Būti oro linijų pilotu žymiai labiau apsimoka nei astronautu, sako Julius Bartaševičius. Tačiau nors milijonų ir neuždirbsi, norinčiųjų pasimatuoti skafandrą 2021 m. Europoje buvo daugiau nei 22,5 tūkst. Savo laimę bandęs lietuvis J. Bartaševičius įveikė du atrankos į astronautus etapus ir iškrito patekęs tarp 400 geriausių europiečių.
„Vaikščiojau gatve po žvaigždėm ir su šypsena žiūrėdamas aukštyn mąsčiau – aš iš tikrųjų pretenduoju ten skristi“, – prisimena pašnekovas. LRT.lt jis papasakojo apie astronauto profesiją ir savo kelią šios svajonės link.
Likimo ženklas
Šiuo metu aeronautikos inžinerijos doktorantūroje Vokietijoje studijuojantis J. Bartaševičius pasakoja jau vaikystėje pagalvodavęs apie tai, kad būtų įdomu tapti astronautu. Tuomet apie šią profesiją jis mąstė kaip apie iššūkį. Vėliau, studijų metais, jis susižavėjo eksperimentais, kuriuos atlieka astronautai, ir technologijomis, prie kurių jie prisiliečia. Visa tai kartais vis pakuždėdavo „Pamėgink“, tačiau, kaip pasakoja inžinierius, greta visuomet buvo supratimas, kad lietuviui tapti astronautu nėra jokių galimybių.
Kai paskelbė, kad lietuviai visgi gali pretenduoti, man čia buvo likimo ženklas, kad dabar turiu pasistengti.
– J. Bartaševičius
„Atsimenu tą momentą, kai galvojau, kad būtų labai įdomu ir norėčiau [tapti astronautu], bet taip pat puikiai supratau, kad tai yra neįmanoma. Tad ta svajonė buvo tokia pati, kaip kiti svajoja tapti kino žvaigžde: jei viskas labai labai sukris, tai gali pasisekti, bet šiaip neverta gyvenimo sieti vien su tuo“, – atvirauja pašnekovas.
J. Bartaševičius prisiminė ir tą momentą, kai 2021 m. Europos kosmoso agentūra (EKA) paskelbė apie astronautų atranką. „Mano emocinė būklė labai bangavo. Jie paskelbė atranką, o aš negaliu pretenduoti. Tai nusivylimo buvo. Tačiau tada buvo sunkus metas mano projekte, tai labai daug apie atranką stengiausi negalvoti“, – sako doktorantas. Visgi astronautų atrankos konkursas apie save pamiršti neleido. Tais pačiais metais, kai jis prasidėjo, Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare ir mūsų tautiečiams atsivėrė durys į kosmosą.
„Kai paskelbė, kad lietuviai visgi gali pretenduoti, man čia buvo likimo ženklas, kad dabar turiu pasistengti“, – prisimena lietuvis.
Astronautais tampama ne dėl pinigų
Prieš aptariant, kaip mūsų tautiečiui sekėsi sudėtingiausia pasaulyje vadinamoje darbuotojų atrankoje, svarbu paminėti kelias detales apie astronauto profesiją.
J. Bartaševičius pasakoja, kad astronauto darbas realybėje toli gražu neatrodo taip, kaip jį įsivaizduoja vaikai ar su tuo nesusidūrę suaugusieji. Sėkmingai įveikta atranka dar tikrai nereiškia, kad greitai ar išvis kada nors pamatysi Žemės vaizdą iš viršaus. Anot pašnekovo, dalis atrinktų specialistų patenka į astronautų rezervą, kita dalis pradeda ilgą pasiruošimo misijoms procesą.
Astronautų atlyginimas gali siekti apie 5–6 tūkst. eurų per mėnesį. (...) Būti oro linijų pilotu žymiai labiau apsimoka nei astronautu.
– J. Bartaševičius
„Tas laikotarpis nuo atrankų iki pirmo skrydžio yra 5 metai“, – sako jis ir priduria, kad tiek laiko ruošiamasi ne tik prieš pirmąją, bet ir prieš kitas misijas. Tad per visą savo karjerą astronautai į kosmosą skrenda apytiksliai tik du kartus. „Modelis yra toks: tie žmonės, kurie 2008 m. laimėjo atranką, visi skrido bent po du kartus į kosmosą, ten buvo po pusę metų. Tarpe yra treniruotės ir pasiruošimas misijoms“, – LRT.lt teigia aeronautikos inžinerijos doktorantas.
J. Bartaševičius teigia, kad astronautų atlyginimas gali siekti apie 5–6 tūkst. eurų per mėnesį. „Palyginti su tuo, kiek rizikuoja, tai visai nėra pelninga. Būti oro linijų pilotu žymiai labiau apsimoka nei astronautu“, – sako pašnekovas. Tačiau, anot jo, žmonės šią profesiją renkasi tikrai ne dėl pinigų ir juo labiau ne dėl gyvenimo ir darbo balanso.
„Tapus astronautu, ši profesija tampa didele tavo gyvenimo dalimi ir tada sunku atskirti, ką žmogus daro kaip hobį ir ką pagal darbo sutartį. Jei dabar nukeliautume į J. F. Kennedy kosminių skrydžių centrą Floridoje, tai ten muziejuje kiekvieną dieną pasirašinėja astronautas. Ar jam už tai moka, ar jis tai daro, nes jam smagu, aš negalėčiau pasakyti“, – komentuoja pašnekovas.
Sudėtingiausia pasaulyje darbuotojų atranka
Tiek NASA, tiek ir EKA organizuojamas astronautų atrankų konkursas neoficialiai yra vadinamas sudėtingiausia pasaulyje darbuotojų atranka. Tačiau pirminiai dalyvavimo jame kriterijai skamba gana įprastai.
J. Bartaševičius sako, kad EKA konkurse į astronauto poziciją sėkmę gali mėginti visi, vairuotojo pažymėjimą turintys jaunesni nei 50 metų žmonės, kurių ūgis 150–190 cm. „Jei žmogus bus žemesnis, jis gali nepasiekti tam tikrų elementų, vykdydamas misijas, jei aukštesnis – gali netilpti į erdvėlaivį“, – sako J. Bartaševičius.
Inžinierius priduria, kad nors prie reikalavimų yra nurodytas normalus sudėjimas ir judėjimo gebėjimai, 2021 m. atrankoje EKA ieškojo ir vieno astronauto su negalia.
Tiek NASA, tiek ir EKA organizuojamas astronautų atrankų konkursas neoficialiai yra vadinamas sudėtingiausia pasaulyje darbuotojų atranka.
Keli kiti astronautų atrankos kriterijai: magistro laipsnis ir bent treji metai profesinės patirties. O tinkamų profesijų spektras itin platus – pradedant nuo medicinos ir baigiant aviacija. Iš kandidato taip pat buvo reikalaujama sutikimo persikraustyti ir keliauti pusmetį ar metus, priklausomai nuo misijų trukmės, pasiryžimo dalyvauti nardymo, mikrogravitacijos ir kituose eksperimentuose.
J. Bartaševičius atitiko visus išvardytus atrankos kriterijus, tad su 22,5 tūkst. europiečių, tarp kurių buvo 80 lietuvių, jis nusprendė išbandyti savo sėkmę sudėtingiausia pasaulyje vadinamoje darbuotojų atrankoje.
„Aš labai nedaug kam sakiau, kad tą paraišką pateikiau. Kadangi buvo labai mažas šansas, tai nėra kuo didžiuotis, kad CV išsiuntei kažkur“, – sako doktorantas.
Iš 22,5 tūkst. liko tik 17
Iš viso EKA astronautų atranką sudaro 6 etapai: CV atranka, vadinamieji psichometriniai testai, komandinio darbo iššūkis, išsami medicininė patikra ir du interviu.
