Mokslas ir IT

2019.11.11 05:30

GMO baubas: kodėl žmonės juos operuojančio chirurgo rankose nori matyti grandininį pjūklą, o ne skalpelį

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.11.11 05:30

Prie Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) atlikome gana vaikišką eksperimentą. Dešimties atsitiktinių praeivių paklausėme, ką jie rinktųsi – genetiškai modifikuotą papriką, ant kurios puikuojasi užrašas GMO (Genetiškai modifikuotas organizmas), ar įprastą papriką, kuri užauginta naudojant daugybę pesticidų. Visi pasirinko „natūralią“ papriką.

Nors atlikta apklausa toli gražu nėra mokslinis argumentas, taip jau nutiko, kad šįkart mūsų eksperimentas iliustravo žmonių norą rinktis įprastą, o ne naujai modifikuotą produktą. Kas yra natūralu? Kodėl trys raidės GMO vis dar gąsdina daugybę žmonių? Kodėl naujosios genų redagavimo technologijos liaupsinamos medicinoje, tačiau kelia įtarimų, kai kalbame apie maistą?

Mokslininkų teigimu, galiojantis teisinis GMO reguliavimas Europoje yra pasenęs, o tam tikrų grupių įtaka politikams stabdo ir mokslo pažangą. Jų nuomone, politikos formuotojai turi suprasti, kad mokslas į priekį juda septynmyliais žingsniais, keičiasi įrankiai ir galimybės, o ir patys žmonės tam tikra prasme yra hibridai ir GMO.

Mes visi esame GMO

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius dr. Saulius Serva LRT.lt sakė, kad įstatyminis reguliavimas ES yra atsilikęs nuo mokslo žinių: „Tiesa, nežinau, ar atsilikimu tai geriausia vadinti. Tai yra požiūrio reikalas. Tai atsargumo ir tam tikrų lobistinių grupių įtakos veikiamas požiūris. Mokslas, teisinis reglamentavimas ir politika yra trys atskiros plotmės. Mokslas gali turėti vieną požiūrį, teisiškai būti kitokios normos, o politikai, veikiami įvairių grupių, gali įstatymus nustatinėti dar kitokius.“

Pasak profesoriaus, mokslo požiūriu, GMO yra švelnus oksimoronas.

„Mes visi esame GMO. Kiekvienas iš mūsų esame hibridai. Esame mamytės ir tėvelio genomų hibridai. Kodėl reikėtų bijoti GMO? Mokslininkų nuomone, nėra aišku. Be to, GMO didžioji dalis visuomenės bijo dėl to, kad nebūdingi genai tariamai atsiras kažkokioje naujoje aplinkoje, prasidės chaosas. Tas chaosas, jei galėtų atsirasti gamtoje, jau būtų atsiradęs prieš daugybę metų“, – sakė dr. S. Serva.

Mokslininko teigimu, genų pernaša yra mokslininkams gerai žinomas fenomenas: „Mes esame simbiotiniai organizmai – žmogaus organizme gyvena daugiau mikroorganizmų ląstelių, nei yra mūsų nuosavų. Skaičiuojama, kad jų gali būti net iki dešimt kartų daugiau. Manyti, kad šių mikroorganizmų genetinė medžiaga niekaip negali persimesti į mūsų organizmą, yra klaida.“

Pasak profesoriaus, placentiniai gyvūnai atsirado dėl to, kad virusinės kilmės baltymas sintomicinas buvo pritaikytas placentinių gyvūnų protėviuose ir tokiu būdu atsirado placenta. „Dėl placentos susiformavimo mes esame dėkingi virusinės kilmės baltymui. Tai įrodytas ir evoliucijoje atsekamas faktas. Viruso genetinė medžiaga buvo priimta jo šeimininko genome ir iš to atsirado placentiniai, kuriems priklauso ir žmonės. Gal tai ir kraštutinis pavyzdys, bet genetinės medžiagos migravimas iš vieno organizmo į kitą yra faktas“, – aiškino profesorius. Jis priduria, kad kartais genetinė medžiaga iš viruso migruoja į virusą priėmusį šeimininką, o šeimininkas infekuoja kitą organizmą.

„Genetinis modifikavimas gąsdina žmones, todėl, matyt, neužtenka ir mokslininkų indėlio. Trūksta aiškiai suprantamos medžiagos. Žinoma, visada yra lengviau bijoti, nei stengtis suprasti“, – dėstė mokslininkas.

