LRT tyrimas. Režimo balionai: galėjo būti triskart daugiau

Nepaisant Lietuvos pastangų, praėjusį šeštadienį iš Baltarusijos paleistas meteorologinis balionas ir vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą, o kontrabandininkai greičiau nei pareigūnai pasiėmė ir Alytuje nukritusio baliono skraidintą cigarečių krovinį. LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad balionams pasiekti baltarusiškų cigarečių Lietuvoje laukiančius kontrabandininkus padeda lietuviškų mobiliųjų operatorių SIM kortelės. Kol valstybės institucijos nemato prasmės jų veikimo ribojimo, to ėmėsi patys mobilieji operatoriai. 

Lietuvos pareigūnai ilgus metus kariauja su kontrabandininkais nebylų karą. Ne tik juos gaudo už įstatymais draudžiamą ir valstybei milijoninius nuostolius darančią veiklą – vien tik šiais metais šešėlinės rinkos žala valstybei matuojama kone 70 mln. eurų. Kontrabandinių cigarečių rinka Lietuvoje yra didžiausia tarp Baltijos šalių ir net Lenkijos.

Dar visai neseniai pasieniečiai matydavo ir girdėdavo, kaip dujomis kitapus sienos su Baltarusija pildomi balionai.

„Pučia, pučia dujas ir tada toks garsas puch, ir paleidžiamas balionas, – pasakoja Remigijus Burba, Varėnos pasienio rinktinės Tribonių užkardos vadas. – Ir tada matai, kaip kyla vienas, antras, trečias.“

Tikrasis balionų skaičius – nežinomas

Valstybės institucijos informuoja tik apie balionus, kurie buvo rasti pareigūnų. Šiemet tarnyboms pavyko perimti beveik 600, pernai – vos ne triskart mažiau balionų (2024 m. pirmoje pusėje pareigūnai fiksavo tik pavienius kontrabandinius balionus).

Vis dėlto šie skaičiai toli gražu neatspindi tikrosios situacijos, kiek kontrabandinių balionų įskrenda į Lietuvą.

LRT šaltinių teigimu, kontrabandininkai skaičiuoja, kad jei jie geba sėkmingai permesti du trečdalius kontrabandos krovinių per sieną, ši veikla apsimoka. VSAT vadovo pavaduotojas Antanas Montvydas mini panašias proporcijas ir sako, kad kai kontrabandininkams nebeapsimoka jų veikla, jie keičia metodus. Kontrabandininkų aritmetika paprasta – jei dėžė cigarečių Baltarusijoje kainuoja iki 350 eurų, tai Europos šalyse už ją galima gauti ir tris, ir keturis kartus daugiau.

„Kai buvo pastatytas fizinis barjeras, buvo įrengtas patrulio takas, tapo nebeįmanoma greitai permesti cigaretes per valstybės sieną. Ir kontrabandininkai galvojo naujus būdus. Pirmiausia bandė bepiločius orlaivius naudoti tam, bet galėjo gabenti nedidelius kiekius. Ir tie bepiločiai orlaiviai buvo gana brangūs“, – aiškina pareigūnas. Kiekvieno drono praradimas žymiai sumažindavo kontrabandininkų pelną.

Taip esą atsirado būdas permesti cigaretes su oro balionais.

„Tik yra klausimas dėl jų suradimo jau mūsų šalies teritorijoje“, – sako VSAT vado pavaduotojas.

VSAT negali tiksliai pasakyti, kiek procentų kontrabandos balionais tarnyba perima ir skelbia tik tą skaičių balionų, kurį pavyksta atrasti. Ir mano, kad nė viena šalies institucija nežino tikrojo balionų skaičiaus.

„Man atrodo, nė viena tarnyba negalėtų garantuoti, kiek tiksliai įskrido, ir sakyti, kad čia tikrai buvo balionai“, – sako A. Montvydas. Anot jo, ne visos radiolokacinės žymos, kurias mato kariškiai savo radaruose ir kurias pagal judėjimo pobūdį bei kitus parametrus priskiria balionams, yra balionai.

