„Karas Ukrainoje padarys tokią žalą, kurios bus neįmanoma ištaisyti per keletą dešimtmečių“ – sako politologas prof. Tomas Janeliūnas. Anot LRT Plius laidos „Prognozė“ ekspertų, nuo Rusijos agresijos kenčia ne tik civiliai, kariškiai, Ukrainos miestai ar infrastruktūra, bet ir jos gamta. Nuo sprogimų kyla nesustabdomi miškų gaisrai, cheminėmis medžiagomis užteršiamas derlingas dirvožemis, o sunkioji karinė technika į atmosferą išmeta daugybę tonų anglies dvideginio.
Skaudžiausias smūgis gamtai – Kachovkos sprogimas
Didžiausiu smūgiu Ukrainos gamtai yra laikomas rusų įvykdytas teroro aktas – naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvankos Dnipro upėje susprogdinimas. Apie 18 kubinių kilometrų vandens vienoje vietoje išseko, o kitos vietos buvo apsemtos, pražudant augaliją ir vietines gyvūnų bendruomenes.
„Po Kachovkos sprogdinimo buvo užlieti dideli plotai, sukelta ekologinė katastrofa, vien dėl taktinių – karinių išskaičiavimų. Atstatyti tą užtvanką užtruks ne vienerius metus, atkurti ekosistemą prireiks dar daugiau laiko“, – įžvalgomis dalijasi prof. T Janeliūnas.
Ukrainos karo padarinių tyrimo grupės vadovas aplinkosaugininkas Oleksejus Vasiliukas interviu portalui gargzdapilis.lt teigia, kad per Kachovkos sprogdinimą nukentėjo per 60 Pasaulinio gamtos fondo objektų, buvo sunaikintas 100 metų saugotas nacionalinis parkas. Kai kurias gyvūnų ir žuvų rūšis Ukraina prarado amžiams. Ekspertų teigimu, šios katastrofos žala aplinkai kasmet tik didės.
„Tokia katastrofa reiškia, jog yra pakeičiamas visas upės nuotėkis ir vandens lygis aplinkinėse teritorijose, prasideda pelkėjimo procesai. Tai didelė žala žemės ūkiui, gyvenamiesiems rajonams, tačiau prisideda ir bendroji tarša dėl nuplautų pavojingų medžiagų, atitekėjusių su vandens srautu“, – sako klimatologas prof. Arūnas Bukantis.
Gamtos priešas – sunkioji technika ir sprogmenys
Ukrainos karo padarinių tyrimo grupės vadovas interviu gargzdapilis.lt pasakoja, kad viena iš pagrindinių aplinkos taršos problemų yra sprogmenys. Afganistano ir Vietnamo karuose kartu sudėjus buvo panaudota mažiau sprogmenų, nei jų paleista šiame kare Ukrainoje. O kartu su griaunamąja sprogimo bangos jėga išsiskiria ir kenksmingos sprogmenų cheminės medžiagos.
„Ukraina praranda nemažai savo potencialo auginti kviečius ir kitą žemės ūkio produkciją, kurią anksčiau eksportuodavo į kitas šalis, ypatingai Afrikos valstybes ar Aziją. <...> Ukrainos potencialas yra milžiniškas, jį bus sunku atgauti net ir po karo, nes iš vaizdų matome, jog ištisi plotai yra subombarduoti“, – teigia prof. T. Janeliūnas.
Anot klimatologo prof. Egidijaus Rimkaus, bet kurio karo metu dėl sunkiosios technikos paliekamų pėdsakų labiausiai nukenčia dirvožemis ir vandens telkiniai.
„Niekas nesaugo ir nežiūri, kur išpilti tanko tepalus. Karo metu visuomet užteršiamas dirvožemis, vandens telkiniai“, – priduria jis.
Ekspertų teigimu, ūkininkauti Ukrainos žemėse dėl cheminių medžiagų, kurios iš dirvožemio persigeria į augalus ir derlių, greitu metu bus neįmanoma.
„Po daugelio konfliktų minos lieka vieni pavojingiausių dalykų, kurie užsilieka žemėje. Išvalyti plotus yra neįmanoma, o tai trukdo vykdyti žemdirbystės veiklą. Išvalyti minas prireiks kelių dešimtmečių“, – sako prof. T. Janeliūnas.