Aplinkos apsaugos ministerijos GMO ekspertų grupėje dirbantis tyrėjas tikina, kad kai kurių GMO organizmų jau šiuo metu neįmanoma susekti: „Mes negalime pasakyti, kokiu būdu jis buvo pagamintas. Dar prieš septynerius, rodos, metus ES buvo priėmusi apibrėžimą, kad nukleotidų, svetimos medžiagos genome, atsiradimas dar nelaikomas GMO, jei nėra 12 nukleotidų. 12 nukleotidų buvo riba. Šiuolaikinės technologijos leidžia paveikti vieną nukleotidą, neįmanoma atsekti taškinių modifikacijų, nes taškinės mutacijos gali atsirasti natūraliai. Metodų, galinčių įrodyti, kad organizmas buvo tikslingai redaguotas, nėra, jie neegzistuoja.“

Klausimėlis.lt. Ką žinote apie GMO?  30

Norėtumėte, kad jus operuotų skalpeliu ar grandininiu pjūklu?

Profesorius S. Serva sako, kad klasikinė selekcija yra vertinama pagal galutinį produktą: „Ar mūsų kultūros duoda daugiau derliaus? Jei taip, mes žiūrime, ar tas derlius tinkamas, grūdai subrendę, išdžiūvę. Jeigu taip yra, priimame kaip duotybę, kad viskas yra gerai. Kodėl to paties požiūrio negalime taikyti šiuolaikiniams metodams, mokslas to nesupranta.“

Jo teigimu, standartinės selekcijos metodai remiasi labai agresyviu poveikiu.

„Tai plataus masto mutagenezė, jonizuojanti spinduliuotė, o paskui atsirenkama tik tai, kas tiko. Šiuolaikinės technologijos taikosi į aiškiai žinomas vietas, kurios turės iš anksto žinomą poveikį. Įsivaizduokite, kad jums reikia operuoti apendicitą, su kokiu įrankiu norite matyti chirurgą? Su skalpeliu ar grandininiu pjūklu? Tai klasikinės selekcijos ir šiuolaikinės genų inžinerijos galimybių palyginimas. Tradicinės selekcijos metodai yra pasibaisėtinai netikslūs“, – komentavo mokslininkas.

Šapas akyje trukdo matyti dramblį

Pirminiai GMO atvejai, kai perkelti riešutų baltymai sukėlė alergijas, leido genų inžinerijai išmokti svarbias pamokas.

„Europoje aplinkosaugos aktyvistų žodis yra kur kas stipresnis nei Amerikoje. Tai nėra blogai, tačiau tai neturi nuvesti iki absurdų. Šiuolaikinis GMO reglamentavimas Europoje patenka į absurdų sritį. Gaila, bet tai tiesa“, – į vatą žodžių nevyniojo mokslų daktaras.

Paklaustas apie GMO keliamą grėsmę bioįvairovei mokslininkas sakė, kad genetiškai modifikuoti organizmai, maisto kultūros yra nelabai konkurencingos su aplinka: „Jei iš vieno lauko „nušoks“ modifikuota kultūra į kitą, galimybių, kad ji ten įsitvirtins, nėra daug. Įvairovė yra labai svarbus aplinkos parametras, ją reikia saugoti, tačiau Amazonės miškų kirtimo atveju įvairovės naikinimas yra tokio pasibaisėtino lygio, kad bijoti dėl GMO įtakos įvairovei yra nerimta. Tai tiesiog neadekvatu. Baimės yra suabsoliutintos, per šapą akyje dramblio nematoma.“

Profesorius atkreipė dėmesį ir į tai, jog elgsenos neturėtų veikti baimė. „Negaliu pasakyti, kad žmonės neturėtų bijoti. Jie turėtų vertinti atsargiai, tačiau reikėtų prieš bijant žinoti, ko tu bijai. Baimė neturi būti neracionali. Atsargumas yra natūralus, bet elgsenos pagrindas turi būti žinios, o ne baimė“, – pokalbį baigė jis.

DNR nuskaitymas – už išmaniojo kainą

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Giedrius Gasiūnas, kuris, vadovaujamas profesoriaus Virginijaus Šikšnio, kartu su kolegomis dr. Tomu Šinkūnu ir dr. Tautvydu Karveliu pelnė 2017 m. Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“, LRT.lt teigė, kad žmonės tiesiog bijo naujų dalykų.

Pasak jo, visa reguliacija ES remiasi prieš 20 ar 30 metų surinkta informacija: „Tie GMO mitai, kurie užgimė tada, yra gyvi ir šiandien. Čia labai panaši problema kaip ir su skiepais. Mokslininkų nuomonė ir įrodymai nėra tai, kuo remiamasi. JAV, Kanada, Australija, Japonija genomo redagavimą vertina visai kitaip nei ES. Reguliavimas Europoje neatitinka naujausių mokslinių žinių, nes remiasi 2001 metų direktyva, kuri kilusi dar iš 1995 metų ar dar ankstesnių dokumentų. Visai koncepcijai yra 25 metai. Per tą laiką visas genetikos suvokimas labai pakito. Buvo nuskenuotas žmogaus genomas, DNR nuskaitymo technologijos patobulėjo. Žmogaus DNR nuskaitymo kaina dabar siekia turbūt tik apie 1000 dolerių. Atsirado metodų, kurie leidžia kryptingai redaguoti DNR.“

Pasak mokslininko, direktyva apibrėžė dalykus, kurie yra natūralūs ir nenatūralūs, o dabar paaiškėjo, kad yra taškinės mutacijos, kai pasikeičia vienas nukleotidas iš 3 milijardų (žmogaus atveju). „Tas procesas vyksta natūraliai ir nuolatos dėl aplinkos poveikio, dėl ultravioletinių spindulių. Tai ir vienas iš pagrindinių evoliucijos veiksnių, kodėl atsiradome mes, atsirado kitos rūšys. Atsiranda mutacijos, kurios gali būti naudingos, mes evoliucionuojame. Tai nebuvo apibrėžta. Direktyva leidžia naudoti tik tuos metodus, kurie yra išbandyti, yra saugūs“, – aiškino G. Gasiūnas.

Silkės skonio braškė

Jis teigia, kad tuo metu, kai buvo priimami tie teisės aktai, vienintelis metodas gauti GMO buvo perkelti tą transgeną iš vieno organizmo į kitą: „Tai tradicinis GMO, kurį didžioji dalis visuomenės ir įsivaizduoja. Pavyzdys, silkės genas perkeltas į braškę. Toks perkėlimas kelia daug pavojų, jis turi būti reguliuojamas, su tuo niekas nesiginčija. Bet per tuos metus pasiektas progresas. Genų redagavimas leidžia įvesti taškinę mutaciją į norimą vietą, ląstelę genome, labai tiksliai. Tokios taškinės mutacijos yra natūralus dalykas. Tokiu būdu galima išjungti tam tikrą geną, pavyzdžiui, jei norima padidinti augalų produktyvumą. Jei yra tam tikras genas, kuris reguliuoja, pavyzdžiui, kviečių produktyvumą (kviečių grūdų kiekį varpoje), galbūt galima jį išjungti, gauti daugiau grūdų.“

Mokslų daktaras priduria, kad, netgi turint visas naujausias technologijas ir neribotą biudžetą, paėmus taip modifikuotą augalą, jo nebūtų galima atskirti nuo natūralaus: „Moksliniu požiūriu, traktuojame, kad toks augalas yra natūralus.“

ES – be GMO? Ar tikrai?

Tyrėją nustebino, kad ES skelbia, jog šalyse narėse nėra GMO. GMO draudžiama auginti, tačiau importuoti galima. „Parduotuvėse nerasite GMO produktų. Bet ES yra viena didžiausių GMO importuotojų. Soja ir kiti gyvulių pašarai, importuojami į ES, yra GMO. Mano nuomone, tai toks burbulas, nes nusipirkus sojų gėrimą su užrašu, kad jis yra ne GMO, kad jis pagamintas iš augalų, užaugintų nenaikinant miškų, galima susiklaidinti. Juk ne GMO augalams reikės daugiau vietos, žemės, dėl plotų plėtimo bus naikinami miškai. ES požiūris, mano nuomone, yra dviprasmiškas“, – teigė G. Gasiūnas.

Tyrėjo teigimu, mutaciją natūraliai įveda pati ląstelė, mes tik kuriame įrankius, kurie gali ją kuo tiksliau nukreipti.

„Teko skaityti mokslinį straipsnį, kuriame buvo analizuojama, kaip žmonės vertina augalų genetinę modifikaciją ir su medicina susijusį tokių technologijų pritaikymą. Medicinos atveju žmonės tokias naujoves vertina teigiamai. Tokie metodai taikomi genetinėms ligoms gydyti, individualizuotoms vėžio gydymo terapijoms taikyti. Tai greičiausiai susiję su rizikos toleravimu. Kai kalbame apie ligas, žmonės priima didelę riziką, o maisto atveju viskas kitaip“, – aiškino mokslų daktaras.