„Ir čia turėtumėm padaryt prielaidą, kad galėjo būti ne visi ten balionai. Dalis balionų galėjo aukštesniam sluoksnyje apsisukti ir grįžti atgal į Baltarusiją. Dalis galėjo būti nukreipta vėjo krypties į Lenkiją, o dalis galėjo būti radiolokaciniai atspindžiai“, – teigė pareigūnas.

Valstybinės įmonės „Oro navigacija“, nuo kurios sprendimų priklauso Lietuvos oro uostų veikla, vadovas Saulius Batavičius taip pat tikrojo balionų skaičiaus teigia nežinantis.

„Oro navigacija“ apskritai iš kariškių gauna tik tuos duomenis, kurie svarbūs civilinei aviacijai.

S. Batavičiaus teigimu, jei pučia palankus vėjas, balionų į Lietuvos teritoriją įskrenda kone kasdien, tačiau ne visi jie pasiekia orlaiviams jautrias teritorijas. Šiemet dėl neatpažintų objektų laikini oro eismo ribojimai buvo taikyti septynis kartus Vilniaus oro uoste ir vieną kartą Kaune.

„Atrodo, viskas ramu buvo pastarąsias dienas ir per Visus Šventuosius, bet mes dirbome su KOP, mes gaudavome informaciją apie žymes. Tik jų buvo mažiau ir mes visą situaciją suvaldėme. Kad nėra ribojamas eismas, tai nėra ta situacija, kad neskraido objektai“, – sako jis.

Kariuomenė informaciją įslaptinusi

Kai kuriomis dienomis balionų skaičių, kuris buvo rastas, reikėtų dvigubinti ar net dauginti iš trijų. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad 600 balionų, kuriuos atrado pareigūnai, yra tik trečdalis, o gal net dar mažiau, kiek balionų galėjo įskristi į Lietuvą.

Po spalio 22 d. nakties, kai buvo skelbiama, kad į Lietuvą skrido 200 balionų, pareigūnai jų rado tik keliasdešimt.

„Matymas yra slapta karinė informacija. Karinės oro pajėgos mato savo radarais ir čia tikrai niekas nesidalina tokiu dalyku. Bet mes galime pasakyti, kad pastarosiomis pora savaičių, kai buvo apribotas eismas Vilniaus oro uoste ir Kauno, tai masiškumas buvo žymiai didesnis. Mes gavome informacijos apie labai daug balionų. Kai jau buvo neįmanoma susitvarkyti su tomis rizikomis, mes ėmėmės priemonių riboti“, – sako „Oro navigacijos“ direktorius S. Batavičius.

Lietuvos Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis sako, kad skaičiai yra jautrus dalykas ir jų atskleidimas priešiškoms valstybėms – Baltarusijai ir Rusijai – perduotų slaptą informaciją.

„Žinau, kad interesas žinoti yra. Bet tas, kuris paleido, žino skaičių, kurį jis paleido. Skaičius, kurį aš mačiau, jei aš įvardinsiu jį viešai, bus paslapčių atskleidimas ir pagal jį galima vertinti mano technines galimybes“, – sako A. Matutis.

Kaip pareigūnai nuolat nebyliai kariauja su šešėliniu pasauliu, taip ir oro erdvės stebėjimas yra nuolatinė tyli kova.

„Oponentas iškrečia pokštą, adaptuojiesi, prisitaikai, pakeiti pozicijas. Pritaikai tam tikrus technologinius sprendinius ir bandai spręsti užduotis. Išviešinus, ką mes pakeitėm, priešininkas tuoj pat adaptuojasi. Tai čia ir yra tas didžiausias mūsų pavojus – noras visada žinoti. Jis ištraukia informaciją, mes išviešiname jos visada per daug“, – teigia A. Matutis.

Todėl jis nekomentuoja ir nepatvirtina svarstymų, kad meteorologiniai balionai grėsme tapo šį rudenį tik todėl, kad kariuomenė juos pradėjo matyti, nes oro erdvės stebėjimas po to, kai šią vasarą į Lietuvą nepastebėti įskrido du dronai, tapo kitoks.

