Rusijos karas Ukrainoje neretai vadinamas technologiškai pažangiausiu karu žmonijos istorijoje. Modernumu pasižymi ir žvalgybos tikslams oponenčių pasitelkiami metodai ir priemonės. Vienas iš jų – žvalgybiniai dronai, terminas, kurį žiniasklaidoje sutinkame bene kiekvieną dieną. Vis dėlto dronai nėra vienintelė žvalgybinė priemonė, naudojama karo metu. LRT.lt kalbintas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centro politikos analitikas Andrius Tekorius teigia, jog efektyvi žvalgyba lemia karinių operacijų sėkmę, todėl Rusija kare prieš Ukrainą pasitelkia visas savo turimas galimybes ir resursus.
Rusijos žvalgybos metodai – įvairialypiai
Remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateikiama informacija, žvalgyba pasitelkiama siekiant užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą, nustatyti šalies gynybai kylančias grėsmes. Žvalgyba vykdoma ciklo principu: pirmiausia suformuojami poreikiai ir užduotys, tada renkama ir analizuojama informacija, o galiausiai paskirstomi ir įvertinami žvalgybos rezultatai.
Žvalgybos metodų, kuriais renkama informacija, – ne vienas. Jie skirstomi į atvirųjų šaltinių, žmogiškąją, signalų, komunikacijų, elektroninę, kibernetinę, atvaizdų, radiolokacinę, akustinę, matavimų žvalgybą ir kitas. Kaip LRT.lt portalui pasakojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos analitikas A. Tekorius, Rusija kare prieš Ukrainą pasitelkia bene juos visus.
„Karo Ukrainoje metu Rusijos žvalgyba naudoja visas turimas galimybes: nuo belaisvių, pabėgėlių ir vietos gyventojų apklausos, šnipų verbavimo, į priešininko užnugarį siunčiamų diversinių-žvalgybinių grupių, elektroninės, komunikacijų ir kibernetinės žvalgybos priemonių panaudojimo, žiniasklaidos, interneto ir socialinių tinklų monitoringo, telefoninių pokalbių ir elektroninio susirašinėjimo kontrolės iki žvalgybos palydovų ir dronų panaudojimo.
Kokius metodus ar priemones tikslingiausia naudoti konkrečioje situacijoje sprendžiama pagal žvalgybai keliamų uždavinių pobūdį ir tikslus. Dažniausiai tuo pat metu kompleksiškai naudojami įvairūs metodai ir priemonės tikslui pasiekti, gauti informaciją, būtiną sprendimui priimti“, – dėstė A. Tekorius.
Eksperto teigimu, Rusijos kare prieš Ukrainą, kaip ir bet kuriame kitame kariniame konflikte, žvalgybos vaidmuo – kertinis. Suvokdama žvalgybos operacijų potencialą paveikti priešininką ir jo sąjungininkus, Rusija griebiasi visų įmanomų priemonių.
„Nuo informacijos surinkimo, apdorojimo ir perdavimo greičio, tiekiamos žvalgybos informacijos aktualumo, pakankamumo ir patikimumo tiesiogiai priklauso priimamų sprendimų efektyvumas, kas lemia karinių operacijų sėkmę. Todėl žvalgybai skiriamas itin didelis dėmesys, Rusija savo žvalgybos operacijose stengiasi panaudoti visas turimas žmogiškąsias, technologines, informacines, finansines galimybes ir resursus. Žvalgybos duomenų paieškai, rinkimui, apdorojimui ir vertinimui, informacijos šifravimui ir dešifravimui pasitelkiamos dirbtinio intelekto technologinės ir programinės galimybės“, – aiškino Gynybos analizės centro politikos analitikas.
Žvalgybinės operacijos vykdomos sėkmingai
Ne vieną Rusijos karo Ukrainoje metu nutikusį įvykį galima laikyti tiesioginiu žvalgybos technologijų pritaikymo nuopelnu. Vienas tokių, anot A. Tekoriaus, yra sėkmingos raketų atakos, kurių metu „tikslingai naikinami konkretūs priešininko strateginiai taikiniai – vadavietės, valdymo ir ryšių punktai, amunicijos sandėliai, kuro saugyklos, energetikos ir transporto objektai, aerodromų infrastruktūra ir kiti objektai.“ Puikus to pavyzdys – birželio 25 d. įvykdyta Rusijos ataka prieš karinį objektą, esantį Javorivo rajone, Lvivo srityje. Kaip LRT.lt aiškino A. Tekorius, siekiant nustatyti tikslias tokių taikinių koordinates, Rusija pasitelkia šnipus, diversantus, elektroninės ir atvaizdų žvalgybos priemones.