Tradiciniai GMO kelia 2 pavojus. Vienas yra žmogaus sveikatai, kitas – aplinkai ir bioįvairovei, nes gali išstumti kitas rūšis.

„Mane labiausiai stebina, kad matau genų redagavimą kaip šaltinį, kuris padėtų išspręsti daugybę problemų, pavyzdžiui, per didelį chemijos naudojimą. Augalus galime padaryti atsparesnius, juose bus mažiau chemikalų likučių. Visgi daugelis žmonių rinktųsi įprastai auginamus augalus su visais glifosatais“, – stebėjosi jis.

Šiais metais GMO aptiko saldainiuose iš Ukrainos

ES valstybėse narėse genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas yra griežtai reglamentuotas, Lietuvoje GMO naudojimo, jų ženklinimo reikalavimų laikymosi kontrolę bei mėginių atrinkimą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Laboratoriniai maisto ir pašarų genetinės modifikacijos tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). NMVRVI yra referentinė GMO laboratorija Lietuvoje, nuo 2004 m. – ES Jungtinių tyrimų centro (JTC) narė.

Siekiant nustatyti genetinę modifikaciją, NMVRVI vykdomi maisto produktų, maisto papildų, maisto priedų, pašarų, medaus ir žiedadulkių, augalų sėklų, sojos, kukurūzų, rapso, ryžių ir kitų produktų kiekybiniai ir kokybiniai molekuliniai tyrimai.

Tiek importuoti, tiek valstybinės stebėsenos metu paimti mėginiai dėl GMO tiriami keliais etapais. Pirmiausia tikrinama, ar juose yra GMO, toliau atliekami GMO kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kokybinio tyrimo metu nustatoma, kokia ar kokios genetinės modifikacijos yra tiriamame produkte, o kiekybiniu tyrimu nustatomas GMO kiekis procentais.

2019 m. sausio–rugsėjo mėn. NMVRVI atlikti 478 tyrimai dėl GMO nustatymo. GMO nustatyta 1 šokoladinių saldainių Magija mėginyje (kilmės šalis – Ukraina). 2018 m. buvo atliktas 501 tyrimas dėl GMO nustatymo. GMO nustatyta 1 pašarinių žaliavų mėginyje. 2017 m. buvo atlikta 590 tyrimų. GMO nustatyta 8 pašarų mėginiuose ir 2 maisto mėginiuose – kukurūzų riestainiuose ir vafliniuose vamzdeliuose su sutirštintu pienu (kilmės šalis – Ukraina).

Apie 50 proc. NMVRVI atliekamų GMO tyrimų sudaro pašarų, jų priedų ir pašarinių žaliavų tyrimai, apie 22 proc. – konditerijos ir šokolado gaminių, apie 8 proc. – ryžių, po 3 proc. pieno ir pieno produktų bei makaronų ir jų gaminių tyrimai.

Mokslo elitas pasirašė peticiją

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas sutinka, kad visuomenėje GMO yra demonizuojamas: „Mano nuomone, svarbiausia, kad mes pradėtume vertinti ne procesus ir metodus, o galutinį rezultatą, galutinį produktą. Juk svarbiausia žinoti, ar galutinis produktas vartotojui yra saugus, nekelia pavojaus. Tikrai mažiau svarbu, kokiais metodais tas produktas sukurtas.“

Pasak jo, Europos mokslininkų bendruomenė šiuo metu yra susivienijusi: „Europos augalų mokslo organizacija (EPSO) koordinuoja veiksmus ir imasi lobistinės veiklos, kad sprendimas taikyti GMO reglamentavimą naujosioms genų redagavimo technologijoms būtų pakeistas. Tai ilgas procesas. Tokią iniciatyvą palaiko ir Lietuvos mokslininkai, kurie yra pasirašę peticiją. Dedame daug pastangų, kad tas sprendimas būtų pakeistas.“

Tyrėjo teigimu, GMO situaciją galima palyginti su sniego gniūžtės efektu.

„Sukurta visokių sąmokslo teorijų, politinėmis priemonėmis procesas buvo vilkinamas. Jei politikai dvejoja, visuomenė irgi seka iš paskos ir galvoja, kad reiktų GMO atsargiau vertinti. Tikrai trūksta edukacijos, švietimo šia tema. Dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir mokslininkai, nes tomis temomis visuomenei suprantama kalba šnekama per mažai. Daug diskutuojama mokslininkų bendruomenėse, tačiau tai reiktų paaiškinti kitokia kalba“, – tikino mokslininkas.