Į antrą etapą iš 22,5 tūkst. žmonių pateko tik 1 400, tarp jų buvo Julius ir dar du lietuviai. „Kai įveikiau CV atranką, tai buvo nuostabu, nes prieš tai visiškai nežinojau, ko tikėtis“, – sako pašnekovas. Jis pasakoja, kad tik sužinojęs gerą naujieną iškart nusipirko EKA knygą „The Astronaut Selection Test Book“ (liet. „Astronautų atrankos testų knyga“), ją skaitydamas ruošėsi antram atrankos etapui.
„Antro etapo testai tikrina tavo loginį, erdvinį mąstymą, trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, anglų kalbos žinias, fiziką. Tai yra paprasti dalykai, bet tu jų negali ištreniruoti iki 100 proc. Tarkim, jei tau neduota atsiminti visų istorinių datų, tai treniruojantis irgi gali nepavykti. Toje knygoje buvo užduočių pavyzdžių, remiantis jais galima buvo ruoštis“, – sako atrankoje dalyvavęs lietuvis. Jis atskleidžia, kad į antrą atrankos etapą keliavo visiškai pasitikėdamas savimi.
„Kadangi žinojau, kad man visi tie dalykai sekasi, tai į antrą etapą aš nuėjau 100 proc. žinodamas, kad jį įveiksiu. (...) Kai įveikėme testus, vis dar labai savimi pasitikėjau, žinojau, kad mane paims į trečią etapą.“ Ir J. Bartaševičius neklydo – jis buvo tarp 400 laimingųjų, patekusių į kitą etapą.
Kai tikimybė tapti astronautu padidėja nuo 0 proc. prieš šešis mėnesius iki 0,05 proc. ir iki 3 proc., negali žmogus nesijausti laimingas.
– J. Bartaševičius
„Kai tikimybė tapti astronautu padidėja nuo 0 proc. prieš šešis mėnesius iki 0,05 proc. ir iki 3 proc., negali žmogus nesijausti laimingas“, – feisbuke rašė aeronautikos inžinierius.
Trečiojo etapo užduotis tikrino komunikacinius gebėjimus komandoje. „Visi turi skirtingas savo komunikacijos strategijas ir polinkius, kurie gali būti konstruktyvūs arba destruktyvūs“, – LRT.lt pasakoja J. Bartaševičius. Taip pat buvo vertinamas ir aktyvumas, prisitaikymas prie naujų situacijų: „Kadangi užduotys nėra žinomos, turi būti labai lankstus ir greito mąstymo.“ Tačiau kaip ruoštis išbandymui, jei net neįsivaizduoji, kaip jis atrodys? Pašnekovas pasakoja, kad šiuo tikslu jie su kitais kandidatais nuotoliniu būdu žaisdavo strateginius išgyvenimo žaidimus.
„Po šešis žmones susijungdavome per „Zoom‘ą“ ir žaisdavome išgyvenimo žaidimus. (...) Pavyzdžiui, „Lost at sea“ scenarijus, kai jūsų komanda plaukė jachta per Atlantą, ji užsidegė šimtai mylių nuo kranto ir reikia išsaugoti 15 daiktų ir sureitinguoti juos pagal svarbumą. (...) Tuomet jūsų sąrašą galima palyginti su oficialiu atsakymu iš JAV pakrantės tarnybų. Buvo įdomu šiuos žaidimus žaisti su motyvuotais suaugusiaisiais – jie į juos žiūrėjo labai rimtai“, – prisimena aeronautikos inžinierius.
Visgi intensyvus pasiruošimas šįkart nepadėjo. Anot buvusio kandidato į astronautus, testų dieną jis negalėjo pademonstruoti geriausios savo formos – mintys buvo kitur, o ir namų darbai nebuvo atlikti iki galo.
„Vasarį Ukrainoje prasidėjo karas, o į atranką važiavau kovą. Tai šitas įvykis man buvo labai didelis šokas gyvenime, daug apie tai skaičiau (kaip ir visi mūsų krašte). Prieš atranką buvau susirašęs dalykus, kaip turiu pasiruošti, ir kai ko, deja, nepasiruošiau, nes negalėjau tinkamai koncentruotis ir galva buvo ne visai ten tuo metu. Nemanau, kad tai buvo vienintelė priežastis, bet kad aš negalėjau būti 100 proc. savimi, tai taip“, – pripažįsta pašnekovas.
