LRT tyrimas. Lukašenką ir lietuviškus „Michelin“ restoranus sieja režimo milijonai

Baltarusijos ir Armėnijos pilietybes turintis verslininkas Arturas Hrancas valdo ne tik vieną brangiausių Vilniaus restoranų „HeJi“ ir Trakuose esantį prabangų viešbutį „Esperanza resort“. Jo verslas driekiasi ir į Baltarusiją, o jo partneriai – prezidento Aliaksandro Lukašenkos patikėtiniai. Būtent su Prezidento reikalų direkcija A. Hrancas valdo bemuičių prekių parduotuvių tinklą, atnešantį milijonus eurų kasmet.

LRT.lt jau skelbė, kad verslininkas Arturas Hrancas, turintis Armėnijos ir Baltarusijos pilietybes, su šeima valdo prabangias maitinimo įstaigas Lietuvoje, turi verslų Latvijoje bei Ukrainoje. Pastarojoje turi įsigijęs žurnalą „Forbes“ ir plėtoja bemuičių („duty free“) parduotuvių tinklą.

Tačiau save investuotoju vadinančio A. Hranco lietuviška bendrovė „Mello trading“ taip pat bemuičių prekių segmente veikia ir Baltarusijoje. O jo partneriai ten – Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos administracijai priklausanti įmonė „Dipmarket“.

LRT Tyrimų skyriaus ir Baltarusijos opozicijos tiriamųjų žurnalistų komandos nustatė, kad Lietuvoje į prabangos sektorių nusitaikiusio A. Hranco įmonė „Mello trading“ valdo „Belamarket Duty Free“.

Šiai įmonei kaimyninėje Baltarusijoje priklauso daugiau kaip 30 parduotuvių Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, taip pat parduotuvė Minsko oro uoste. LRT partnerių duomenimis, 2024 m. bendrovės pajamos siekė beveik 17 mln. eurų, pelnas – 2 mln. Ir šio tinklo 50,1 proc. akcijų priklauso A. Hranco „Mello trading“. A. Lukašenkos kabineto įmonei „Dipmarket“ priklauso likusi dalis.

Tai, kad Baltarusijos prezidento interesai glūdi „duty free“ versle, – nestebina. Bemuičių prekių parduotuvės dažnai tampa gardžiu rytų verslininkų ir autoritarinių režimų vadovų kąsniu, leidžiančiu parduodant alkoholį, tabaką ir prabangos prekes pildyti savo kišenes.

A. Lukašenka bemuites prekes kontroliuoja jau beveik 20 metų. Nuo 2008 m. jis sukūrė neapmokestinamų prekių monopolį, kelioms įmonėms prezidentiniais dekretais suteikęs išimtines teises veikti rinkoje, tarp jų – „Dipmarket“, „MarketLiga“ ir „Helena Valery“. Viena iš pagrindinių bemuičių parduotuvių atidarymo sąlygų nuo 2008 m. buvo ta, kad operatorius kas ketvirtį į valstybės iždą įneštų 10 proc. savo apyvartos.

Nepriklausomų žurnalistų įsteigto Baltarusijos tyrimų centro duomenimis, „MarketLiga“ nuo 2017 m. buvo valdoma Nacionalinio olimpinio komiteto ir Prezidento sporto klubo, kuriam vadovauja vidurinysis A. Lukašenkos sūnus Dzmitras. Tinklas „Helena Valery“ priklauso įtakingai Ritminės gimnastikos federacijos prezidentei Alenai Skrypel, kuri A. Lukašenką vadina artimu draugu, o „Dipmarket“ yra valdoma įstaigos „Dipservice“, kuri tiesiogiai atskaitinga A. Lukašenkai.

„Mūsų įstaiga buvo įkurta 1995 m. balandžio mėn. Baltarusijos Respublikos Prezidento dekretu, priklausančiu Baltarusijos Respublikos Prezidento bendrųjų reikalų direkcijai. „Dipservice“ valdo kompleksus, kuriuose yra gyvenamosios patalpos, biuro patalpos ir patogūs viešbučio kambariai, aktyvių sporto šakų zonos, garinės pirtys, teniso kortai, biliardas ir daugelis kitų“, – rašoma šios įstaigos interneto svetainėje.

Pasak baltarusių žiniasklaidos, siekiant padidinti užsienio valiutos įplaukas, nuo 2015 m. A. Lukašenka leido tokiose parduotuvėse akcizais neapmokestinti baltarusiško alkoholio ir cigarečių. Tais pačiais metais prezidentas suteikė bendrovėms „Dipmarket“, „Helena Valery“, „MarketLiga“ bei lietuvių valdomai „Belamarket Duty Free“ išskirtines teises prekiauti neapmokestinamu alkoholiu.

„Jau daugiau nei 10 metų Baltarusijos bemuičių prekių rinkoje matome tik keletą dalyvių. Atrodo, dauguma jų vienaip ar kitaip tiesiogiai susiję su A. Lukašenka. Ketvirtasis dalyvis yra iš Lietuvos. Jis yra Prezidento turto valdymo direkcijos partneris. Tai labai išskirtinis atvejis“, – teigia Stanislavas Ivaškevičius, Baltarusijos opozicijos žurnalistas, Tyrimų centro bendradarbis, daug metų tyrinėjantis režimo užkulisius.

Baltarusiškiems partneriams – ES sankcijos

„Dipmarket“, „Dipservice“ ir juos valdanti A. Lukašenkos Bendrųjų reikalų direkcija – ne šiaip biurokratiniai režimo varžtai. S. Ivaškevičius teigia, kad A. Lukašenkos Bendrųjų reikalų direkcija yra šešėlinė režimo imperija.

„Tai yra verslo imperija, verta daugiau nei milijardo dolerių. Jai priklauso nekilnojamasis turtas Minske. Pats brangiausias nekilnojamasis turtas. Pieno fabrikas. Jai priklauso bet kuris didesnę rinką turintis verslas“, – LRT sakė S. Ivaškevičius.

Anot jo, direkcijos svarbą režimui ir konkrečiai pačiam A. Lukašenkai rodo ir tai, kad daug metų, iki 2021 m., jai vadovavo Viktaras Šeimanas. Manoma, kad jis iš A. Lukašenkos rato žmonių yra artimiausias Baltarusijos vadovo bendražygis.

„Daug metų jam taikomos sankcijos. Jis, manoma, yra vienas iš tų, kuris suplanavo politinių A. Lukašenkos oponentų žmogžudystes ir persekiojimus. Jis galbūt atsakingas už prekybą ginklais su Afrika ir Lotynų Amerika. O dabar, panašu, jis rūpinasi privačia A. Lukašenkos nuosavybe, esančia Rusijoje“, – teigia žurnalistas.

Ir visi trys dabartiniai Prezidento reikalų direkcijos vadovai yra įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, nes yra A. Lukašenkai artimi žmonės. Juryjui Nazaravui, Nikolajui Škredui ir Antonui Kraeuskiui ES sankcijos taikomos nuo pernai kovo.

J. Nazaravą vadovauti direkcijai A. Lukašenka paskyrė 2022 m., prieš tai valdininkas ėjo Baltarusijos vicepremjero pareigas. Tai, kad J. Nazaravas ir Prezidento bendrųjų reikalų direkcija svarbūs režimo veikėjai, išdavė pats A. Lukašenka.