„Balionai stebimi visą laiką. Oro erdvės stebėjimo procedūros nepasikeitė. Pasikeitė tiktai kitos pusės veikimo pobūdis – masiškumas: vienu metu paleidžiamų balionų skaičius ir balionų skrydžiai į Lietuvos teritorijos gylį“, – LRT Tyrimų skyriui teigė Karinių oro pajėgų vadas.

Jo teigimu, informacija jie visada dalijosi su pasieniu, o jei įmonė „Oro navigacija“ tokios informacijos negavo, vadinasi, nebuvo tokio poreikio.

Kontrabandininkas: veikiama su baltarusių pareigūnų žinia

Naktiniais termovizoriniais prietaisais pasieniečiai neretai ir dabar mato leidžiamus balionus su kontrabanda. Bet tokių, leidžiamų šalia sienos, – tik dalis. Kaip ir pabrėžia su šia problema tiesiogiai dirbantys pareigūnai, šių metų rudenį situacija iš esmės pasikeitė. Manoma, kad dėl to, jog prie sienos užfiksavę balionais skraidinamas cigarečių dėžes Lietuvos pareigūnai išmoko jas perimti greičiau nei kontrabandininkų talkininkai ar cigarečių krovinio pirkėjai.

VSAT skaičiuoja, kad galimai pavykdavo perimti trečdalį balionų ir tokie praradimai esą privertė kontrabandininkus keisti taktiką.

Dabar nemaža dalis kontrabandinių balionų su cigarečių kroviniu į orą pakyla maždaug už keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos. Jie pripildomi daugiau dujų, skrenda gerokai aukščiau – gali pakilti ir į 11 kilometrų aukštį. Be to, ir nukrenta Lietuvos gilumoje, toliau už pasienio ruožo, kur nėra nuolat budinčių pasieniečių ir jiems talkinančių Valstybės saugumo tarnybos pareigūnų, o tik policija.

Policininkai ne visada spėja – greitesni nei jie kontrabandininkai buvo ir lapkričio 8 d. naktį. Nors pareigūnai ir turėjo pranešimų, kad Alytaus apylinkėse gali nusileisti kontrabandinis balionas, jį paryčiais pastebėjo vietos gyventojai ir jau be cigarečių dėžių.

Meteorologinių balionų paleidimo teritorija plati – iš Baltarusijos pusės jie įskrenda per atkarpą nuo Druskininkų iki pat Dieveniškių kilpos. Neretai balionai leidžiami tuo pačiu metu iš kelių vietų. Taip jie pasiekia Vilnių ar Kauną, orlaivių, kylančių ir besileidžiančių Vilniaus ir Kauno oro uostuose, priartėjimo ir kilimo kelius.

Kad pareigūnams būtų dar sunkiau pastebėti balionus, kontrabandininkai jų prisipirko juodos spalvos.

Balionai skrenda be garso, jie neleidžia jokio signalo ir yra priklausomi tik nuo vėjo, tačiau nukritę ant žemės kontrabandininkų talkininkams išsiunčia koordinates iš prie baliono pritvirtinto navigacinio prietaiso. Jame yra įdėta SIM kortelė. O ši – latviška, lenkiška arba lietuviška.

Kol kontrabandiniai balionai blaškėsi tik pasienio teritorijoje, visos šios detalės nebuvo tiek reikšmingos. Bet pradėti leisti į labai didelį aukštį ir taip skraidinami į šalies gilumą, kontrabandiniai balionai įgavo hibridinės atakos požymių.

Dalyje tos teritorijos, iš kur Baltarusijoje paleidžiami balionai, yra karinė teritorija. Lietuvos kariuomenė įrodymų, kad prie balionų leidimo prisidėtų kaimyninės šalies kariškiai, neturi, tačiau visas pasienio ruožas Baltarusijoje yra kontroliuojamas Baltarusijos pasienio ir kitų tarnybų. VSAT vado pavaduotojas A. Montvydas yra tikras, kad be pareigūnų žinios ten nėra paleidžiamas nė vienas balionas.

Tą patvirtina ir LRT Tyrimų skyriaus partnerio – opozicinio Baltarusijos „Buro Media“ – žurnalistų kalbintas buvęs kontrabandininkas. Jis kolegoms teigė, kad jam sunku patikėti, jog „balionų leidėjai“ dirbtų be pareigūnų leidimo.

