Mokslas ir IT

2019.10.29 13:29

20 metų ir šimtai milijonų apakusių vaikų mirčių: ar tikrai auksiniai ryžiai galėjo juos išgelbėti?

kritikai: nėra įrodymų, kad jie galėjo padėti
LRT.lt2019.10.29 13:29

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) nuolatos kelia daug audringų ir kontroversiškų diskusijų. Europoje uždraudžiama vis daugiau jų, tačiau dalis mokslininkų teigia, kad tokie draudimai „uždraudžia“ gelbėti gyvybes ir stabdo mokslo pažangą. Pavyzdžiui, auksiniai genetiškai modifikuoti ryžiai yra vienas iš seniausiai genetiškai modifikuotų organizmų.

Yra teigiančių, kad šie ryžiai galėjo padėti išvengti milijonų mirčių dėl vitamino A trūkumo, tačiau kritikai teigia, kad ne viskas yra auksas, kas auksu žiba, o tokį modifikuotą organizmą sukūrusi biotechnologijos pramonė nežino, kaip augaluose sukuriamas beta karotenas gali veikti žmogaus organizmą.

Įprasti ryžiai yra populiarus maistas daugelyje šalių, tačiau jiems trūksta daugybės mikroelementų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, trečdaliui vaikų iki penkerių metų amžiaus trūksta vitamin A. Dėl šio element trūkumos susilpnėja imuninė sistema, vaikai apanka. Dėl vitamino trūkumo kasmet apanka pusė milijono vaikų, iš kurių pusė miršta per metus po apakimo.

2000 m. ląstelių biologai Peteris Beyeris ir Ingo Potrykus pasiūlė genetiškai modifikuotus auksinius ryžius. Tai buvo modifikuota baltųjų ryžių versija, tačiau naujieji ryžiai turėjo beta karoteno, kurį žmogaus organizmas gali panaudoti gamindamas vitaminą A.

Visgi auksiniai ryžiai ir po beveik dvidešimties metų dar negelbsti žmonių gyvybių. Mokslo žurnalistas Edas Regis parašė knygą, kurioje pristato šio genetiškai modifikuoto organizmo istoriją ir įvairiausius GMO draudimus.

Pasak knygos autoriaus, didžiausia kliūtimi tapo Kartagenos biosaugumo protokolas, kuris buvo priimtas 2003 metais. Vadovaujantis juo buvo sukurta daugybė GMO draudimų, dėl kurių auksiniai ryžiai negalėjo būti tobulinami, bandomi ir auginami. Autoriaus nuomone, draudimai priimti, nors nebuvo jokių įrodymų, kad auksiniai ryžiai kenkia. Būtent Kartagenos protokolas leidžia uždrausti GMO, net jei nėra įrodymų, kad jis daro žalą.

2018 metais auksinius ryžius jau leista auginti JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Tiesa, tai nėra tos šalys, kuriose genetiškai modifikuoti ryžiai yra reikalingiausi.

Pavyzdžiui, Bangladeše, sprendimas dėl auksinių ryžių ateities bus priimamas lapkričio 15 dieną.

Auksinius ryžius kritikuojantys tyrėjai laikosi nuomonės, kad kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad jie tikrai gali išspręsti vitamino trūkumo problemą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt