Mėlynasis banginis yra didžiausias planetos gyvūnas. Jis suvalgo milžiniškus kiekius mažų, į krevetes panašių gyvūnų, vadinamų kriliumi, padedančių apsirūpinti maistinėmis medžiagomis. Kadaise Žemės vandenynuose knibždėte knibždėjo mėlynųjų ir kitų banginių, per specialų ūsą košiančių jūros vandenį, kad galėtų maitintis smulkia jūros gyvūnija. Tačiau pastarąjį šimtmetį jie intensyviai medžioti dėl daug energijos suteikiančių taukų, rašo Vašingtono universitetas.
Kadangi banginiai buvo beveik išnaikinti, atsirado manančių, kad vandenyse, kur neliko plėšrūnų, sparčiai daugės kriliaus, tačiau taip neatsitiko. Kriliaus populiacija taip pat sumažėjo kaip ir banginių populiacija, tačiau iki šiol neatsigavo.
Neseniai paskelbtoje teorijoje teigiama, kad banginiai buvo ne tik plėšrūnai vandenyno aplinkoje. Jų išskiriamos maistinės medžiagos galėjo būti pagrindinė šių jūrų ekosistemų trąša.
Vašingtono universiteto okeanografų atlikti tyrimai patvirtina šią teoriją. Jie parodė, kad banginių išmatose yra daug geležies – gyvybiškai svarbaus elemento, kurio dažnai trūksta vandenynų ekosistemose, ir netoksiškų vario – kitos svarbios maistinės medžiagos – formų.
Sausio mėnesį žurnale „Communications Earth & Environment“ buvo paskelbtas atviros prieigos tyrimas, kuriame pirmą kartą analizuojamos šių mikroelementų formos banginių išmatose.
„Atlikome naujus banginių išmatų matavimus, kad galėtume įvertinti, kokie svarbūs banginiai ir jų išskiriamos maistinės medžiagos yra fitoplanktonui, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Vašingtono universiteto doktorantas Patrickas Monrealis. – Mūsų atlikta analizė rodo, kad dėl istorinės banginių medžioklės sumažėjusi planktonu mintančių banginių populiacija galėjo turėti didesnių biogeocheminių pasekmių Pietų vandenynui, kuris yra itin svarbus pasaulinei anglies apykaitai.“
Antarktidą supantis Pietų vandenynas pakankamai retai apgyvendintas, tačiau manoma, kad jis atlieka svarbų vaidmenį pasaulio klimatui. Stiprios Vakarų Vėjų srovės iškelia giluminį vandenyno vandenį į paviršių. Masiniai fitoplanktonu vadinamų į augalus panašių organizmų žydėjimai palaiko krilių, kuris šiandien nesaugomuose vandenyse vis dar žvejojamas akvakultūroms ir naminių gyvūnėlių maistui, populiacijas.
„Keliame hipotezę, kad banginiai iš tikrųjų papildo ekosistemą maistinėmis medžiagomis, kurias naudojantis fitoplanktonas intensyviau žydi ir krilius gali juo maitintis“, – aiškino R. Bundy.
Tyrimas čia.
