Transporto sektorius yra didžiausias naftos produktų vartotojas Lietuvoje, o kiekviena nauja energetikos krizė tik dar labiau išryškina šią priklausomybę. Nors ilgainiui tokie sukrėtimai skatina pokyčius, anot ekspertų, artimiausiu metu naftos ir kitų iškastinio kuro produktų vartojimas gali ne tik nemažėti, bet ir augti.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Globalios krizės, tokios kaip kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos karas Ukrainoje, sutrikdo naftos tiekimą ir sukelia degalų kainų augimą.
- Transporto sektorius Lietuvoje sudaro didelę dalį energijos suvartojimo ir naftos paklausos, tačiau siekiama sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m. bent 39 proc.
- Elektrifikacija, alternatyvūs degalai (biodegalai, vandenilis) ir valstybės parama yra pagrindinės priemonės mažinti naftos vartojimą.
- Energetikos krizės gali paskatinti technologines transformacijas ir infrastruktūros plėtrą, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali lemti ir laikiną grįžimą prie taršesnių energijos šaltinių.
Globalios krizės brangina degalus
2026 m. vasario pabaigoje prasidėjus kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, sutriko naftos tiekimas iš Persijos įlankos regiono ir išaugo jos kaina pasaulio rinkose. Netrukus tai paveikė ir Lietuvą. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, per du mėnesius dyzelinas pabrango vidutiniškai 30 proc., o benzinas – apie 18,4 proc.
Panašūs degalų kainų svyravimai Lietuvoje fiksuoti ir anksčiau. 2022 m. vasarį prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje sukėlė energetikos krizę Europoje ir išryškino Europos Sąjungos (ES) priklausomybę nuo rusiškų dujų. Nors reaguodama į šią situaciją ES spartino investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius ir infrastruktūrą, naftos vartojimas transporto sektoriuje iš esmės nesumažėjo.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) 2025 m. Lietuvos energetikos politikos apžvalgos duomenimis, transporto sektorius sudaro apie 40 proc. galutinio energijos suvartojimo ir apie 75 proc. visos naftos paklausos. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2022 m. Lietuvos kelių transportas suvartojo beveik 2 mln. tonų degalų: apie 81,5 proc. sudarė dyzelinas, apie 14 proc. – benzinas ir apie 4,2 proc. – suskystintos naftos dujos (SND).
Vis dėlto ilgainiui naftos vartojimas Lietuvos kelių transporte turėtų mažėti. Tai rodo ne tik ambicingi politinės darbotvarkės tikslai (iki 2030 m. naftos produktų suvartojimą planuojama sumažinti bent 39 proc., palyginti su 2021 m.), bet ir jau įgyvendinamos priemonės.
Vietoje naftos – elektrifikacija ir alternatyvūs degalai
Elektrifikacijos plėtra, alternatyvių degalų – biodegalų, pažangiųjų sintetinių degalų ir vandenilio – diegimas ir valstybės parama yra pagrindinės priemonės naftos poreikiui Lietuvos kelių transportui mažinti. Tačiau, kaip sako LRT.lt kalbinti mokslininkai, naftos vartojimo mažėjimą labiausiai lemia ne pavienės priemonės, o jų derinimas ir nuoseklūs politiniai sprendimai.
„Efektyviausias naftos vartojimo mažinimas vyksta ten, kur technologijos jau yra brandžios ir lengvai pritaikomos prie esamos infrastruktūros“, – teigė Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas, socialinių mokslų daktaras Arvydas Galinis. Anot jo, didžiausią potencialą mažinti naftos vartojimą turi tiesioginė transporto elektrifikacija, o pereinamuoju laikotarpiu – biodegalai ir pažangieji sintetiniai degalai.
„Tokie degalai gali būti naudojami tiesiogiai arba maišomi su mineraliniais degalais, todėl leidžia mažinti emisijas ir naftos produktų vartojimą nekeičiant transporto priemonių. (…) Pavyzdžiui, hidrintas augalinis aliejus (angl. hydrotreated vegetable oil, HVO) gali būti naudojamas kaip pereinamojo laikotarpio priemonė“, – aiškino A. Galinis ir pridūrė, kad biodegalų ir pažangių sintetinių degalų plėtrą riboja aukštos gamybos sąnaudos ir ribotas žaliavų prieinamumas.
Tam, kad pažangiųjų sintetinių degalų ir biodegalų naudojimas trumpuoju ir pereinamuoju laikotarpiu gali paspartini naftos vartojimo mažėjimą, pritaria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentas Evaldas Stankevičius. „Tiesioginis naftos pakeitimas alternatyviais degalais leidžia pasiekti greitesnį efektą nei vien elektrifikacija“, – atkreipė dėmesį E. Stankevičius. Pasak jo, siekiant mažinti iškastinio kuro vartojimą, svarbu ne tik keisti technologijas, bet ir mažinti transporto poreikį.
