Daugelyje šaltinių rašoma, kad menopauzė būdinga tik žmonėms ir kelioms dantytųjų banginių rūšims. Tačiau Vokietijos vėžio tyrimų centro mokslininkių Ivanos Winkler ir Angelos Goncalves straipsnyje teigiama, kad menopauzė iš tiesų yra plačiai paplitusi tarp žinduolių. Taigi, kas teisus? Atsakymas jus nustebins, nes teisūs ir vieni, ir kiti, rašoma „New Scientist“.
A. Goncalves tiria pelių patelių reprodukcinės sistemos senėjimo procesus. „Nekyla jokių abejonių, kad nelaisvėje gyvenančios pelės pasiekia kažką panašaus į žmonių menopauzę, – sako ji. – Ir vis dėlto kiekvieną kartą, kai pristatau šį darbą auditorijai, sulaukiu klausimo: „Bet aš maniau, kad menopauzė būdinga tik žmonėms?“
Taigi A. Goncalves ir I. Winkler nusprendė apžvelgti jau esamus tyrimus ir išsiaiškinti, kuriems dar žinduoliams pasireiškia menopauzė.
Pirmiausia reikėtų paminėti, kad daugumos kitų žinduolių patelėms nevyksta mėnesinės ta prasme, kuria mes jas suprantame, t. y. jos nekraujuoja, kai atsiskiria gimdos gleivinė. Vietoj to, jų gimdos gleivinė yra reabsorbuojama.
Jei menopauzę apibrėšime siaurąja prasme, t. y. kaip menstruacijų pabaigą, dauguma žinduolių jos patirti negali, nes jiems tiesiog nevyksta menstruacijos. Tačiau biologai šį terminą paprastai vartoja platesne prasme.
„Literatūroje ši sąvoka vartojama kaip reprodukcijos pabaiga, kuri nepriklauso nuo menstruacijų“, – sako Turku universiteto Suomijoje mokslininkas Simonas Chapmanas.
Pagrindinis fizinis menopauzės padarinys yra tai, kad kiaušidės nustoja išskirti kiaušinėlius, t. y. prasideda vadinamoji oopauzė. Tačiau išsiaiškinti, ar daugumai žinduolių prasideda oopauzė ir kada tai vyksta, nėra taip paprasta.
I. Winkler ir A. Goncalves analizavo tyrimus, kuriuose dalyvavo bent 10 nelaisvėje laikomų individų. Nors patikimų tyrimų mokslininkės rado apie mažiau nei 100 rūšių, jų analizės rezultatai parodė, kad didžioji dauguma šių žinduolių nustojo gaminti kiaušinėlius, jei gyveno pakankamai ilgai. Iš tikrųjų žinduolių patelės paprastai kiaušinėlius nustodavo gaminti praėjus nuo trečdalio iki dviejų trečdalių maksimalios galimos jų gyvenimo trukmės.
„Tai rodo, kad [patelių] reprodukcinė sistema nustoja veikti daug anksčiau nei likęs organizmas, – sako A. Goncalves. – Ir labai svarbu pastebėti, kad taip nutinka ir kitoms rūšims.“
Jei menopauzė apibrėžiama kaip gyvūnų oopauzė, kai jie nežūsta nuo plėšrūnų ar ligų ir sulaukia pakankamai garbaus amžiaus, galima teigti, kad A. Goncalves tyrimas yra pakankamai tvirtas įrodymas, jog menopauzė būdinga daugeliui žinduolių.
Atsitiktinai, atlikus atskirą tyrimą, pirmą kartą nustatyta laukinių šimpanzių menopauzė. Kartais pasitaiko pranešimų apie pavienes pateles, išgyvenusias gerokai ilgiau nei gali daugintis, tačiau vienoje Ugandos Kibalės nacionalinio parko šimpanzių grupėje, kuri buvo tiriama daugiau nei 20 metų, daugiau nei trečdalis patelių perkopė šį amžių.
Šiai grupei pavyko išplėsti savo teritoriją, o tai reiškia, kad regione, kuriame medžiotojai išnaikino tokius plėšrūnus kaip leopardai, yra daug maisto. Taigi, tyrėjų teigimu, tai gali būti ne norma, o laikina neįprastai palankių aplinkybių išdava. Jei taip, šio tyrimo išvados puikiai dera su A. Goncalves ir I. Winkler tyrimo rezultatais.
Tyrimas: https://www.cell.com/cell/fulltext/S0092-8674(23)01080-2