„Direkcija yra unikali struktūra. Ji sprendžia ir nacionalinės svarbos klausimus, o viršininko pareigos yra įrašytos personalo registro viršuje kaip aukščiausio rango pareigūnas. Tai reiškia, kad be šių funkcijų J. Nazaravo atsakomybė apima visas užduotis, kurias reikia spręsti Baltarusijoje“, – 2022 m. kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Dabartinis J. Nazaravo pirmasis pavaduotojas N. Škredas – dar įdomesnė asmenybė. Jį A. Lukašenka į „unikalią struktūrą“ paskyrė 2024 m. Prieš tai jis dirbo paties prezidento saugumo tarnybos vadovo pavaduotoju. Pulkininką N. Škredą Baltarusijos žiniasklaida vadina vienu artimiausiu Baltarusijos vadovo patikėtiniu, kuriam suteiktas aukščiausias antrojo rango valstybės tarnautojo laipsnis.

O pati Prezidento reikalų direkcija ir jos valdoma įstaiga „Dipservice“ 2024 m. pagerbtos diplomais, medaliais, ordinais ir garbės vardais „Už reikšmingą indėlį Baltarusijai“. A. Lukašenka per renginį dėstė, kad jo suorganizuota ceremonija turėtų įkvėpti visus dar sunkiau dirbti.

LRT primena, kad šiemet vasarį ES dar metams pratęsė sankcijas A. Lukašenkai ir jo režimui. Sankcijos taikomos 312 Baltarusijos piliečių ir 57 įmonėms bei organizacijoms. Jų turtas ES yra įšaldytas, ES piliečiams ir bendrovėms draudžiama su jais atlikti finansines operacijas. Be to, galioja ir ekonominės sankcijos prekybos, finansų, transporto, energetikos bei kituose sektoriuose.

Kovo pradžioje premjerė Inga Ruginienė susitikime su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijos klausimais Johnu Coale`u pabrėžė, kad Baltarusijos režimas išlieka viena pagrindinių grėsmių regiono, taip pat ir Lietuvos, saugumui.

A. Hranco šeimos rankose – ir prabangus SPA Trakuose

Lietuviškoji „Mello trading“ nėra tik Baltarusijos režimo dalis. Šį įmonė Lietuvoje įgavo prabangos ir gastronomijos veidą. Ji tiesiogiai susijusi tiek su „Michelin“ gide atsidūrusiu ir vienu brangiausiu restoranu Vilniuje laikomu „HeJi“, tiek su „Michelin“ raktus gavusiu Trakuose esančiu viešbučiu „Esperanza Lake Resort“.

Nors sostinės restoranas „HeJi“ valdomas bendrovės „Olivia holding“, jos savininkai – A. Hranco šeima: sūnus, dukra ir žmona, taip pat Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) įmonė „Advanced Technologies Solutions“, kuri ir priklauso A. Hrancui.

Tuo labiau – prekių ženklą „HeJi“ valdo „Mello trading“, prekiaujanti Baltarusijoje. Šią bendrovę ir vėl valdo JAE įmonė „BF capital“, kurios savininkas – A. Hrancas. O naują prekių ženklą „Mizu beach by HeJi“ pernai registravo Trakų prabangaus apgyvendinimo įmonė „Esperanza resort“, kurią A. Hrancas su šeima valdo nuo 2022 m. Akcininkų duomenys rodo, kad „Esperanza“ iš kanadiečių buvo nupirkta latvių įmonės „GD&L Services“, kuri taip pat priklauso A. Hrancui, o vėliau dalis akcijų padalyta ir verslininko šeimos nariams.

Finansinių ataskaitų duomenimis, „Esperanza“ galėjo būti finansuojama „Mello trading“ pinigais, nes vos A. Hrancui perėmus viešbutį, įmonė ėmėsi renovacijos. Bendrovės dokumentuose aiškinama, kad prieš dvejus metus, siekiant pritraukti investuotojų, išleista obligacijų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Dalį šių obligacijų nusipirko „AG invest LT“ su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

Ši įmonė priklauso tam pačiam A. Hrancui per JAE bendrovę „BF capital“. Aiškėja, kad „AG invest LT“ įkurta 2024 m., – ji buvo atskirta nuo „Mello trading“ ir jai perduota 8,6 mln. eurų nepaskirstyto įmonės pelno.

