Saulė migravo ne viena. Mūsų Saulė gimė maždaug prieš 4,6 milijardo metų gerokai arčiau Paukščių Tako centro nei yra dabar. Tokią išvadą astronomai daro remdamiesi jos chemine sudėtimi, kuri būdinga vidiniam galaktikos diskui. Tačiau kaip ji atsidūrė ten, kur yra dabar, daugiau nei trimis kiloparsekais toliau nuo centro, nei gimė?
Dabar astronomai, pasinaudoję Europos kosmoso agentūros „Gaia“ palydovo duomenimis, patvirtino, kad Saulė migravo iš centro ne viena, o kartu su gausiu panašių žvaigždžių būriu.
Tyrėjai sudarė didžiausią kada nors sukurtą Saulės „dvynių“ – žvaigždžių, kurių temperatūra, gravitacija paviršiuje ir cheminė sudėtis beveik identiškos Saulės vertėms – katalogą, aprėpiantį aplinkinius 300 parsekų. Jame iš viso yra net 6 594 žvaigždės, maždaug 30 kartų daugiau nei ankstesniuose tyrimuose. Kiekvienai žvaigždei nustatytas amžius.
Atsižvelgus į atrankos nuokrypius – ryškias ir artimas žvaigždes pamatyti lengviau, nei blausias ir tolimas – amžių pasiskirstyme išryškėjo platus pikas ties 4–6 milijardais metų. Ši epocha apima ir Saulės gimimą. Tai rodo, kad šiandien Saulės kaimynystėje esančios panašaus amžiaus ir panašios sudėties žvaigždės greičiausiai gimė kartu arčiau galaktikos centro ir kartu migravo į dabartines pozicijas.
Tyrėjai taip pat pastebėjo antrą, siauresnį amžiaus piką ties maždaug 2 milijardais metų – tai greičiausiai atspindi vėlesnį žvaigždžių formavimosi protrūkį diske, daug arčiau dabartinės Saulės padėties.
Šie rezultatai svarbūs ir astrobiologiniu požiūriu: galaktikos centras yra kur kas nepalankesnė aplinka gyvybės evoliucijai, tad migracijos procesas, perkėlęs Saulės sistemą į ramesnį regioną, galėjo būti viena esminių sąlygų mūsų egzistavimui.
Tyrimų rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose „Astronomy and Astrophysics“: katalogo sudarymas, Saulės migracija.
