160 mokslininkų iš 23 šalių parengtoje ataskaitoje teigiama, kad Žemė pasiekė pirmąjį katastrofišką lūžio tašką, dėl kurio šiltųjų vandenų koralų rifai dabar susiduria su ilgalaikiu nykimu ir kelia grėsmę šimtų milijonų žmonių pragyvenimui. Jei pasaulinis atšilimas nebus kuo greičiau sumažintas iki 1,2 °C, koralų laukia masinis išmirimas.
„Pats terminas „klimato sistemos lūžio taškai“ yra mokslinis ir apibūdina situaciją, kai klimato sistema iš vieno būvio pereina į kitą ir tas pokytis yra negrįžtamas. Skamba labai dramatiškai, atrodo, kad lūžis įvyks per vieną naktį, bet tai yra lėtesnis procesas“, – pasakoja Vilniaus universiteto klimatologas dr. Justinas Kilpys.
Šiuo metu klimato lūžio taškų priskaičiuojama nuo 15 iki 20. Koralų rifai unikalūs tuo, jog yra laikomi viena iš labiausiai pažeidžiamų sistemų dėl visuotinio atšilimo, kurį sukelia iškastinio kuro deginimas.
„Su koralais yra labai prasta situacija jau keleri metai iš eilės. Jų mirtingumas yra labai išaugęs ir iš tikrųjų labai realistiška, kad gali būt pasiektas tas lūžio taškas“, – sako J. Kilpys.
Pagrindinis spalvų ir maisto šaltinis koralams – maži dumbliai, gyvenantys po išoriniu polipų skeletu. Temperatūrai kylant, šie dumbliai pradeda gaminti kenksmingas medžiagas, dėl to saugodamiesi koralai priversti juos išstumti iš savo audinių. Taip įvyksta koralų nykimą nurodantis blukimo procesas.
„Koralai jautriausi vandenyno temperatūrai ir pastarieji penkeri metai pasaulyje buvo karščiausi. Jie gali ištverti trumpas vandenyno karščio bangas ir paskui atsigauti, bet kai yra keleri metai iš eilės labai aukšta temperatūra, jie miršta masiškai. Tai pastebima tiek prie Australijos, kur yra Didysis barjerinis rifas, tiek kur yra kiti mažesni rifai, pavyzdžiui, Karibų salyne ar Ramiojo vandenyno mažosiose salose. Iš tikrųjų yra labai prasta situacija su koralais ir apsimetinėti, kad tas lūžio taškas neįvyko, manau, negalima“, – teigia J. Kilpys.
Anot klimatologo, labiausiai tikėtina, kad šiuo metu esame pačiame lūžio taške. Ši naujiena žalinga ir žmonėms.
„Nors užima labai nedidelę dalį vandenyno, su koraliniais rifais yra susiję 25 proc. visų vandenyno gyvūnų. Žuvys, žinduoliai, ketvirtadalis [jų] kažkuriuo gyvenimo etapu glaudžiasi prie koralų, ten deda savo ikrelius, maitinasi ir panašiai. Išnykus koralams, turėsime labai neigiamų pasekmių ir žmonėms, nes yra šalių, kurių visa jų ekonomika, maistas yra paremtas vandenynu. Tai reiškia, kad visiškai žlunga jų ekonomika ir tas turi dabartiniam globaliam pasaulyje domino efektą“, – įvykių svarbą pabrėžia mokslininkas.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad koralų rifų kritinė riba – pasaulio temperatūros pakilimas per 1,2 °C, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos skaičiavimais, 2024 m. buvo šilčiausi metai nuo 1850 m., kai buvo pradėti registruoti pasauliniai duomenys, su 1,29 °C atšilimu.
„Su lūžio taškais yra tokia situacija, kad mes niekada negalėsim pasakyt, kad [jie] jau įvyko praeitais metais ar šiais. Iš tikrųjų reikia dešimtmečio, kad galėtume įvardinti. Ir tai nebus labai konkretūs metai, tai bus greičiausiai dešimtmetis. Praėjus, tarkim, 15 metų, mes galėsime sakyti, kad tas dešimtmetis nuo 2020 iki 30-ųjų buvo lūžio taškas, kai koralai išnyko jau pagal pačias pesimistiškiausias prognozes“, – pasakoja J. Kilpys.