Būtent tada „AG invest LT“ ir investavo į „Esperanzą“.

Bet pastaruoju metu „Mello trading“ Lietuvoje deklaruoja menkas kasmetes pajamas. Pavyzdžiui, 2024 m. jos sudarė kiek mažiau 300 tūkst. eurų, pelnas buvo nuostolingas. Kartu dokumentuose atskleidžiama, kad Baltarusijoje iš viso valdomos keturios bendrovės: „Bela Trading Duty Free SP“, „Belamarket Duty Free“, „Beltorgarenda“, „Belavtotranzit“.

Institucijose jokių tyrimų nėra

Valstybės institucijos, kurioms išsiuntėme klausimus dėl „Mello trading“ veiklos su Baltarusijos režimu, teigia jokios viešai skelbtinos informacijos neturi.

Kaip pavyko pagauti sėkmės paukštę, kai pats A. Lukašenka suteikia išskirtines teises veikti Baltarusijos rinkoje, nepavyko paklausti ir paties A. Hranco – jis jokiais turimais kontaktiniai telefonais ragelio nekėlė. Žurnalistai verslininkui turėjo ir klausimų, ar režimo kontroliuojamame segmente uždirbti pinigai nėra investuojami Lietuvoje

Tiesa, nuo 2023 m. sausio Baltarusijos Respublikos juridinių asmenų dalyviams (akcininkams), kurie yra užsienio šalių asmenys, vykdantys priešiškus veiksmus prieš Baltarusijos juridinius asmenis ir (ar) fizinius asmenis, draudžiama perleisti savo akcijas (pajus) tokių juridinių asmenų įstatiniame kapitale.

Tai atsispindi ir „Mello trading“ atstovų atsakymuose į žurnalistų klausimus.

„Pagrindinės holdingo bendrovės pajamos buvo gautos dividendų forma iš Ukrainos, Kipro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Gruzijos, ką patvirtina tarptautiniai auditoriai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad restoranas ar SPA centras buvo finansuoti iš „duty free“ veiklos Baltarusijoje pajamų. Tokia prielaida nėra pagrįsta nei finansiniais, nei teisiniais duomenimis“, – rašoma „Mello trading“ atsakymuose.

„Informuojame, kad Baltarusijos Respublikoje nevykdome ir nevykdėme jokios ūkinės ar komercinės veiklos. Mums priklauso tik finansinis turtas šioje jurisdikcijoje, tačiau dėl galiojančių apribojimų ir (ar) teisinių aplinkybių neturime galimybės juo disponuoti“, – teigia A. Hranco įmonė.

Bet oficialūs duomenys skiriasi nuo įmonės atstovo teiginių. Mūsų partnerių „Buro media“ surinktais Baltarusijos registrų duomenimis, „Mello trading“ valdomas bemuičių prekių tinklas pernai atnešė beveik 2 mln. eurų pelno, o pajamos siekė 17 mln. eurų. Ir pinigų nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios padaugėjo. Jeigu 2020 ir 2021 m. grynasis įmonės pelnas siekė apie 800 tūkst. eurų, tai 2022 m. – 1,4 mln., o 2023 m. – 2,2 mln. eurų.

Lietuvos registrų duomenimis, paskutinį kartą „Mello trading“ iš Baltarusijos dividendų gavo 2022 m. – apie 200 tūkst. eurų. Didžiausi mokėjimai buvo 2020 m. ir 2018 m. – daugiau kaip 1,5 mln. eurų.

Tiesa, bendrovė, atsakydamas į LRT klausimus, rašė, kad nuo 2022 m. dividendai iš Baltarusijos nebuvo išmokami, o lėšos nebuvo pervedamos nei į Lietuvos įmonę, nei į trečiąsias šalis, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus. „Dividendų išmokėjimas šiuo laikotarpiu faktiškai buvo neįmanomas dėl Baltarusijoje galiojančių finansinių apribojimų“, – teigė „Mello trading“ atstovai.