Kitas sėkmingą žvalgybos technologijų veikimą įrodantis reiškinys – kibernetinės atakos, kurias pastarosiomis dienomis Lietuvoje patyrė tiek valdžios institucijos, tiek privačios įmonės. Nors nuopelnus už šias atakas prisiėmė programišių grupuotė „Killnet“, ji, kaip žinia, yra tiesiogiai siejama su Rusijos valstybe.
„Rusija intensyviai vykdo kibernetines atakas, siekdama blokuoti, trikdyti karinių, energetinių, transporto ir ryšių valdymo sistemų veiklą. Taip pat vykdomos informacinės atakos, kuriomis siekiama formuoti sau palankią nuomonę, klaidinti, bauginti, skatinti nepasitikėjimą šalies ir institucijų vadovais ir jų sprendimais, slopinti valią priešintis ar daryti kitą psichologinį poveikį priešininko ir jo sąjungininkų sprendimų priėmėjams, politikams, kariams, valstybės institucijų tarnautojams ir gyventojams“, – teigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos analitikas.
Ukraina stengiasi neatsilikti
Reaguodama į Rusijos karinius veiksmus, Ukraina ir pati pasitelkia tam tikras žvalgybines technologijas. Žiniasklaidoje nušviestos kelios tokios priemonės ir jų poveikis. Kaip birželio 4 d. rašė „Associated Press“, Ukraina „efektyviai panaudojo technologijas ir žvalgybos duomenis, gautus iš JAV ir kitų NATO narių. Tokia informacija padėjo Ukrainai nuskandinti kovinį kreiserį „Moskva“. Pranešime nurodoma, kad šaliai padeda ir sąjungininkų žvalgybiniai palydovai bei milijardieriaus Elono Musko palydovinio ryšio tinklas „Starlink“.
Kovą „Reuters“ rašė, jog Ukrainos gynybos ministerija pradėjo naudoti startuolio „Clearview AI“ veido atpažinimo technologiją, leidžiančią patikros punktuose lengviau identifikuoti su Rusija sietinus asmenis ir atpažinti žuvusiuosius. Birželio 10 d. LRT.lt skelbė, kad už dalį „Laisvės TV“ iniciatyva „Bayraktarui“ įsigyti surinktų pinigų Ukrainai bus perkami keturi estiški žvalgybiniai dronai.
Pamatuoti, kuri valstybė – Rusija ar Ukraina – aktyviau naudoja žvalgybos metodus ir technologijas, vis dėlto nėra paprasta.
„Žvalgybos technologijų panaudojimo mastą galima tik nuspėti, remiantis turimais duomenimis ir analitinėmis įžvalgomis. Žvalgybos tarnybos dėl suprantamų priežasčių slepia informaciją apie žvalgybos veiklos objektus, rengiamas ir vykdomas operacijas, žvalgybos veiklos mastą ir intensyvumą, naudojamus žvalgybos metodus ir technologijas, žvalgus ir slaptuosius bendradarbius bei turimas galimybes“, – aiškino Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centro politikos analitikas A. Tekorius.
Ateityje žvalgyba tik stiprės
Tobulėjant technologijoms, atsirandant vis efektyvesniems išradimams, plečiasi ir žvalgybos technologijų taikymas. Suvokdamos žvalgybos svarbą, valstybės nuolat stiprina savo žvalgybinius resursus. Pasak LRT.lt kalbinto A. Tekoriaus, žvalgybinių technologijų plėtra gali kelti rimtą pavojų tiek valstybės, tiek asmens saugumui.
„Tampa vis sunkiau efektyviai apsaugoti svarbią informaciją ir savo interesus nuo priešiško poveikio. Siekiant būti saugesniems būtina stiprinti kontržvalgybos ir informacijos apsaugos galimybes, aiškinti visuomenei užsienio žvalgybos tarnybų keliamas grėsmes, kaip jas atpažinti ir kaip nuo jų apsisaugoti, skatinti pilietiškumą, formuoti kritinį mąstymą ir atsparumą priešiškam poveikiui“, – aiškino A. Tekorius.
