Naujienų srautas

LRT tyrimai2025.05.21 05:30

Tarptautinis tyrimas. Slapti dokumentai: kas Lietuvoje maitinami Kremliaus pinigais

Daugiau nei dešimtmetį veikiantis Rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamas Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas („Pravfondas“) Lietuvoje gausiai finansavo Sausio 13-osios byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui kaltinamųjų advokatus ir skyrė pinigų aktyvistams, skleidžiantiems Kremliaus propagandą. Į žurnalistų rankas patekę tūkstančiai laiškų ir dokumentų išduoda, kad Lietuvos prorusiški veikėjai teikė prašymus finansuoti jų veiklą arba teisminius procesus. Daugiausia Kremliaus fondas skyrė Sausio 13-osios aukų niekinimui, šmeižimui ir savo įvykių versijos brukimui. Nepaisant Vakarų sankcijų, Kremlius toliau finansuoja veiksmus prieš Lietuvą, o pinigų iš jo gaunantys advokatai atsidarė asmenines sąskaitas Rusijos banke „Sberbank“, kuriam taip pat taikomos sankcijos. 

Tyrimas trumpai

  • Tarptautinė žurnalistų grupė išanalizavo gausius Rusijos Kremliaus kontroliuojamo „Pravfondo“, skirto režimo tikslams Vakarų valstybėse įgyvendinti, susirašinėjimus ir dokumentus.
  • Šiam fondui nuo 2023 m. yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
  • „Pravfondas“ finansiškai, taip pat ir įvedus sankcijas, įvairiomis sumomis rėmė Lietuvoje veikiančius Kremliaus propagandos skleidėjus, šnipus, Sausio 13-osios byloje kaltinamųjų advokatus ir kitus prorusiškus aktyvistus.
  • Bent trys Lietuvoje advokato praktika užsiimantys advokatai, tarp jų – ir Ryšardas Burda, užmokesčiui už savo darbą gauti atsidarė sąskaitas Rusijos banke „Sberbank“. Šiam bankui nuo 2022 m. taip pat yra taikomos sankcijos.
  • FNTT teigia, kad advokatų gaunamas užmokestis už darbą į Rusijos banką yra vertinamas kaip galimas sankcijų pažeidimas.
  • Pinigų iš „Pravfondo“ taip pat gavo tokie veikėjai kaip Stanislovas Tomas, Edikas Jagelavičius, Viačeslavas Titovas, jų skirta Algirdo Paleckio gynybai. „Pravfondo“ susirašinėjimuose yra ir Kazimiero Juraičio prašymai.
  • Iš Kremliaus fondo susirašinėjimų bei skiriamų sumų matyti, kad režimas ypatingą dėmesį skyrė Sausio 13-osios bylos kaltinamiesiems apginti ir Kremliui palankios Sausio 13-oios įvykių versijos sklaidai.

Buvęs Lietuvos kariuomenės generolas Valdas Tutkus, ką tik įsikūrusios asociacijos „Alternatyva Lietuvai“ pirmininkas, savo pavaduotoju pasiskyrė advokatą Ryšardą Burdą.

„Taip, aš labai artimai bendrauju su Ryšardu Burda“, – sako V. Tutkus apie advokatą, kuris pernai su Taikos koalicija dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose. Jis yra žinomas kaip dabar jau nuteistųjų dėl nusikaltimų žmoniškumui Sausio 13-osios byloje gynėjas. Raštą, kad anksčiau atsakingas pareigas vidaus reikalų sistemoje ir STT ėjusio R. Burdos veikla gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, policija gavo 2022 m. Tokį VSD vertinimą lėmė jo gausūs pasisakymai Rusijos prokremliniuose kanaluose, kuriais jis niekino Sausio 13-osios aukas.

Kokie ryšiai sieja buvusį kariuomenės vadą su R. Burda, aiškinomės dėl dokumentų, rodančių, jog advokatas už savo veiklą bent nuo 2018 m. gavo išmokas iš Rusijos Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondo. Šis fondas, sutrumpintai vadinamas „Pravfondu“, įkurtas Vladimiro Putino dekretu 2011 m. ir oficialiai yra kuruojamas Rusijos Užsienio reikalų ministerijos. Jam vadovauja buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, o Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų Vakarų šalių žvalgybos patvirtina šį fondą esant tiesiogiai susijusį su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Tarptautinis tyrimas: kaip Kremlius finansuoja savo parankinius Lietuvoje?