„60 balionų prilygsta maždaug 180 dėžių. Apytiksliai tariant, norint pristatyti prekes į vieną vietą, reikėtų dviejų ar trijų mikroautobusų. Ir visa tai iš karto matoma, iš karto užfiksuojama. O tada pasieniečių būrys gali nulėkti į tą vietą per 10–15 minučių ir iš karto visus „parišti“. Jie paleidžia ne iš Minsko, jie paleidžia iš pasienio zonos. Bet kokiu atveju, norint, kad visa tai įvyktų, reikia gauti leidimą“, – pasakojo baltarusis.

Balionuose – lietuviškos SIM kortelės

„Visais atvejais atrastos lietuviškos SIM kortelės. O tai būtent ir parodo, kad šia veikla užsiima ir tai naudinga asmenims, gyvenantiems Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse“, – šiomis dienomis vienoje iš Baltarusijos valstybinės televizijos laidų prabilo jų sienos apsaugos komiteto atstovas.

Jis kalbėjo apie pasienyje sulaikytus asmenis ir šalia jų rastus meteorologinius balionus bei navigacinius prietaisus. Remiantis oficialiais baltarusių pasieniečių pranešimais, tokių sulaikymų nuo 2024 m. spalio buvo apie 10, dažniausiai Gardino, Varanavo ir Astravo apylinkėse, t. y. visiškai netoli sienos su Lietuva.

Valstybinės sienos apsaugos komiteto pranešimuose minima, kad su balionais sulaikomi Baltarusijos piliečiai, tačiau pastarąsias savaites, kai Lietuva uždarė sieną su Baltarusija, šalies valstybiniai kanalai pradėjo skelbti, kad kontrabandiniai balionai – pačių lietuvių kaltė, o lietuviškos SIM kortelės tampa tokių teiginių pretekstu.

SIM kortelė, dedama į GPS prietaisą, leidžia sklandžiai perduoti kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos į Lietuvą. Be mobiliųjų duomenų kontrabandininkai nežinotų, kurioje vietoje nusileido cigarečių krovinys.

Pavyzdžiui, ONT valstybiniame kanale baltarusių žurnalistas rodė navigacinį prietaisą ir aiškino, kad šis į Baltarusiją įvežtas iš Lietuvos, o kartu „įvežta ir lietuviško operatoriaus SIM kortelė“. Panašius teiginius viešai atkartoja Aliaksandras Lukašenka.

„Prisipirko tų balionų ir tie lietuviai, kadangi mūsiškiai nesutiko, patys permeta balionus su cigaretėmis į Lietuvą, o ten juos priima saviškiai“, – toje pačioje ONT laidoje sakė A. Lukašenka.

LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, daugiau nei pusė kontrabandininkų naudojamų SIM kortelių – lenkiškos arba latviškos, likusios priklauso lietuviškiems mobiliesiems operatoriams „Bitė Lietuva“, „Telia“ ir „Tele2“.

Įrangoje naudojamos kortelės – išankstinio mokėjimo, todėl priklauso „Labas“, „Pildyk“ ir „Ežys“ prekių ženklams. Joms griežtesnis reguliavimas galioja nuo šių metų sausio – norint jas naudoti, privaloma registruoti su asmens dokumentu, o tai reiškia, kad kortelės nebėra anoniminės.

Iki šių metų sugriežtinimo kontrabandininkai lietuviškas korteles naudojo dažniau.

„Mobiliojo ryšio kortelių registracija yra prevencinis sprendimas – jis skirtas nusikaltėlių veikimui sunkinti, tačiau negali visiškai jo užkardyti“, – LRT sakė Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.

Nusikaltėliams padeda ir internetu vykstanti anoniminių kortelių prekyba.

