Mokslas ir IT

2019.04.29 18:06

Raidės GMO vis dar gąsdina milijonus: Lietuvos mokslininkai mato galimybes, bet įstatymų kūrėjai nespėja paskui

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.04.29 18:06

Žmones džiugina biotechnologinės inovacijos, tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojomis, kai pradedame kalbėti apie maistą. Modifikuoti maisto produktai patenka į atskiras lentynas, o raidės GMO gąsdina milijonus. Garsiausi Lietuvos mokslininkai tikina, kad genomo redagavimo galimybes išnaudoti trukdo pasenęs teisinis reguliavimas.

Pasak mokslininkų, jis neapsaugo ir neinformuoja apie, pavyzdžiui, spinduliuote apšvitintus produktus, o prie GMO nepelnytai priskiria naujausiomis technologijomis „apkarpytas“ medžiagas.

Šiomis aktualiomis temomis Lietuvos mokslų akademijoje diskutavo Lietuvos mokslo elitas. Konferenciją organizavo Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universitetas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

Kitaip nei JAV ar Japonijoje

Šiuo metu daug diskutuojama apie kontroversišką klausimą – genomo redagavimo metodų teisinį reguliavimą. Kavli premijos laureatas, V. Šikšnys, ją kartu su užsienio kolegomis pelnęs būtent už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą, sakė, jog pasauliui susiduriant su tokiais iššūkiais kaip sunkios genetinės ligos, gyventojų skaičiaus augimas ir maisto trūkumas, sausrų ir nederliaus periodai, genomo redagavimo technologija atveria visiškai naujas galimybes, kuriomis būtina pasinaudoti.

Profesorius V. Šikšnys pateikė pavyzdžių, kaip traktuojama genomo redagavimo produktų reguliaciją pasaulyje. Pasak jo, tokiose technologiškai pažangiose šalyse kaip JAV ar Japonija produktai, sukurti naudojant genomo redagavimo technologijas, nėra priskiriami genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) ir patenka į rinką netaikant GMO teisinio reguliavimo. GMO traktuojami tik transgenezės produktai, kuomet genas iš vieno organizmo perkeliamas į kitą.

Pasak akademiko V. Šikšnio, neteisinga, kad Europos Sąjungoje genomo redagavimo produktai, gauti naudojant modernias genomo redagavimo technologijas, tokias kaip CRISPR-Cas, reguliuojami pagal ES GMO direktyvą. Taip Europos gamintojai, vartotojai, ūkininkai bei selekcininkai patiria konkurencinę nelygybę.

Mokslininkas teigė, kad jeigu genomo redagavimo technologijomis patobulintiems organizmams bus taikomi tokie patys rizikos vertinimo ir autorizavimo procesai, kaip ir transgeniniams organizmams, ši nauja technologija dėl milžiniškų reguliavimo sąnaudų bus prieinama tik didelėms kompanijoms ir apribos konkurencijos galimybes.

„Apšvitintiems“ produktams – mažiau reikalavimų

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas taip pat pritarė nuomonei, kad ES šiuo metu vyraujantis toks pats genomo redagavimo metodų naudojimo teisinis reguliavimas, koks taikomas ir GMO, neigiamai paveiks žemės ūkį, visuomenę bei ekonomiką.

Jo nuomone, situacija, kai įprastinės mutagenezės metodais sukurtiems produktams išimtis dėl GMO reguliavimo yra taikoma, o moderniems ir tikslesniems mutagenezės metodams ši išimtis negalioja, yra nepagrįsta ir diskriminacinė.

Pavyzdžiui, tradicinės didelės energijos spinduliuotės sukeliamos mutagenezės taikymas (jis nedraudžiamas ES) gali sukelti daug atsitiktinių genomo mutacijų, kurių pasekmes sunku numatyti. Tuo metu modernios, tikslios mutagenezės atveju šie procesai yra valdomi.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Odeta Pivorienė LRT.lt patvirtino, kad šiuo metu vis dar nėra aiškaus naujų GMO technikų reguliavimo.

