Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Izraelis šeštadienį pradėjo precedento neturintį puolimą prieš Iraną, Teheranas paleido atsakomųjų smūgių į kitas regiono šalis. „Pagrindą sudarė: pirma – žvalgyba, antra – sunkiai radarais matoma ginkluotė, raketos ir lėktuvai, trečia – tiksliai nutaikomos ir giliai prasiskverbiančios požeminės bombos“, – naudojamą karinę ginkluotę komentuoja karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.
Karybos eksperto teigimu, vertinant Irano ir Izraelio karinius pajėgumus išsiskiria požiūris į efektyvumą ir kaštus.
„Pasaulyje yra dviejų tipų pagrindinės taktikos. Pirmoji yra rytietiška, kuri remiasi mase: kuo pigiau, kuo daugiau. Antra yra vakarietiška, kuri remiasi technologine viršenybe, kur daugiau skaičiuojamas efektyvumas ir našumas, tai yra už kiekvieną dolerį turi būti pasiektas maksimalus efektas“, – komentuoja D. Antanaitis.
Iranas remiasi kiniškomis ir rusiškomis technologijomis.
„O Izraelis turi ir amerikietiškos, ir savos gamybos oro gynybos, ją naudoja ir jau remiasi tuo, kad panaikintų grėsmę kuo efektyviau ir kuo našiau. Tai tam, kad vieną taikinį sunaikintum, nereikia išleisti tūkstančio raketų – tu naudoji vieną raketą. Nors ji brangi, jos pataikymo tikimybė ypač aukšta ir siekia 99,9 procento“, – pasakoja pašnekovas.
Anot D. Antanaičio, prieš naudodami ginklus JAV ir Izraelis pirmiausia žvalgybai pasitelkė palydovus, elektroninės žvalgybos lėktuvus ir žmogiškuosius išteklius.
„Buvo nustatyti aukšto prioriteto taikiniai, paskui žemesnio. Siekiant juos sunaikinti, reikėjo įveikti Irano oro gynybos sistemas. Tam reikalingi mažai matomi lėktuvai, tokie kaip „B-2 Spirit“, F-22, F-35, taip pat ir raketos „Tomahawk“, kurios šiek tiek skiriasi nuo mūsų matytų, panašu, kad tai naujausio tipo, tos, kurios gali atspindėti arba yra sunkiai pastebimos radarais“, – pasakoja ekspertas.
B-2 – vienas brangiausių bombonešių, kurių kaina viršija milijardą dolerių. Keturiais reaktyviniais varikliais varomas B-2 gali gabenti įprastinius arba branduolinius ginklus, skristi tarpžemyniniu nuotoliu ir pasipildyti degalų ore.
Įveikus oro gynybą taikiniams pasitelktos tiksliai nutaikomos bombos ir raketos, požeminiams taikiniams – valdymo ar ryšio punktams, bunkeriams ir kitai infrastruktūrai naudotos bombos, kurios susidūrusios su žeme ar kliūtimi iš karto nesprogsta, o dėl savo kieto apvalkalo ir kinetinio greičio prasiskverbia gilyn.
„Ir tiksliai nutaikomos bombos bei raketos, kurios turėjo sunaikinti vadavietes ir svarbiausia, be abejo, tai raketų paleidimo vietas, nes Iranas labai žymus tuo, kad yra labai gerai įvaldęs raketų konstravimo ir gamybos technologijas. Prie žvalgybinių pajėgumų dar, aišku, galima pridėti ir bepiločius lėktuvus, orlaivius“, – teigia ekspertas.
Anot D. Antanaičio, Iranas turi sofistikuotų raketų, kurios gali skristi ir iki keturių tūkstančių kilometrų. Vis dėlto daug pavojingesnės kietojo kuro raketos, kadangi jas galima laikyti ilgiau ir perdislokuoti pagal poreikį.
„Irano raketų technologijos yra įspūdingos. Izraelio raketų technologijos yra dar pažangesnės būtent dėl to, kad Izraelis ir pats kuria daug technologijų, ir Izraeliui nėra taikomas tarptautinis embargas, skirtingai nuo Irano. Izraelis prieina prie amerikietiškų technologijų ir panašiai“, – pasakoja pašnekovas.
Vertinant iš efektyvumo pusės, Izraelio raketos – žymiai tikslesnės.
„Ką mes galim pamatyti ir iš karo Ukrainoje, kaip rusai naudoja panašias iranietiškas technologijas ir patys iraniečiai, tai rusų taiklumas yra gerokai žemesnis negu izraelietiškų raketų“, – komentuoja ekspertas.
Anot eksperto, svarbu ir tai, jog pasitelkiamos ne tik oro, bet ir jūros pajėgos.
„Tai yra jungtinė operacija, buvo panaudota ir daug karinių jūrų pajėgų – dvylika lėktuvnešių grupių, kurias sudaro ne tik lėktuvnešiai, kuriuose kiekviename maždaug po šimtą lėktuvų įvairių paskirčių, bet ir branduoliniai povandeniniai laivai, raketiniai eskadriniai naikintuvai, vadinamieji destroyeriai, aprūpinimo laivai ir panašiai. Na ir, be abejo, priešlaivinės raketos, kuriomis ir buvo nuskandinti vienuolika iranietiškų laivų“, – pasakoja D. Antanaitis.
Kalbant apie oro gynybą, paskutinėmis dienomis soc. tinkluose galima išvysti ne vieną vaizdo įrašą, kuriuose matomos numušamos raketos, ypač Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Pašnekovo teigimu, oro gynybos sistemos taip pat būna daugiasluoksnės – pirmiausia radarai, kurie nustato, tuomet lėktuvai, kurie gali stebėti oro erdvę dar toliau negu radarai, tuomet – tolimojo nuotolio oro gynybos sistemos, skirtos naikinti taikiniams, kurie skrenda aukštai, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemos.
Naikintuvai taip pat yra labai svarbi oro gynybos sistemos dalis.
„Mes dažnai kalbam, kad pigus dronas sunaikina didelės vertės taikinį ir todėl negalime naudoti brangių ginklų jam neutralizuoti, bet tai yra klaidinga nuomonė. Mes privalome panaikinti grėsmę bet kokiomis priemonėmis, kad išvengtume žmonių aukų. Todėl naikintuvų naudojimas naikinant raketas ar dronus yra labai efektyvus ginklas“, – teigia pašnekovas.
Kalbant apie Izraelį ir JAV, taip pat pirmiausia dominuoja palydovai, pamatantys priešiškos raketos paleidimo tašką, jis automatiškai užfiksuojamas ir turėtų būti sunaikintas.
„Reikia kovoti ne su strėlėmis, reikia sunaikinti lankininką. Tą ir darė amerikiečiai su izraeliečiais Irane: jie naikino raketų paleidimo vietas ir tada tau mažiau reikia tvarkytis su atskrendančiomis raketomis“, – komentuoja D. Antanaitis.