Fondas finansuoja Kremliui užsienyje dirbančius žmones, tarp kurių yra šnipų, propagandistų, įvairių kitų prorusiškų aktyvistų, ir juos visus, pakliuvusius į demokratinių valstybių teismų akiratį, ginančius advokatus. Per „Pravfondą“ buvo mokama už Viktoro Buto, „mirties pirkliu“ vadinamo Rusijos ginklų kontrabandininko, kalėjusio JAV kalėjime, o vėliau iškeisto į amerikietę krepšininkę, gynybą, o nuo 2023 m. birželio šiam „Kremliaus bankomatui“ dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir veiklą nukreiptą prieš kitas Vakarų valstybes yra taikomos sankcijos.

49 tūkst. elektroninių laiškų ir 22 tūkst. prie jų prisegtų dokumentų iš penkių elektroninio pašto dėžučių, priklausančių „Pravfondui“, gavo Danijos visuomeninis transliuotojas ir jais pasidalijo su tarptautine žurnalistų grupe, vienijama tiriamosios žurnalistikos platformos OCCRP. Keletą mėnesių mes skaitėme ir analizavome žmonių prašymus „Kremliaus bankomatui“ paremti juos, jų veiklas, teisinius procesus subsidijomis, taip pat fondo sprendimus, ataskaitas, informaciją apie atliktus mokėjimus paraiškų teikėjams.

Užuominų, kad Kremliui naudinga veikla galėjo būti finansuojama per šį fondą, buvo ir anksčiau. Apie tai rašė 15 min.lt ir Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Dabar žurnalistai gavo prieigą prie įrodymų, kokiomis sumomis Kremliaus fondas rėmė sau palankius aktyvistus ar režimui svarbius asmenis gynusius advokatus. Gautuose susirašinėjimuose taip pat yra užfiksuota, kad „Pravfondo“ remiami asmenys, kai fondui pradėtos taikyti ES sankcijos, atsidarė sąskaitas Rusijos banke „Sberbank“.

Iš Kremliaus fondo – pinigai ir Lietuvos veikėjams

Nuo 2012 iki 2024 m. įvairioms veikloms Vakarų valstybėse „Pravfondas“ išdalijo milijonus dolerių. Tarp dokumentų yra daugiau kaip 360 paramos sutarčių, iš kurių matyti, kad „Pravfondas“ skyrė mažiausiai 6,3 mln. dolerių savo parankiniams Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir kitur. Iš paramos sutarčių numeracijos galima spręsti, kad galėjo būti suteiktos dar 1155 išmokos, tačiau archyve jų nėra. Bendra „Pravfondo“ išmokų suma viršija 6 mln. JAV dolerių.

Tarp „Pravfondo“ remtų ar paraiškas teikusių Lietuvos piliečių yra ne tik advokatas R. Burda, tačiau ir kiti jo kolegos. Rusiškais pinigais kišenes pildėsi ir jau kuris laikas nuo Lietuvos teisėsaugos pasprukę Stanislovas Tomas bei už šnipinėjimą Rusijos naudai kalinčio Algirdo Paleckio bendražygis Edikas Jagelavičius. Pinigų buvo skirta ir A. Paleckio gynybai. Tarp „Kremliaus bankomato“ naudotojų yra ir prorusiškas veikėjas iš Klaipėdos, buvęs tarybos narys Viačeslavas Titovas.

Iš fondo pinigų Erikos Švenčionienės teisiniams procesams prašė ir Kazimieras Juraitis, vienas iš Rusijos propagandos skleidėjų socialiniuose tinkluose. Jie abu su jau likviduotu „Tarptautiniu geros kaimynystės forumu“ 2022 m. vyko į Baltarusiją susitikti su Aliaksandru Lukašenka, o prieš kelias savaites Vilniuje, Antakalnio kapinėse, kartu su kitais aktyvistais atvyko apginti sovietinių simbolių.

Iš gausių „Pravfondo“ vadovybės susirašinėjimų matyti, kad Sausio 13-osios byla, teisiamų sovietų karininkų gynyba ir Kremliaus brukamas Sausio 13-osios tragedijos neigimas buvo ypač svarbūs. Pinigų iš fondo buvo skiriama ir teisiamiems buvusiems Sovietų Sąjungos kariškiams, ir tiems, kurie užsiėmė aukų šmeižimu ir neigė, kad 1991 m. sovietai šaudė į beginklius žmones. Bet jie – ne vieninteliai.