Taip pat skaitykite

Jo nuomone, pirmos kartos GMO, kurie jau turbūt naudojami trisdešimt metų, buvo labiau naudingi gamintojams, o ne vartotojams: „Jie tarsi atpigindavo produkciją, bet vartotojas to nejausdavo. Vartotojas nematė didesnės vertės tuose produktuose, o vėliau, kai atsirado produktai, praturtinti vitaminais, mineralais, jau buvo šiek tiek per vėlu, nes tas senasis laivas jau buvo įsibėgėjęs, įsisiūbavęs.“

Auksiniai ryžiai ir milijonai apakusių žmonių

Mokslininkas prisiminė ir auksinių ryžių istoriją: „Auksinių ryžių istorija yra standartinis pavyzdys, kaip šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Tai buvo vienas pirmųjų tos antrosios GMO kartos produktų, jį sukūrė ne komercinės kompanijos, o universitetas. Tikslas ir iniciatyva buvo labai graži, ne komercinės naudos buvo siekiama, bet jis pateko ant tos įtarumo bangos ir iki dabar jo dar nėra tikslinėse rinkose. Kai kuriose šalyse dalis žmonių valgo poliruotus ryžius, o su jais negauna reikalingų medžiagų. Dėl vitamino A trūkumo žmonių rega susilpnėja. Šis GMO produktas tai turėjo išspręsti, nes jis sintetina vitamino prekursorių, kuris vėliau žarnyne virsta į vitaminą A. Iš esmės tik dėl visuomenės įtarumo ir biurokratinių kliūčių jo nėra rinkoje.“

Anot jo, genomai nėra fiksuotas dalykas, jie nuolatos kinta. Tiek augalų, tiek gyvūnų, tiek žmogaus genomuose atsiranda naujos mutacijos. Tai nėra stabili struktūra, ji nuolatos kinta.

„Viskas, ką daro Europa, tai draudžia auginti GMO. Genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai yra į ES importuojami ir naudojami tiek gaminant maistą, tiek šeriant gyvulius. Esu matęs skaičius, kad apie 30 milijonų tonų sojų kasmet importuojama iš Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos. Jie praktiškai visi yra genetiškai modifikuoti. Vartoti turime teisę, bet auginti neturime teisės. Čia, mano nuomone, labai nelogiška – prarandame galimybes maisto gamyboje negalėdami pritaikyti naujausių technologijų“, – dėstė G. Brazauskas.

Ar viskas auksas, kas auksu žiba?

Yra teigiančių, kad šie genetiškai modifikuoti ryžiai (auksiniai) galėjo padėti išvengti milijonų mirčių dėl vitamino A trūkumo, tačiau kritikai teigia, kad ne viskas yra auksas, kas auksu žiba, o tokį modifikuotą organizmą sukūrę žmonės nežino, kaip augaluose sukuriamas beta karotenas gali veikti žmogaus organizmą.

Įprasti ryžiai yra populiarus maistas daugelyje šalių, tačiau jiems trūksta daugybės mikroelementų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, trečdaliui vaikų iki penkerių metų amžiaus trūksta vitamino A. Dėl šio elemento trūkumo susilpnėja imuninė sistema, vaikai apanka. Dėl vitamino trūkumo kasmet apanka pusė milijono vaikų, iš kurių pusė miršta per metus po apakimo.

2000 m. ląstelių biologai Peteris Beyeris ir Ingo Potrykus pasiūlė genetiškai modifikuotus auksinius ryžius. Tai buvo modifikuota baltųjų ryžių versija, tačiau naujieji ryžiai turėjo beta karoteno, kurį žmogaus organizmas gali panaudoti gamindamas vitaminą A.

Visgi auksiniai ryžiai ir po beveik dvidešimties metų dar negelbsti žmonių gyvybių.

Didžiausia kliūtimi tapo Kartagenos biosaugumo protokolas, kuris buvo priimtas 2003 metais. Vadovaujantis juo buvo sukurta daugybė GMO draudimų, dėl kurių auksiniai ryžiai negalėjo būti tobulinami, bandomi ir auginami.

2018 metais auksinius ryžius jau leista auginti JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Tiesa, tai nėra tos šalys, kuriose genetiškai modifikuoti ryžiai yra reikalingiausi.

Pavyzdžiui, Bangladeše sprendimas dėl auksinių ryžių ateities bus priimamas lapkričio 15 dieną.

Auksinius ryžius kritikuojantys tyrėjai laikosi nuomonės, kad kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad jie tikrai gali išspręsti vitamino trūkumo problemą.