Miręs kūnas gali daug ką papasakoti. Stebėdami, kaip vyksta lavonų irimas, galime geriau suprasti šio proceso subtilybes ir tiksliau rasti bei atpažinti mirusius žmones, nustatyti jų mirties laiką, rašo „Science Focus“.
Po mirties kūnas, vykstant biologiniams ir cheminiams procesams, skyla į paprastesnes organines medžiagas. Šis procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų, priklausomai nuo daugelio veiksnių.
Taip pat skaitykite
Didėjant temperatūrai, su irimo procesu susijusios cheminės reakcijos greitėja. Taip pat kūnas gali ilgiau išlikti „šviežias“ vėsesniais žiemos mėnesiais arba šaltesnio klimato šalyse. Yra ir kitų veiksnių, kurie lėtina irimą, pavyzdžiui, laidojimas į žemę arba uždarymas karste, o insekticidų naudojimas šalia kūno atitolina vabzdžių atsiradimą (ir taip sulėtina irimą), nors ir nesulaiko jų neribotam laikui.
Australijos mokslininkų atliktas tyrimas taip pat parodė, kad lavonai irimo proceso metu gali judėti. Ir tai ne tik trūkčiojimas. Jie nustatė, kad po mirties judėjo visos galūnės, įskaitant ir pažengusias irimo stadijas.
Pirmas etapas. Sustingimas
Tai yra „šviežias“ etapas, kuris gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Vienas iš pirmųjų matomų pokyčių – stiprus blyškumas. Taip nutink, kai dėl kraujotakos trūkumo kūnas pradeda blyškėti ir kraujas nustoja tekėti kapiliarais. Blyškumas paprastai pasireiškia praėjus maždaug 15 minučių po mirties.
Rigor mortis prasideda praėjus maždaug 2-6 valandoms po mirties. Šios fazės metu ląstelės suyra, nes dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo jos negali atsinaujinti. Po to dėl proteolizės (baltymų skilimo) sustingimas išnyksta ir kūnas vėl tampa gležnas. Apskritai rigor mortis išnyksta praėjus 36 valandoms po mirties.
2 etapas. Išsipūtimas
Kai žarnyne esančių bakterijų nebegalima suvaldyti, jos pradeda daugintis ir maitintis organizmu. Žmogaus mikrobiomos projekto (angl. The Human Microbiome Project) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bakterijos po kūną išplinta maždaug per 58 valandas ir patenka į kepenis, blužnį, širdį ir smegenis. Dėl to susidaro dujos, kurios išpučia pilvą. Vidutinio klimato šalyse pilvo pūtimas pasireiškia per 2-3 dienas.
3 etapas. Nusilupa oda
Susikaupusios dujos didina slėgį organizme, stumia skysčius tarp odos sluoksnių ir verčia išorinius sluoksnius nusilupti.
4 etapas. Marmuravimas
Kadangi kraujyje nėra deguonies, prie kurio galėtų prisijungti, hemoglobinas jungiasi su siera, todėl arterijos ir venos prisipildo žalsvai juodos spalvos medžiagos. Dėl to mėsa įgauna vadinamąjį marmurinį atspalvį.
5 etapas. Suskystėjusių organų pašalinimas
Didėjantis slėgis verčia kūno skysčius ir suskystėjusius organus išeiti iš bet kurios laisvos angos. Gali iššokti akių obuoliai, o kūnai net sprogti.
6 etapas. Vabzdžių dauginimasis
Kūno išskiriamos cheminės medžiagos pritraukia muses, kurios deda kiaušinėlius į kūno angas ir aplink jas. Netrukus išsirita lervos, kurios pradeda maitintis kūno mėsa ir organais.
7 etapas. Atvyksta maitėdos
Kūnas privilioja kitus vabzdžius, pavyzdžiui, vabalus, taip pat mažus paukščius, kurie nori jais pasimaitinti. Taip pat pasirodo vietiniai gyvūnai, kurie nuo kaulų nuplėšia mėsą.
8 etapas. Skeletonizacija
Paskutinis etapas – skeletonizacija, kai visiškai prarandami minkštieji audiniai. Maždaug devynis mėnesius po kūno atidengimo prasideda kaulų balimas ir lupimasis. Vėjas, lietus, erozija ir dilimas ima veikti, todėl per kitus mėnesius ir metus kaulai suyra.