Rusijos operacijas prieš Lietuvą tyrinėjantis politologas Nerijus Maliukevičius mano, kad pradėjusi Sausio 13-osios bylą ir pateikusi sovietų kariškiams kaltinimus Lietuva automatiškai tapo nuolatinių Rusijos informacinių atakų taikiniu.

„Sausio 13-osios byla yra smūgis sovietinei didybei“, – sako ekspertas.

Kremliaus fondo pinigai – į kortelę MIR

Suskaičiavus „Pravfondo“ dokumentuose minimas sumas, V. Tutkaus pavaduotojas naujojoje asociacijoje „Alternatyva Lietuvai“ R. Burda nuo 2018 m. Kremliaus valdomos institucijos prašė bent 60 tūkst. eurų. Jis pats teikė prašymus fondo paramai, nes gynė tris Kremliui svarbius asmenis. Du tuomet kaltinamieji Sausio13-osios byloje: FSB karininkas Michailas Golovatovas, 2022 m. miręs, tačiau labai svarbus Rusijai asmuo, kuris per sausio įvykius Lietuvoje vadovavo KGB „Alfa“ būrio vykdytam Vilniaus televizijos bokšto ir Radijo ir televizijos rūmų šturmui, per kurį žuvo 14 taikių Lietuvos piliečių, bei tankistas Jurijus Melis.

Tarp R. Burdos ginamųjų – ir prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas. Šis Lietuvoje jau nekart teistas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą neigimo.

Dar vienas teismo procesas, taip pat dėl Sausio 13-osios šmeižimo, nėra pasibaigęs.

Iš susirašinėjimų matyti, kad dėl V. Ivanovo gynybos tarp R. Burdos ir „Pravfondo“ kilo nesusipratimų, nes esą fondas kurį laiką nesutiko finansuoti advokato paslaugų. Apie tai užsimenama viename iš laiškų, kurį 2019 m. išsiuntė „Pravfondo“ vykdomasis direktorius Vladimiras Pozdorovkinas.

„Aleksandrai, sakau jums asmeniškai: nors R. Burda kalba apie tariamą fondo nenorą skirti subsidijų advokatams Sausio 13 d. byloje, kažkodėl jis necituoja atsakymo, kuriuo advokatai informuojami apie sprendimą skirti subsidijas gynybai apeliaciniu būdu. Kažkaip keista. Galbūt jo netenkino subsidijos dydis?“ – rašo V. Pozdorovkinas, kuris, remiantis viešais šaltiniais ir Europos žvalgybų duomenimis, turi ryšių ir dirbo su Rusijos Išorinės žvalgybos tarnyba (SVR). Jis, kaip ir fondo vadovas A. Udalcovas, yra buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje.

Kaip tik šiuo laikotarpiu, žurnalistų turimų dokumentų duomenimis, Sausio 13-osios byloje R. Burda atstovavo M. Golovatovui ir dėl savo paslaugų kompensavimo fondui paraiškas teikė tiek 2018 m., tiek 2019 m.

Bet galimas nesusipratimas tarp „Kremliaus bankomato“ ir advokato R. Burdos buvo laikinas, netrukus jis ir vėl pradėtas dosniai remti.

„Kalbėjausi su Ivanovu ir sužinojau, kad šiandien jį ginantis R. Burda gavo pinigų už dalyvavimą 13.01 byloje. Kalbame apie mokestį už jo darbą ginant Valerijų. Remdamasis jūsų atsakymu, tikiuosi, kad ir šis klausimas bus išspręstas teigiamai“, – rašoma 2019 m. fondo laiškuose.

Vėlesni mokėjimų liudijimai rodo, kad „Pravfondas“ 2020 m. ir 2022 m. R. Burdai išmokėjo mažiausiai 40 tūkst. eurų už J. Melio gynybą, įskaitant ir už procesus prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT)

Kai 2023 m. vasarą „Pravfondui“ pradėtos taikyti sankcijos, R. Burda, kaip rodo paties advokato fondui siųsti laiškai, atsidarė sąskaitą rusiškame banke „Sberbank“.

„Gavėjo bankas – „Swedbank“, po sankcijų įvedimo pervedimams rubliais – „Sberbank“ bankas“, – rašoma R. Burdos 2023 m. spalį teiktoje paraiškoje, kurioje nurodama, kad 2024 m. atstovaujant J. Meliui EŽTT prieš Lietuvą tai „Pravfondui“ kainuotų 15 tūkst. eurų.