„ES valstybės narės konsultuojasi su mokslininkais, rengia mokslines studijas, organizuoja nacionaliniu ir ES lygiu diskusijas. Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia techninę užduotį naujų GMO technikų analizės parengimo paslaugai nupirkti”, – teigė specialistė.

Mokslininkai klausimus kelia ne pirmą kartą

Iškeltus klausimus garsiausi Lietuvos mokslininkai ketina adresuoti Lietuvos nuolatinei atstovybei ES, tačiau jos atstovai pabrėžia, kad ši institucija ne formuoja, o atstovauja Lietuvos valstybės pozicijas įvairiais klausimais, kuriais informaciją teikia ministerijos ir kitos institucijos. 

„Dėl ES GMO teisinio reguliavimo problemos Lietuvos mokslininkai kelia klausimus jau kurį laiką. Esame susipažinę su šia problema ir siekiame jos sprendimo įvairiais lygmenimis. Buvusi Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė taip pat kėlė šį klausimą ir bendravo su komisaru Vyteniu Andriukaičiu. Taip pat apie problemą buvo diskutuota ir su  Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorato vadovu J. E. Paquet jo vizito Lietuvoje metu", – aiškinama Lietuvos atstovybės LRT.lt atsiųstame atsakyme. 

Be to, jame teigiama, kad šiuo metu ES lygmeniu moksliniai tyrimai genų redagavimo srityje yra leidžiami, tačiau siekiant šių tyrimų rezultatų panaudojimo, pavyzdžiui, kuriant vaistus,  atsiranda problema, nes ES teisiniame reglamentavime genų redagavimas prilyginamas GMO (kitose šalyse tai nėra priskiriama prie GMO). 

„Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio moksliniai atradimai prilygsta Nobelio premijos laureatų darbams. Naudojantis šiuo atradimu dabartiniai genų redagavimo metodai yra kontroliuojami. Lietuva, naudojantis naujais savo mokslo pasiekimais, turi pakankamą potencialą kurti vaistus sprendžiant kiaulių maro problemas ar gydant vėžinius susirgimus", – rašoma Lietuvos atstovybės ES komentare.

Teigiamai žiūri į biotechnologijas, bet ne maisto

Visuomenės nuomonės sociologinės apklausos rodo, kad vartotojai labai teigiamai žiūri į modernias biotechnologijas, tiesa, jeigu jos naudojamos maistui, nuomonė keičiasi iš esmės ir dažniausiai yra neigiama. 

Lietuvos vartotojų instituto tinklalapyje rašoma, kad vartotojai Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje labai neigiamai vertina genetiškai modifikuotą maistą, o Suomijos, Nyderlandų gyventojai jį daug labiau toleruoja. Vartotojams labiausiai rūpi neištirtos genetiškai modifikuoto maisto pasekmės sveikatai ir aplinkai.

Teisės aktai nustato, kad esant maisto produkto vienoje sudedamojoje dalyje daugiau nei 0,9 proc. medžiagos, kilusios iš genetiškai modifikuoto organizmo, privalu vartotojui pateikti apie tai informaciją. Žinoma, ji gali būti pateikta tik ženklinant prekes, t. y. etiketėje ant pakuotės, o jeigu gaminys neįpakuotas, šalia jo matomoje vietoje. Etiketėje turi būti užrašas: „Genetiškai modifikuoti organizmai", šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų", „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų ... (nurodant organizmų pavadinimą)".

Tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimas yra griežtai kontroliuojamas. Lietuvoje yra priimtas ir galioja Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, kuris numato tokios kontrolės mechanizmą, už tai atsakingas institucijas. Genetiškai modifikuotų organizmų dauginimas, auginimas, jų panaudojimas maistui, teikimas į rinką, importas, eksportas yra kontroliuojami, išduodant specialius leidimus.

„Europos Sąjungoje keliami griežti reikalavimai GMO. Leidimas pateikti Europos Sąjungos rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie sudaryti ar pagaminti iš GMO suteikiamas tik tada, kai Europos Komisijos prašymu atlikusi tokių GMO produktų rizikos vertinimą Europos maisto saugos tarnyba pateikia moksliškai pagrįstą išvadą, kad pateikus rinkai minėtus produktus nebus padarytas poveikis žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie pagaminti iš GMO, turi būti specialiai paženklinti", – LRT.lt aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Eglė Petrokienė.  

