Mokslas ir IT

2021.04.14 21:03

Lietuvoje – nauja Raudonoji knyga: 241 rūšis išbraukta, dalis dėl to, kad visiškai išnyko

Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.04.14 21:03

Daugiau nei po dešimtmečio Lietuvoje vėl išleista Raudonoji knyga. Pasak mokslininkų, sudariusių šią knygą, visi augalai ar gyvūnai, patekę į ją, nyksta sparčiai ir jų būklė negerėja, keliasdešimt rūšių išbraukta, nes jos dėl statybų ir žemės ūkio darbų išnyko. 

Sėkmingai peržiemoję baliniai vėžliai, orams atšilus, jau lenda į žemės paviršių. Kaip rašoma Raudonojoje knygoje, kiek gausiau jie veisiasi Lazdijų, Varėnos, Alytaus ir Druskininkų kraštuose. Baliniai vėžliai, kaip ir dar šimtai rūšių, nyksta dėl melioracijos, užterštų vandens telkinių, intensyvios žemdirbystės. Į Raudonąją knygą įtraukta per 40 naujų rūšių.

„Įtrauktos tokios gerai žinomos rūšys kaip pilkoji kurapka, plačiažnyplis vėžys, kuris nuo seno buvo gaudomas ir valgomas, taip pat yra įtrauktos jūrinės rūšys paukščių, ledinė antis, nuodėgulė, įtrauktos medžiojamos dvi ančių rūšys – karklė, rudagalvė antis“, – vardija Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.

Po 14 metų išleista nauja Raudonoji knyga: sutrumpėjo saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas

Pasak ministerijos atstovės, 241 rūšis iš Raudonosios knygos išbraukta. Dalis – dėl to, kad visiškai išnyko, kitos rūšys, tokios kaip pilkoji žąsis, ūdra, vandens lelijos, nes jų jau gausėja.

„Mes išbraukėme tokią rūšį kaip meškinis česnakas, kuris šį pavasarį yra masiškai renkamas ir maišais pardavinėjamas ir kyla grėsmės, kad šita česnakų rūšis vėl atsidurs prie nykimo ribos“, – sako ji.

Raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius Valerijus Rašomavičius teigia, kad botaniko darbas tęsiasi kiekvieną dieną, nes kai kuriuos augalus galima aptikti tik šiuo metu. Pasak V. Rašomavičiaus, naujoji Raudonoji knyga skiriasi nuo ankstesnių pirmiausia dėl naujų vertinimo kriterijų, sukėlusių nemažų diskusijų tarp mokslininkų.

„Tie dalykai, kurie vienus stebino, kitus gamtininkus, nesakyčiau, kad šokiruoja, bet kodėl, sakykim, gervė nėra saugomų rūšių sąraše, o koks nors nežinomas sunkiai atpažįstamas grybas ar kerpė netyčia atsirado tam sąraše. Nėra kad netyčia, tiesiog buvo įvertinta būklė ir specialistai pasiūlė, kad viena ar kita rūšis yra arti grėsmės“, – aiškina Gamtos tyrimų centro laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius.

Lietuvos raudonojoje knygoje lieka ir rudasis lokys, vis dažniau pasirodantis mūsų miškuose. Ar jų artimiausiais metais gali padaugėti, mokslininkai nespėlioja, sako kol kas pas mus ateina vieniši lokiai, be porų.

Naujausia Raudonoji knyga yra tik skaitmeninės versijos, popierinės kol kas nebus leidžiama.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt