Uraną ir Neptūną žmonių siųsti erdvėlaiviai aplankė tik kartą, kai beveik prieš 40 metų pro šias planetas praskriejo „Voyager 2“. Tų apsilankymų metu mokslininkai išmatavo specifinius magnetinius laukus, nepanašius į tuos, kurie buvo stebėti aplink kitas planetas. Nauji tyrimai rodo, kad Urano ir Neptūno magnetinės ypatybės gali būti susijusios su vandenynais, esančiais po jų atmosfera, skelbia „IFLScience“.
Milžiniškos planetos paprastai turi dujinius sluoksnius išorėje, skystus sluoksnius apačioje ir kietą branduolį centre. Burkhardas Militzeris iš Kalifornijos Berklio universiteto sukūrė kompiuterinį modelį, kuriuo bandoma paaiškinti Urano ir Neptūno magnetinius laukus. Jame teigiama, kad po planetų atmosfera yra vandens, metano ir amoniako.
Mokslininko teigimu, žemiau atmosferos yra didelis slėgis, todėl susidaro du skirtingi sluoksniai: apačioje – dalį vandenilio praradusių naftingų angliavandenilių ir amoniako sluoksnis, o viršuje – vandens ir vandenilio. Pagal šį modelį galima daryti prielaidą, kad Uranas turi Merkurijaus dydžio uolinį branduolį. Jį supa 8 000 km storio sluoksnis, kuriame gausu angliavandenilių. Virš jo yra tokio pat storio sluoksnis, bet sudarytas iš vandens, o viršuje – 5 000 km storio atmosfera.
Neptūnas yra panašaus dydžio kaip Uranas, bet negalėtum jo pavadinti dvyniu. Modelis rodo, kad jo atmosfera plonesnė, o branduolys didesnis (maždaug Marso dydžio), tačiau jį gaubia du vienodai stori vandens ir angliavandenilių sluoksniai.
„Dabar turime, sakyčiau, įtikinamą teoriją, kodėl Uranas ir Neptūnas pasižymi visiškai kitokiais magnetiniais laukais, mažai teprimenančiais Žemės, Jupiterio ir Saturno laukus, – savo pranešime sakė B. Militzeris. – Anksčiau to nežinojome. Tai tarsi nafta ir vanduo, tik nafta leidžiasi žemiau, nes prarandamas vandenilis.“
„Jei paklausite mano kolegų: „Kaip manote, kas paaiškina Urano ir Neptūno magnetinius laukus?“, jie gali atsakyti: „Na, gal deimantų lietus, o gal vandens savybė, kurią mes vadiname superjonine“, – sakė jis. – Mano požiūriu, tai mažai tikėtina. Bet jei darysime prielaidą, kad yra perskyrimas į du atskirus [angliavandenilių ir vandens] sluoksnius, tai turėtų viską paaiškinti.“
Tyrimas čia.