Žemė – ant lūžio taškų slenksčio
Mokslininkų ir gamtosaugininkų parengtoje „Pasaulinių lūžio taškų“ ataskaitoje įspėjama, kad pasaulis taip pat yra „ant ribos“ pasiekti kitus lūžio taškus. J. Kilpio teigimu, didžiausią globalų domino efektą sukeltų Grenlandijos, Vakarų Antarktidos ledynų ištirpimas ir vandenyno srovių susilpnėjimas.
„Per pandemiją labai daug kalbėjom apie trūkinėjančias tiekimo grandines, čia irgi lygiai tas pats pavyzdys. Tie žmonės kažkur judės, jie bus nepatenkinti, keisis kai kurios tiekimo grandinės, turizmas ir panašiai. Ir tai turi globalių pasekmių – ekonomikai, globaliam BVP, socialiniam saugumui ir neramumams. Nors mes kalbame apie klimatą, ir atrodo tai nėra susiję gal tiesiogiai su žmonėm, bet iš tikrųjų viskas turi domino efektą“, – pabrėžia mokslininkas.
Štai kalbant apie pavojų Amazonės miškams, įtakos turi tiek klimato krizė, tiek vietinis miškų kirtimas.
„Amazonėje pastaruosius kelerius metus buvo labai stiprus El Niño reiškinys, kuris lemia labai didelę sausrą ir padidėjusį tropinių miškų gaisrus. Tai vienas yra tas klimato efektas, o kitas yra intensyvūs kirtimai Brazilijoje. Dabar kalbama, kad greičiausiai net nereikės dviejų laipsnių pokyčio, kad tropiniai miškai irgi pradėtų nykti negrįžtamai. 1,8 laipsniai gali būti jau riba, kur bus peržengtas tas lūžio taškas“, – komentuoja J. Kilpys.
Kitas nerimo keliantis lūžio taškas – Atlanto meridianinės cirkuliacijos (AMOC) griūtis. Tai paviršinė srovė, dažniausiai vadinama Šiaurės Atlanto srove, yra itin reikšminga Europos klimatui. Į šią srovę įeina Golfo srovė, kuria į Šiaurės pusrutulį pernešama šiluma. Arktyje atneštas vanduo atšąla ir nugrimzta, sudarydamas giluminę grįžtamąją srovę.
„Su šita cirkuliacija yra labai didelis neapibrėžtumas. Gali būti, kad jau esame toje riboje, kur ji silpnėja ir keičiasi. Yra straipsnių, kurie sako, kad čia užteks dešimtmečio ar 20 metų, kad ji pradėtų reikšmingai silpnėti ir keisti klimatą visam šiaurės pusrutuliui. Kiti sako, kad gal užtruks kokius 300 metų. Bet jeigu taip įvyktų, tai būtų labai didelės pasekmės net jau ne vietiniu mastu, bet globaliai, nes tai tikrai pakeistų visos planetos klimato sąlygas. Būtų tikrai labai daug nerimo keliantys tokie pokyčiai“, – pasakoja klimatologas.
Sutrikus AMOC, Europoje vyrautų daug šaltesnis klimatas, ilgesnės žiemos, pasikeistų tropinių lietų juosta, nuo kurios priklauso maisto tiekimas milijonams žmonių, o jau ir taip kylantis jūros lygis, pakiltų dar 50 cm.
„Ir tada yra ledynai – Grenlandijos ledyno skydo tirpimas, labai intensyvus ir kiekvienais metais vis fiksuojami nauji tirpimo rekordai. Ir gali būti, kad intensyviai tirpstant, tas procesas pats savaime stiprėja, nes ledas trūkinėja, atsiranda plyšių, jis tamsėja, irgi dėl to daugiau sugeria šviesos – užsikuria teigiamas atgalinis ryšys. Šito Grenlandijos ledyno sunykimas irgi prisidėtų prie Golfo srovės pokyčių, pakeltų jūros lygį ir pakeistų, tai kiek Žemė sugeria Saulės spinduliuotės. Iš tikrųjų, visi šie paminėti lūžio taškai galimi per ateinančius 30–50 metų“, – apibendrina J. Kilpys.