Skelbimų platformose pardavėjai reklamuoja pernai supirktas anonimines išankstinio mokėjimo korteles, už vieną prašoma 60 eurų. Viename iš skelbimų aiškinama, kad: „Nauja SIM kortelė negali būti aktyvuota be registracijos ir negali būti neregistruota be patvirtintos tapatybės. Tačiau neregistruotos kortelės gali būti naudojamos, jeigu kortelė buvo aktyvuota 2024 m.“

Pavyzdžiui, „Telia“ skaičiuoja, kad iki 2025 m. pradžios jų tinkle buvo apie 300 tūkst. „Ežio“ kortelių, kurioms aktyvuoti nereikėjo asmeninių duomenų. Per tris mobiliuosius operatorius skaičius galėtų siekti ir milijoną.

Visiems trims operatoriams antrinė kortelių prekyba – ne naujiena, tačiau pirštu jie rodo į teisėsaugą.

„Tam valdyti reikalingas teisėsaugos įsitraukimas ir reguliavimo pakeitimai, pavyzdžiui, perpardavinėjimą skelbiant neteisėtu, už ką grėstų bausmė“, – LRT komentavo „Bitė Lietuva“ privačių klientų balso paslaugų komandos vadovė Marta Matusevičienė.

Tačiau kol kas institucijos neturi planų užsiimti papildomais ribojimais.

Operatoriai imasi priemonių

Lietuvos įstatymai neriboja išankstinio mokėjimo kortelių aktyvavimo už Europos Sąjungos ribų, pavyzdžiui, Baltarusijoje. Kaip ir nėra ribojama, kiek tokių kortelių gali būti registruota vieno asmens vardu.

LRT šaltinių žiniomis, yra fiksuota atvejų, kai vieno asmens vardu registruota keli šimtai kortelių.

Ryšių reguliavimo tarybos (RRT) pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius teigia, kad kiekvienas papildomas sugriežtinimas turi atitikti bendras Europos Sąjungos taisykles. Tuo labiau, pasak RRT, lietuviškos SIM kortelės pareigūnams padeda atskleisti nusikaltėlius.

„Ne tik Baltarusijoje, ne tik kontrabandai, sukčiavimams ar kitiems nusikaltimams vykdyti naudojamos SIM kortelės, kaip ir kitos nusikaltimams reikalingos priemonės, yra svarbūs įrodymai, padedantys atskleisti nusikaltimus ir patraukti atsakomybėn nusikaltimus darančius asmenis“, – teigė D. Kuliešius.

O mobiliojo ryšio operatoriai tvirtina, kad reaguodami į nusikaltėlių elgesį, ribojimų ėmėsi patys. Pavyzdžiui, „Bitė Lietuva“ nuo sausio 1 d. leidžia „Labas“ korteles aktyvuoti tik ES šalyse, tačiau pabrėžia, kad buvimo vietą galima „pergudrauti“ pasitelkiant VPN.

„Telia“ ribojimus pradėjo taikyti dar anksčiau.

„Iki privalomo vartotojo autentifikavimo SIM korteles buvo galima aktyvuoti paskambinus trumpuoju numeriu, tai veikė tik Lietuvoje. Po privalomos registracijos įvedimo „Ežius“ galima aktyvuoti tik salone arba prisijungus per WiFi“, – sakė operatoriaus atstovas Audrius Stasiulaitis.

O „Tele2“ LRT komentavo, kad ėmėsi veiksmų reaguodami konkrečiai į kontrabandinių balionų problemą.

„Iki šiol vartotojai galėjo nusipirkti Lietuvoje ir aktyvuoti korteles užsienyje, tačiau priėmėm sprendimą užkardyti tą kontrabandinių balionų vykimą į Lietuvą ir nusprendėm uždrausti kortelių aktyvavimą užsienyje“, – teigė operatoriaus atstovas L. Marcinkevičius.

Tačiau dėl kortelių skaičiaus ribojimo sutarimo nėra. Pavyzdžiui, „Bitė Lietuva“ tvirtina, kad vienašališkai įvedė kortelių pardavimo limitą vienam klientui. „Telia“ skaičiuoja, kad išvis niekada neturėjo daug vartotojų, kurie masiškai naudoja korteles, ir siūlo vienam vartotojui leisti įsigyti tik 10 išankstinio mokėjimo kortelių. „Tele2“ sako galutinių sprendimų dar nepriėmusi.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su „Buro Media“.