Galiausiai po šešių etapų iš 22,5 tūkst. kandidatų astronautais tapo tik 17 žmonių.
Anot jo, į ketvirtąjį etapą – dvi dienas trunkančią medicininę apžiūrą – pateko tik 100 žmonių. „Šiame etape tikrinama visiškai viskas, nesu tikras, ar yra dar kokia kita medicininė apžiūra, kuri yra platesnė negu kad ta“, – pasakoja inžinierius ir priduria, kad nors dėl kai kurių kondicijų (pavyzdžiui, dėl spalvų neskyrimo) kandidatas gali būti pašalintas iš atrankos, į žmogų žiūrima labai individualiai.
„Jei, pavyzdžiui, šiek tiek per mažas hemoglobinas, tai nebūtinai reiškia, kad nepateksi. Ir, pavyzdžiui, tatuiruotės (...) gali būti sunkinanti aplinkybė, nes jų gali būti tokioje vietoje, kur deda jutiklį, tada tatuiruotė trukdys jutikliui tinkamai veikti, tačiau ne visada.“
Pasak J. Bartaševičiaus, į penktą etapą – interviu su atrankų komisija patenka tik apie 50 žmonių. Per jį tikrinamos tiek žmogaus profesinės žinios, tiek ir minkštieji įgūdžiai. Vėliau kalbamasi ir su EKA direktoriumi. Galiausiai po šešių etapų iš 22,5 tūkst. kandidatų astronautais tapo tik 17 žmonių.
Astronautai – ambicingi, tačiau draugiški
Apibendrindamas visą savo dalyvavimo astronautų atrankoje patirtį, J. Bartaševičius sako, kad jam tai buvo panašu į nuolatinį bandymą surasti silpniausią žmogaus vietą. „Man atrodo, kad visas principas yra toks, kad tave baksnoja iš visų pusių ir tie baksnojimai nėra labai skaudūs, bet jei turi kokią nors silpną vietą, tai ją suras. Ir tada tau gali labiau skaudėti“, – sako jis.
Šansas yra labai labai nedidelis, bet galėčiau įsivaizduoti save [Mėnulyje]
– J. Bartaševičius
Tačiau nors trečiasis atrankų etapas kaip tik ir atskleidė sritis, kuriose J. Bartaševičiui dar reikėtų pasitempti, lietuvis teigia, kad tai buvo išskirtinė patirtis, leidusi ne tik išbandyti save, bet ir susipažinti su įkvepiančiais žmonėmis. „Geriausia dalis buvo bendravimas su žmonėmis. (...) Atsimenu, kad tada galvojau – oho, su tokiais žmonėmis galėčiau nuversti kalnus“, – sako jis.
Tokie, anot pašnekovo, yra ir dabartiniai astronautai: „Kai pasiskaitai atrinktų žmonių biografijas, tai visi jie per tuos 30 metų, kiek jiems vidutiniškai yra, pasiekė labai daug. Visą gyvenimą šie žmonės buvo aktyvūs. Pagal tai, ką skaičiau italės astronautės Samanthos Cristoforetti biografijoje, man atrodo, kad visada yra labai didelės ambicijos, iškelti labai dideli tikslai, tai to irgi reikia norint laimėti atranką.“
J. Bartaševičius priduria, kad, nepaisant didelių ambicijų, šiandien į kosmoso platybes skrendantys žmonės yra taip pat ir labai paprasti, žemiški. „Jei pasižiūrėtume bet kurį gyvą interviu su šiais astronautais, tai jie visi yra labai draugiški. (…) Dabar Europa yra atrinkusi labai socialius ir motyvuotus žmones“, – akcentuoja 2021 m. astronautų atrankoje dalyvavęs lietuvis.
Julius Bartaševičius atvirauja galintis įsivaizduoti save kartu su šiais žmonėmis vykdant kosmines misijas: „Šansas yra labai labai nedidelis, bet galėčiau įsivaizduoti save [Mėnulyje].“ Tad anot inžinieriaus, pirmoji atranka į astronautus gali nebūti vienintele jo gyvenime.
