Mokslas ir IT

2021.07.22 10:43

Liūtys, kaitros ir kitos gamtos stichijos: mokslininkė tikina – visa Lietuva gali patekti į tam tikras rizikos zonas

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.07.22 10:43

Vokietijai ir kitiems aplinkiniams regionams smogę potvyniai pareikalavo daugiau nei 200 aukų, o miestai bando vaduotis iš pragaištingos stichijos. Gamtos iššūkių šią vasarą patyrė ir Lietuvą – kelis kartus didmiesčius nuplovė stiprios liūtis, o birželio pabaigoje ir liepos pradžioje alino ilgalaikė kaitra.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė Žaneta Stasiškienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigia, tokios gamtos stichijos stebinti jau nebeturėtų, priėjome tą ribą, kuomet jau tenka kovoti su akivaizdžiais to padariniais.

„Atskirų vietovių turbūt neišskirčiau, nes matome, kad stichija siaučia ne tik vandenyje, mes turime smarkius vėjus, taip pat karščio bangas. Iš esmės, visa Lietuva gali patekti į tam tikras rizikos zonas, priklausomai nuo stichijos. Manau, kad vertėtų sunerimti ne atskiram regionui, bet visiems Lietuvos piliečiams, pradedant nuo aukščiausių pareigūnų ir baigiant paprasta visuomene. Padariniai – mūsų ilgos veiklos pasekmė. Gamta yra inertiška ir tai, kad mes pakeisime savo elgseną šiandien, nereiškia, kad neturėsime problemų rytoj“, – teigia KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė.

Jos manymu, nemaža dalis Lietuvos miestų jau dabar susiduria su nemažais iššūkiais, kuomet smogia gamtos stichijos, o kad regionai nėra pasiruošę pasikeitusiai orų situacijai – akivaizdu.

„Mūsų pasirengimas turėjo būti pradėtas daug anksčiau. Planavimas ir numatymas būsimų stichijų, apie tai buvo kalbama mokslininkų pakankamai seniai, kurie modeliavo įvairias situacijas, tačiau, galbūt, daug kam atrodė tai toli ir mūsų nepalies. Reikia pasakyti, turime imtis labai rimtų veiksmų dabar kovojant su pasekmėmis ir prevencinių veiksmų, kurios užkirstų prielaidas tokių stichijų kilimui“, – sako Ž. Stasiškienė.

Ji siūlo remtis ir užsienio valstybių, kurios jau yra susidūrusios su rimtomis gamtos stichijos jėgomis, pavyzdžiais.

Kaip pavyzdys, vienas nedidelis miestelis Norvegijoje, kurie kentėdami nuo liūčių, yra pasiruošę specialius rezervuarus, kurie veikia tarsi buferis, kuris sugeria per didelį vandens perteklių.

„Ką mes matome šią vasarą, ką matėme anksčiau, tai kartosis dar artimiausius metus tikrai“, – sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė.

Ar miestai gali išvengti kitos stichijos – kaitros?

Ž. Stasiškienė tikina, tą įmanoma padaryti net ir tankiai apgyvendintuose didmiesčiuose, tačiau reikia imtis gerai suplanuotų veiksmų, didinti žaliuosius plotus, net ir tos pačios visų miestų pamėgtos trinkelės, kurios patiestos kone kiekvienoje gatvėje, gali būti tokios, kurios padėtų kovoti, tarkime, su didelėmis liūtimis ir gausiu vandens kiekiu.

„Šiuolaikiniame planavime atkreipimas dėmesio į karščio prevenciją, teisingas žaliųjų plotų planavimas mieste, augalų parinkimas, nesukišimas visko į betoną – tai vienas iš svarbiausių veiksnių. Tai yra visos ES prioritetas. Tai turėtų būti sisteminis pasaulinis lygmuo“, – sako Ž. Stasiškienė.

Plačiau LRT TELEVIZIJOS pokalbyje.

Dėl galimų potvynių perspėja ir nepasiruošusius Lietuvos miestus: turime imtis rimtų veiksmų jau dabar
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.