Kaip dažnai išėję iš namų apsižvalgote aplink? Vilniečio Jono pavyzdys rodo, kad tai turėtume daryti dažniau. Ant savo kieme augančios obels vyras aptiko į Raudonąją knygą įtrauktą grybą.
Vyras pasakoja, kad grybas atrodo labai neįprastai, tad buvo sudėtinga suprasti, kas tai. Visgi nuotraukas įvertinęs pažįstamas gamtininkas patvirtino – tai itin retas radinys.
„Iš pradžių nesupratau kas tai, tad nusiunčiau nuotraukas pažįstamam gamtininkui ir jis patvirtino, kad tai retas grybas“, – pasakoja LRT.lt skaitytojas.
Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Reda Iršėnaitė LRT.lt komentavo, kad vilniečio aptiktas grybas yra obelinis minkštadyglis (Sarcodontia crocea). Anot jos, tai – reta, saugoma ir pažeidžiama rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir į Tarptautinius raudonuosius sąrašus.
Mikologė pasakoja, kad Sarcodontia crocea formuoja sieros geltonumo, vienmečius vaisiakūnius (matoma grybo dalis – LRT), padengtus tankiai susitelkusiais dygliukais. Auga ant Rosaceae šeimos vaismedžių: dažniau – ant obelų ir retai ant kriaušių, šermukšnių, slyvų. Lietuvoje įspūdingos išvaizdos grybas iki šiol aptiktas tik ant obelų.
Obelinis minkštadyglis kolonizuoja negyvas, sausas šakas arba pasirodo žievės įtrūkimuose ir supuvusiose medžių ertmėse. Jis aptinkamas laukinės obels poskiepį (kai šakele ar pumpuru į veislinį augalą įskiepijamas kitas augalas) turinčiose obelyse, kurių amžius jau yra perkopęs 40 metų.
Anot dr. R. Iršėnaitės, obelinis minkštadyglis yra lengvai atpažįstamas ne tik dėl to, kad turi ryškius vaisiakūnius, tačiau ir dėl to, kad skleidžia ypatingą saldų vaisinį (anyžių arba ananasų) kvapą.
Mokslininkė atskleidžia, kad Sarcodontia crocea grybas yra plačiai paplitęs visoje Europoje, tačiau dėl senų vaismedžių kirtimo ir šiuolaikinių vaismedžių auginimo metodų (kai, pavyzdžiui, nuolat šalinamos negyvos medžių šakos) yra vadinamas retu. Estijoje jis yra laikomas išnykusiu, o Lietuvoje iki šiol rasta tik keliolika jo augaviečių.
