Saulė kartas nuo karto sužimba ultravioletinių ir rentgeno spindulių ruože. Vieno žybsnio metu per kelias valandas išmetama maždaug tiek energijos, kiek Saulė iš viso išspinduliuoja per dešimtadalį sekundės.
Įprastai Saulės žybsniai praktiškai nepakeičia bendro Saulės šviesio. Visgi energinga spinduliuotė, kurios įprastai Saulė skleidžia nedaug, gali pažeisti elektroninius prietaisus, elektros linijas ar pakenkti žmonių sveikatai. Tai nenuostabu, kad jiems skiriama daug dėmesio ir bandoma išsiaiškinti, kaip prognozuoti jų stiprumą, pasireiškimą ir kitas savybes.
Istoriniai ir archeologiniai duomenys rodo, jog kartais Saulės žybsniai gali būti daug energingesni – net ir šimtus kartų energingesni už stipriausius, žinomus šiandien. Tokių superžybsnių kartais aptinkame ir kitose žvaigždėse. Dabar pirmą kartą superžybsnių paieška atlikta sistemingai, pasitelkus daugiau nei 50 tūkstančių žvaigždžių stebėjimus, darytus ketverius metus.
Stebėjimai atlikti Keplerio teleskopu – jis ieškojo egzoplanetų, tačiau tam reikėjo stebėti daugybę žvaigždžių ilgą laiką ir labai tiksliai fiksuoti jų šviesio pokyčius. Paėmę šį duomenų rinkinį, mokslininkai atrinko žvaigždes, kurios šviesiu ir temperatūra panašios į Saulę. Tarp jų 2527-iose žvaigždėse aptiko 2889 superžybsnius.
Turint omeny, kad iš viso duomenys aprėpė daugiau nei 200 tūkstančių metų žvaigždžių kintamumo, galima daryti išvadą, kad vidutiniškai viena į Saulę panaši žvaigždė patiria po superžybsnį kas šimtą metų. Paskutinis numanomas superžybsnis iš Saulės į Žemę pataikė 1859 metais. Vadinamojo Carringtono įvykio metu trūkinėjo telegrafo tinklai, kituose signalai lakstė be energijos šaltinio, o pašvaistės buvo matomos beveik iki pat pusiaujo.
Nors, turbūt, ne kiekvienas superžybsnis pataikytų į Žemę, verta turėti omeny, kaip dažnai iš Saulės galime tikėtis tokių energingų pliūpsnių.
Užfiksuotų beveik trijų tūkstančių superžybsnių energijos pasiskirsčiusios labai panašiai, kaip ir Saulės žybsnių – tai leidžia spręsti, kad superžybsniai fundamentaliai nesiskiria nuo įprastų Saulės žybsnių, o yra tik jų variantai su labai aukšta energija.
Tyrimas: https://www.science.org/doi/10.1126/science.adl5441