„Naftos vartojimą galima mažinti ne tik keičiant technologijas, bet ir mažinant transporto poreikį – per parkavimo politiką, viešojo transporto prioritetą ir mišrų judumą. Šios priemonės veikia greičiau nei transporto parko atsinaujinimas“, – savo įžvalgomis dalijosi E. Stankevičius.
Infrastruktūra ir sunkusis transportas – pagrindiniai iššūkiai
Nors priemonės, leidžiančios mažinti naftos naudojimą kelių transporte, pamažu diegiamos ir skatinamos, alternatyvų iškastiniam kurui plėtrą vis dar riboja tiek infrastruktūriniai, tiek technologiniai iššūkiai. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja elektromobilių, tai dar netapo universalia alternatyva vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams.
Remiantis „Regitros“ duomenimis, iki 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvoje užregistruota daugiau nei 26 tūkst. elektromobilių, per 23 tūkst. iš išorės įkraunamų hibridų ir daugiau nei 119 tūkst. hibridinių automobilių.
Vis dėlto, kaip teigia LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas A. Galinis, elektromobilių plėtrą riboja infrastruktūros trūkumai, ypač įkrovimo stotelių stygius. „Ypač regionuose įkrovimo stotelių infrastruktūra išplėtota labai netolygiai, o greitojo įkrovimo stotelių trūkumas visoje šalyje riboja ilgesnių kelionių elektromobiliu patogumą“, – patikino A. Galinis ir pridūrė, kad, augant elektromobilių skaičiui, gali kilti vietinių elektros tinklų perkrovų.
Tačiau iššūkių kyla ne tik dėl infrastruktūros plėtros, bet ir dėl naftos produktų alternatyvų sunkiajam transportui. Kitaip nei lengvųjų automobilių ar viešojo transporto atveju, pokyčiai čia kol kas minimalūs – 2025 m. Lietuvoje įregistruoti vos penki elektriniai sunkvežimiai, sudarę apie 0,05 proc. visų naujų registracijų.
„Dėl technologinių kliūčių sunkusis transportas elektrifikuojamas gerokai lėčiau, todėl reikšmingesni pokyčiai šiame segmente tikėtini tik ilgesnėje perspektyvoje“, – tvirtino A. Galinis. Anot jo, viena iš alternatyvų naftos produktams sunkiajame transporte galėtų būti vandenilis, kuris yra tinkamas ilgo nuotolio ir didelės apkrovos transportui.
Energetikos krizės – tarp progreso ir regreso spąstų
Vis dėlto, net ir sprendžiant infrastruktūros bei technologinius iššūkius, naftos vartojimo pokyčius transporto sektoriuje reikšmingai veikia ir išoriniai veiksniai – ypač energetikos krizės. Nors jos gali paskatinti pokyčius tiek energetikos, tiek transporto srityse, jų poveikis dažniausiai pasireiškia ne iš karto.
LRT.lt kalbintų mokslininkų teigimu, krizės skatina technologines transformacijas ir infrastruktūros plėtrą, tačiau kartu gali lemti ir laikiną grįžimą prie taršesnių energijos šaltinių.
„Krizės spartina struktūrinius energetikos pokyčius, bet ne visada juos sukelia iš karto“, – atkreipė dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė, Elektros inžinerijos katedros vedėja Sonata Tolvaišienė. Jos teigimu, 2022 m. Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė trumpuoju laikotarpiu padidino akmens anglies ir naftos produktų vartojimą, tačiau vėliau paskatino elektrifikaciją ir naftos vartojimo mažėjimą.
„Kai kuras brangesnis, mažėja vidaus degimo variklių patrauklumas ir didėja investicijos į efektyvumą. Europa, įskaitant Lietuvą, po 2022 m. labai aiškiai perorientavo politiką nuo pigiausios energijos prie patikimiausios ir vietinės energijos. (…) Kapitalo srautai į švaresnes technologijas didėja, nes jos laikomos saugesnėmis ilgalaikėje perspektyvoje. (…) Krizės keičia ir žmonių įpročius – mažėja kuro vartojimas, stengiamasi taupyti energiją“, – aiškino ji.
Vis dėlto geopolitinės įtampos gali turėti ir priešingą efektą – didinti ne tik naftos, bet ir apskritai iškastinio kuro naudojimą. „Jei konfliktas Irane užsitęstų, tikėtina, kad artėjančiu šaltuoju laikotarpiu reikšmingai išaugtų akmens anglies naudojimas“, – teigė A. Galinis.
Todėl, pasak KTU docento E. Stankevičiaus, nors energetikos krizės gali paspartinti pokyčius, kol Lietuvos transporto sektorius išlieka priklausomas nuo naftos produktų, spartaus jų vartojimo mažėjimo tikėtis nereikėtų.
