Ledo žmogus Ecis mirė prieš 5 300 metų. Italijos Ectalio Alpių ledynuose puikiai mumifikavęsis jo kūnas yra viena iš seniausių ir geriausiai išsilaikiusių kada nors rastų žmogaus mumijų. Dabar mokslininkai ant jos aptiko dar gyvų mielių ir net iš jų pagamino duonos tešlą, skelbia „ScienceAlert“.
Ecis buvo rastas 1991 m., kai du žygeiviai 3 210 metrų aukštyje pastebėjo iš tirpstančio ledyno kyšantį žmogaus kūną, kurį palaikė neseniai žuvusiu alpinistu.
Tik nugabenus kūną į laboratoriją mokslininkai suvokė tikrąją šio radinio reikšmę – tai buvo medžiotojas, gyvenęs ir miręs maždaug 3300 m. pr. Kr., tačiau jo mumija taip puikiai išsilaikė, kad atrodė, jog žmogus gyveno kur kas vėliau.
Nuo to laiko mokslininkai daug sužinojo apie Ecį.
Jis mirė sulaukęs maždaug 46 metų, jo tamsioje odoje puikavosi mažiausiai 61 rankomis daryta tatuiruotė, jis vilkėjo iš įvairių gyvūnų odos pasiūtus drabužius, o prieš mirtį buvo sočiai prisivalgęs kalnų ožkų riebalų, laukinių gyvūnų mėsos ir grūdų.
Tačiau iki šiol niekas nebuvo ėmęsis kruopštaus darbo atskirti natūralų Ecio mikrobiomą nuo aplinkos teršalų, kurie galėjo patekti į jo kūną po mirties – tiek ledyne, tiek vėliau, kai siekiant išvengti irimo jis buvo perkeltas į šaldymo kamerą.
Pagrindinis tyrimo autorius, Italijoje įsikūrusio mumijų tyrimų instituto „Eurac Research“ mikrobiologas Mohamedas Sarhanas su kolegomis paėmė mėginius iš įvairių Ecio kūno vietų, taip pat iš jo viduje buvusio vandens. Be to, jie pasinaudojo ankstesnių tyrimų duomenimis apie žarnyno ir skrandžio audinius bei ištyrė dirvožemio mėginį kartu su „Ledo žmogumi“ paimtą iš tos vietos, kur jis buvo rastas.
Jie atliko šių mėginių genetinę analizę, ieškodami juose esančių mikroorganizmų tipų dėsningumų.
Bendrai kalbant, mikroorganizmai buvo suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmoji grupė – tai senoviniai mikroorganizmai, sudarę dalį Ecio gyvojo mikrobiomo.
Antroji grupė – šaltį mėgstančios mielės, rastos ant Ecio odos ir iš mumijos vidaus paimtame vandens mėginyje. Tai labai specifinių rūšių mielės, prisitaikiusios prie šaltų aplinkos sąlygų ir genetiškai susijusios su mikroorganizmais, randamais ledynų regionuose, pavyzdžiui, Antarktidoje.
Gauti duomenys leidžia manyti, kad šie mikroorganizmai greičiausiai atsirado ledyno aplinkoje, sudariusioje sąlygas Ecio kūnui taip gerai išsilaikyti.
Tačiau vienas dalykas mokslininkams pasirodė pakankamai keistas. Kai kurie mėginiai buvo smarkiai suirę – tai rodo, kad mikroorganizmai yra labai seni, tačiau kiti buvo palyginti švieži, o tai leidžia manyti, kad jų veikla tebesitęsia.
Yra dar viena keistos mįslės detalė – kai kurie mikroorganizmai galėjo pasinaudoti kūno konservavimo metodais. Rastas Ecio kūnas buvo apdorotas fenoliu – toksišku junginiu, kuris stabdo grybelių augimą. Visgi trys iš keturių rastų mielių rūšių, kaip paaiškėjo, geba metabolizuoti fenolį.
Tiksliau tariant, neįmanoma pasakyti, ar šie aktyvūs mikroorganizmai yra ilgos, nepertrauktos linijos palikuonys, tūkstančius metų tyliai gyvenę Ecio kūne net ir lediniame šaltyje, ar jie buvo ramybės būsenoje ir atgijo tik po to, kai mumija buvo atšildyta. Tačiau duomenys aiškiai rodo, kad „Ledo žmogaus“ kūnas tam tikru būdu padėjo jiems išgyventi.
2010 ir 2019 m. paimti mėginiai parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį pagausėjo viena šaltį mėgstanti rūšis, – tai leidžia manyti, kad bent dalis mikrobų išgyvena ir netgi lėtai dauginasi minusinėje temperatūroje, kuri palaikoma Ecio kūno saugojimo kameroje.
Įdomu tai, kad kai kurios iš šių mielių gali puikiai tikti duonai kepti. Pirminiai bandymai parodė, kad iš šių mielių galima pagaminti raugą. „Jos suveikė, – „Live Science“ sakė M. Sarhanas. – Tešla buvo labai labai gera.“
Tyrimas čia.
