anketą, kurią užpildė kokerpudelių, labrapudelių, kavapudelių, kokerspanielių, labradoro retriverių, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių ir pudelių savininkai.
Anketoje šunų šeimininkams buvo pateikti klausimai apie juos pačius, su šunimis susijusius jų lūkesčius ir apie tai, kaip jie dresavo savo augintinius. Anketoje taip pat buvo 73 klausimai apie šunų elgesį, kurie buvo naudojami šunų vertinimui pagal 12 skirtingų elgesio skalių.
Kokerpudelių vertinimas skyrėsi nuo pudelių šešiose vertinimo skalėse – nustatyta daugiau nepageidaujamo jų elgesio apraiškų tokiose srityse kaip agresija savininko atžvilgiu, agresija nepažįstamųjų atžvilgiu, konkurencija su kitais šunimis, nesocialinė baimė (pavyzdžiui, eismo ar naujų daiktų baimė) bei su atskyrimu susijusios problemos ir jautrumas.
Panašūs rezultatais išryškėjo lyginant kokerpudelius su kokerspanieliais, be to, kokerpudeliams nustatyta daugiau nepageidaujamų elgesio bruožų, susijusių su agresija kitų šunų atžvilgiu, svetimų žmonių ir kitų šunų baime bei dresavimu.
Kavapudeliai skyrėsi nuo pudelių pagal tris vertinimo skales, o nuo kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių – pagal devynias, iš kurių aštuoniose mišrūnų rezultatai buvo prastesni.
Labrapudeliai skyrėsi nuo pudelių pagal šešias vertinimo skales, kuriose surinko geresnius balus nei pudeliai, o nuo labradoro retriverių – pagal penkis kriterijus, kurių rezultatai buvo prastesni nei grynaveislių.
Tyrime nedalyvavęs Linkolno universiteto veterinarinės elgsenos medicinos profesorius Danielis Millsas teigė, kad toks tyrimas buvo labai reikalingas, tačiau pabrėžė, jog jo rezultatai nereiškia, kad mišrūnai genetiškai yra labiau linkę į probleminį elgesį.
„Elgesys visada yra genų ir aplinkos sąveikos rezultatas, todėl bandyti ieškoti paprastų priežasčių vienoje ar kitoje pusėje yra bergždžias reikalas“, – sakė jis.
Tyrimas čia.