Už gamtos išsaugojimą kovojančios organizacijos teigia, jog šiuo metu finansinė žala gamtai Ukrainoje siekia 50 mlrd. eurų.
„Poveikio mastai bus matuojami dar daug metų po karo. <...> Šiuo metu visa žala yra fiksuojama, fiksuojamos teritorijos, kuriose matomi didžiausi pokyčiai“, – sako aplinkos ministerijos atstovė dr. Judita Liukaitytė.
Žala Ukrainos gamtai yra neapskaičiuojama
Per pirmus keturis Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesius kilo daugiau nei 38000 tūkst. gaisrų, per kuriuos sudegė beveik 1010 kv. km miškų, ekspertų teigimu – gaisrai yra didžiausią žalą sukelianti karinių veiksmų pasekmė.
„Masiniai gaisrai savaime naikina gyvąsias būtybes. Sausa augalija daro neigiamą poveikį bioįvairovei.
Stepių zonoje, kur miškų augimui yra nepalankios sąlygos, medžiams natūraliai įsitvirtinti ir plisti nėra sąlygų. Palyginti su mūsų klimato sąlygomis, iškirtus mišką, jis gali ataugti ir pasisėti pats. Ukrainos teritorijoje miškų plotams kyla pavojus, nes juos atsodinti yra ypatingai sunku“, – teigia prof. A. Bukantis.
Anot ekspertų, karo metu taršos pėdsaką palieka ir gaisrų metu į aplinka išsiskiriantis didelis kiekis CO2, taip pat – nafta, išsiliejanti iš sunkiosios technikos priemonių – tankų.
„Jeigu kariaujame – kariaujame su galinga technika, kuri reikalauja labai daug iškastinio kuro. Jei kalbame apie priešininko kariuomenę, kuri yra sena, vadinasi ji sunaudoja dar daugiau iškastinio kuro, be jokios abejonės, kai technika yra sunaikinama – kuras išsilieja į aplinką“, – įžvalgomis dalijasi dr. Judita Liukaitytė.
Porf. T. Janeliūno teigimu, Baltijos jūra galėtų būti priminimas apie tai, kokią žalą gamtai gali turėti ilgalaikiai kariniai konfliktai.
„Viena iš didžiausių problemų, likusių po Antrojo pasaulinio karo, yra Baltijos jūros užteršimas cheminiais elementais, atsiradusiais po cheminių ginklų laidojimo. Talpos, kuriose yra patalpinti cheminiai ginklai, vieną dieną gali neišlaikyti ir išleisti chemines medžiagas į jūrą. Nuolat atrandama naujų vietų jūroje, kur susitelkę šie ginklai, jie bet kada gali būti užkliudomi“, – prideda prof. T. Janeliūnas.
O jeigu sprogtų Zaporižios atominė elektrinė?
Ekspertai pabrėžia, jog karo padariniai nebūtinai gali būti juntami tik lokaliu mastu, atominės elektrinės gali tapti kariniais taikiniais, kurių sprogimas turėtų įtakos visam kontinentui.
„Incidentas, kuris galėtų įvykti Zaporižios atominėje elektrinėje, yra vienas iš baisiausių scenarijų, kuriuos svarsto tiek mokslininkai, tiek politikai. Poveikis būtų juntamas visoje Europoje ir gal labiau, nei po Černobylio katastrofos, kadangi ši elektrinė gerokai didesnė“, – sako prof. T. Janeliūnas.
Anot fiziko dr. Roko Dobužinsko, tokio pobūdžio katastrofos gali sukelti ilgalaikių pasekmių, nes kai kurioms radioaktyvioms medžiagoms gali prireikti ir milijono metų, kol jos nustot spinduliuoti radiaciją.
„Cezis yra vienas iš tų pavyzdžių. Jis vis dar aptinkamas Kuršių Nerijoje po Černobylio, nors yra sumažėjęs jo efektyvumas. Škotijoje vos prieš kelis metus buvo leista atidaryti maisto pramonę, kadangi po Černobylio vis dar buvo aptinkama radioaktyvių medžiagų.
Jeigu galvojame, jog branduolinės jėgainės gali daryti įtaką tik 30 km spindulių, tai taip nėra, mums trūksta pasiruošimo“, – teigia dr. R. Dobužinskas.
Parengė Emilija Balcerytė
Plačiau LRT PLIUS laidoje „Prognozė“.