Įstatymo raidė

Europos parlamento ir Tarybos 2001 m. kovo 12 d. priimtoje direktyvoje 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 2 str. 2 d. GMO yra apibrėžiamas kaip „organizmas, išskyrus žmones, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju.

Tiesa, kitame ES dokumente, t.y. Europos parlamento ir tarybos 2003 m. rugsėjo 22 d. reglamente (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, kalbant apie GMO sampratą, galima rasti nuorodą į minėtąją Europos parlamento ir Tarybos 2001 m. kovo 12 d. priimtą direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką. Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 akcentuota, jog jame vartojama GMO sąvoka neapima organizmų, „kurie yra gauti taikant Direktyvos 2001/18/EB I priedo B dalyje nurodytas genetinio modifikavimo technologijas“.

Vadinasi, prie GMO reglamente nėra priskiriama: „Genetinės organizmų modifikacijos metodai/būdai, naudojami kuriant organizmus, kuriems ši direktyva neturi būti taikoma, jei, taikant tuos metodus, nebuvo naudojamos rekombinacinės nukleino rūgšties molekulės arba genetiškai modifikuoti organizmai, išskyrus organizmus, kurie sukuriami taikant vieną ar kelis toliau išvardytus metodus/būdus: 1) mutagenezę; 2) organizmų, kurie, taikant tradicinius veisimo metodus, gali keistis genetine medžiaga, augalinių ląstelių suliejimą (įskaitant protoplazminį suliejimą)“.

Sukritikavo požiūrį į pridėtinę vertę

Pasak VU GMC direktoriaus prof. G. Valinčiaus, genomo redagavimo technologija ateityje labai prisidės prie valstybių ekonominės gerovės kilimo.

„Tiek šios, tiek ir kitų naujų fundamentinių mokslo žinių ir atradimų pagrindu kuriamų technologijų svarba pasaulio šalių ekonomikos gerovei tik didės. Būtent žinių, o ne gamtinių resursų kapitalizavimas duoda didžiausią pridėtinę vertę bei užtikrina rekordiškai didelę ekonomikos augimo spartą. Tos valstybės, kurios tai suvoks, neabejotinai laimės. Labai norėčiau, kad ir Lietuvoje pagaliau būtų suvokta, kad mokslo žinių pagrindu kuriamos inovacijos yra pajėgios padėti mūsų šaliai įveikti gerovės augimo stagnaciją, padidinti šalies ekonomikos augimo greitį“, – sakė VU GMC direktorius.

Visgi jis apgailestavo, kad šiuo metu mūsų šalies viešajame diskurse inovacijų klausimais formuojama nuomone, jog ne mokslo žinių komercializavimas, o tradicinių pramonės sričių modernizavimas yra ta sfera, kuri turi būti valstybės remiama, tikintis šalies ūkio transformacijos į didelę pridėtinę vertę sukuriančia ekonomiką.

„Tačiau spartūs ekonomikos augimo tempai gali būti pasiekti didinant investicijas į aukšto mokslinio lygio tyrimus ir sritis, kuriose yra didelis naujų produktų poreikis, pavyzdžiui genų redagavimas. Manoma, kad iki 2011-2012 metų net neegzistavęs pramonės sektorius, 2022 m. pasieks 10 mlrd. JAV dolerių rinkos apimtį. Lietuva šioje srityje turi milžinišką žmogiškąjį potencialą bei neblogą mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Ji pilnai gali imtis lyderystes prisidedant prie šios globalios pramonės šakos formavimosi, užimti  konkurencingą poziciją  kuriant naujus produktus tiek biomedicinai, tiek žemės ūkiui. Tam palankios ir dabartinės vyriausybės nuostatos, kurias suformavo ministras V. Sinkevičius praėjusių metų „Life Sciences Baltic“ tarptautinėje konferencijoje: Lietuva iki 2030-ųjų metų pasieks 5% BVP iš gyvybės mokslų pramonės (dabar – šiek tiek mažiau nei 1%)“, – situaciją apžvelgė G. Valinčius.