Tais pačiais metais apmokėti 15 tūkst. eurų sutartį su fondu per „Sberbanką“ R. Burda prašė ir atstovaudamas V. Ivanovui. O laiške R. Burda prašo ne tik pervesti pinigų, bet ir nurodo, kad pageidautų juos gauti į banko kortelę. „Sveiki, siunčiu pasirašytą sutartį. Aš sąskaitos numerį pakeičiau mokėjimu į „Sberbanko“ kortelę MIR“, – rašė advokatas 2024 m. balandį. Ir pridūrė: „Su artėjančiomis gegužės šventėmis. Suprantu, kad susirašinėti per „gmail“ kelia iššūkių, todėl siūlau naudotis yandex.ru.“

Bet tokio noro bendrauti, kokį R. Burda demonstravo „Pravfondo“ susirašinėjimuose, advokatas neparodė, kai jam paskambino LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai. „Aš dar kartą sakau, šituo klausimu aš su jumis nekalbu. Advokato reikalais aš su kitais nekalbu“, – telefonu sakė R. Burda. Advokatui klausimai taip pat buvo išsiųsti raštu, tačiau atsakymų nesulaukėme.

Vis dėlto buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui, dabar politikui, įkūrusiam naują asociaciją, V. Tutkui faktas, kad R. Burda turi sąskaitą Rusijos banke, kuriam taikomos JAV ir ES sankcijos ir kad ten prašo pervesti pinigus už Kremliui svarbių asmenų gynybą apeinant ES sankcijas „Pravfondui“, įspūdžio nepadarė.

„Jis turi banko sąskaitą Rusijoje. Na, ir ką? Ar jis vienintelis Lietuvoje turi banko sąskaitą Rusijoje?“ – teigia V. Tutkus, priekaištaudamas, kad jam žurnalistai negalėjo iš anksto atsiųsti, o tik gyvai parodyti „Pravfondo“ dokumentus apie mokėjimus R. Burdai.

„Aš nelabai gerai išmanau bankinės sistemos, tačiau advokato darbas, kaip ir jūsų darbas, kaip operatoriaus darbas, privalo būti atlygintas. Ir kaip ten kas kokias sąskaitas atsidaro ir kokiuose bankuose, kaip jam patogiau gauti pinigus, kuriuos jis uždirba kaip sąžiningas Lietuvos pilietis, jau nelabai mano reikalas“, – teigė LRT Tyrimų skyriui V. Tutkus.

„Jeigu nėra galimybės sumokėti kažkaip, na, nėra galimybės sumokėt, kaip sakot – sankcijos, tai sankcijos nereiškia, kad Lietuvos pilietis negali turėti banko sąskaitos toje pačioje Rusijoje“, – mano buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Advokatai galėjo pažeisti sankcijas

V. Tutkus laikosi nuomonės, kad R. Burda gauna pinigų tik už advokato darbą, o teisę į gynybą turi kiekvienas žmogus. Be to, jis teigia nei pats žinantis, nei žurnalistai žino, ar apskritai R. Burda pasiėmė pinigus po 2023 m. įvestų sankcijų „Pravfondui“, pervestus rubliais į jo sąskaitą ar atsiskaitymo kortelę „Sberbank“.

„Visur yra „jeigu jis išsigrynino“. O gal jis neišsigrynino, o paaukojo kokiam nors Rusijos labdaros fondui“, – sako V. Tutkus.

Tačiau R. Burda – ne vienintelis toks Lietuvoje.

Sausio 13-osios byloje Sovietų Sąjungos karininkus Eduardą Roskovą ir Genadijų Ivanovą gynusi advokatė Julija Asovskaja „Kremliaus bankomatui“ finansavimo paraiškas teikė bent nuo 2017 m. Nuo 2021 m. ji teikė paslaugas už šnipinėjimą Rusijai teistam Klaipėdos aktyvistui Aleksejui Greičiui, kurio gynybą finansiškai taip pat rėmė „Pravfondas“.

2024 m., o tai yra jau kai „Sberbankui“ ir „Pravfondui“ yra taikomos sankcijos, J. Asovskaja pateikė „Kremliaus bankomatui“ 15 tūkst. eurų sąskaitą už atstovavimą G. Ivanovui EŽTT byloje prieš Lietuvą. Kaip ir R. Burda, J. Asovskaja nurodė, kad pinigus galima pervesti į sankcijų sąraše esantį „Sberbank“.

„Aš nežinau, ar aš apskritai norėčiau kalbėti. Aš jums aiškinu, aš prie vairo ir negaliu kalbėti“, – LRT sakė J. Asovskaja ir padėjo ragelį. Klausimus advokatei tai pat pateikėme ir raštu, tačiau publikacijos išleidimo metu advokatė į juos nebuvo atsakiusi.

Advokatas N. Voinovas su „Kremliaus bankomatu“ nuo 2017 m. daugiausiai derino buvusio Sovietų Sąjungos kariuomenės vieno iš padalinių vado Alberto Galinaičio gynybą, kuriam, kaip ir kitiems Sausio 13-osios bylos dalyviams, pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui.

N. Voinovas anksčiau, kaip ir R. Burda, turėjo politinių ambicijų – 2016 m. nesėkmingai su „Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija“ kandidatavo į Seimą. Advokatas LRT Tyrimų skyriui teigė, kad kol dalyvavo Sausio 13-osios bylos teismo posėdžiuose, tol fondui teikė paraiškas, pinigus deklaravo ir sumokėjo mokesčius, tačiau paskutinės finansinės injekcijos esą negavo.

„Buvo, deja, taip, kad dėl geopolitinės situacijos mano pinigai, kurie atkeliavo į Lietuvą, buvo banke sulaikyti, aš teikiau paaiškinimą bankui, kodėl tie pinigai man buvo atsiųsti ir, deja, pinigai buvo grąžinti atgal“, – telefonu komentavo advokatas.

Turimų dokumentų duomenimis, paskutinę sąmatą A. Galinaičio gynybai N. Voinovas teikė 2023 m. gegužę. Joje nurodyta, kad advokatas ketina A. Galinaičiui teisines paslaugas teikti iki 2023 m. pabaigos, atstovaudamas jam EŽTT. Prašomos subsidijos dydis siekė 15 tūkst. eurų. Iš tiesų paraiškoje nurodytas lietuviškas bankas, tačiau paskutiniame puslapyje pridėti „Sberbanko“ rekvizitai „pervedimams rubliais“.

Pats N. Voinovas tai neigia.

„Kas man, sąžiningam Lietuvos Respublikos piliečiui, atidarys „Sberbanke“ sąskaitą? Apie ką jūs kalbate, gerbiamasis?“ – telefonu LRT Tyrimų skyriui sakė N. Voinovas. Tačiau jo paties „Pravfondui“ siųsta paraiška sako ką kita – aiškiai nurodyta N. Voinovo sąskaita „Sberbanko“ padalinyje Kaliningrade.

Vis tik Lietuvoje yra palikta galimybė atsiimti pinigus iš subjekto, kuriam taikomos sankcijos, kai tai yra susiję su „lėšomis ar kitais ekonominiais ištekliais, skirtais tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti“. Ar tokį leidimą duoti, sprendžia sankcijų režimą prižiūrinti institucija. Lietuvoje tai – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Ši teigė nei iš N. Voinovo, nei iš J. Asovskajos, nei iš R. Burdos jokio prašymo gauti pinigus iš „Pravfondo“ nesulaukusi.

„Tarnyba neturi duomenų apie paklausime nurodytų asmenų prašymus dėl leidimų pinigų priėmimui“, – teigiama FNTT atsakymuose LRT Tyrimų skyriui.

Tačiau tai, kad advokatams už paslaugas pinigai buvo pervesti į jų pačių atsidarytas sąskaitas „Sberbanke“, traktuojama dar griežčiau. „Situacija, kai advokatams sumokami pinigai už paslaugas į Rusijos banką, gali būti vertinama kaip tarptautinių sankcijų pažeidimas“, – teigiama FNTT atsakymuose.

„Vienas pagrindinių ES sankcijų tikslų yra nesuteikti lėšų ir / ar ekonominės naudos individualiai sankcionuotam subjektui ir drausti dalykinių santykių turėjimą su sankcionuotu subjektu“, – rašo FNTT.

V. Ivanovas, K. Juraitis ir E. Švenčionienė, S. Tomas – toje pačioje valtyje

Dar vienas advokatu prisistatantis ir anksčiau Rolandui Paksui EŽTT byloje prieš Lietuvą atstovavęs S. Tomas jau kuris laikas gyvena Baltarusijoje. 2019 m. jis Vilniuje sudaužė ant Vrublevskių bibliotekos kabančią atminimo lentą Jonui Noreikai – generolui Vėtrai. Už tai buvo nuteistas, tačiau nuo arešto bausmės pabėgo. Tąkart tiesiogiai per socialinius tinklus lentos daužymo procesą filmavęs K. Juraitis teigia, kad jo bendražygis S. Tomas vieši Kuboje ir ieško naujų pažinčių bendradarbiavimui.

Iš žurnalistų turimų dokumentų aiškėja, kad S. Tomas 2022 m. „Pravfondui“ teikė krūvas paraiškų, o bendra suma siekė 60 tūkst. eurų. Apie tai „Pravfondo“ vadovas V. Udalcovas informavo Rusijos Užsienio reikalų ministeriją: „Šiemet nuo rugsėjo iki lapkričio iš S. Tomo gavome 5 prašymus iš fondo skirti lėšų įvairiems projektams. Sprendimai dėl ankstesnių paraiškų dar nepriimti, jas koordinuoja Rusijos Užsienio reikalų ministerija.“

Analizuojant dokumentus paaiškėjo, kad 2022–2023 m. laikotarpiu jam buvo skirta tik viena iš penkių subsidijų. „Kremliaus bankomatas“ pasirinko paremti S. Tomo kreipimąsi į JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetą dėl Lietuvos Vyriausybės pažeidimų. Paslaugos kaina – 10 tūkst. eurų.

Bet Rusijai taikomos sankcijos sukėlė problemų atsiskaitant ir su juo. 2023 m. gegužę S. Tomas gavo žinutę, kad kilo sunkumų pervedant pinigus į jo banką Panamoje.

„Pone Kovaliovai, Panamos bankas šiandien mane informavo, kad nusprendė nepriimti pervedimų iš Rusijos. Sakykite, ar galėtumėte man sumokėti kriptovaliuta, ethereum ar bitcoin?“ – reagavo S. Tomas.

Vis dėlto po kelių mėnesių, liepą, jau įtraukus fondą į Vakarų sankcijas, Panama persigalvojo, nes S. Tomas gavo patvirtinimą, kad pavedimas padarytas. „Pagaliau Panamos bankas pervedė pinigus. Prieš tai laikė juos įšaldytus. Gavau“, – rašė advokatas.

S. Tomo paslaugų prireikė ir paraišką fondui teikiant Giedriui Grabauskui – ilgamečiam A. Paleckio bendražygiui, kuris nuo 2020 m. gyvena Rusijoje ir yra ieškomas Lietuvos teisėsaugos. Jo prašymas, kuriuo siekta gauti 20 tūkst. eurų atsiskaitant kriptovaliuta, skirtas Lietuvai apskųsti JT Žmogaus teisių komitetui, EŽTT ir Interpolui, o teisinius veiksmus buvo numatyta įgyvendinti per 2024 m.

Pats S. Tomas į tiriamosios žurnalistikos platformos OCCRP klausimus neatsakė.

S. Tomo paslaugų taip pat prireikė ir K. Juraičiui bei E. Švenčionienei. Apmokėti advokato paslaugas iš „Kremliaus bankomato“ prašė pats K. Juraitis.

„Prašom suteikti finansinę pagalbą“, – tokia žinute 2023 m. rugsėjį į fondą kreipėsi K. Juraitis, kai prieš jį, E. Švenčionienę ir V. Ivanovą buvo atversta teismo byla dėl galimos pagalbos kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Į „Pravfondą“ K. Juraitis kreipėsi prašydamas skirti 7 tūkst. eurų paramą taip pat teisinėms paslaugoms prieš Lietuvą. Dėl to sudaryta atstovavimo sutartis su S. Tomu, kuris JT Žmogaus teisių komitetui turėjo apskųsti Lietuvos sprendimą, draudžiantį asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ veiklą.

Į LRT Tyrimų skyriaus žurnalistų klausimus K. Juraitis atsakė atskiru vaizdo įrašu, kuriame teigia, kad teoriškai galėjęs kreiptis ir į „Pravfondą“, nes dėl pinigų kreipėsi į daug įvairių institucijų.

Buvusi forumo vadovė E. Švenčionienė taip pat nespjovė į galimybę gauti „Kremliaus bankomato“ pinigų. Nors žurnalistų turimuose laiškuose ir dokumentuose jos pačios siųstų žinučių nėra, dėl E. Švenčionienės kreipėsi kiti. Pavyzdžiui, 2022 m. jai atstovavo S. Tomas, laiške pabrėždamas, kad „pati E. Švenčionienė yra pakeliui į Donbasą“. Prašymu siekta gauti apie 10 tūkst. eurų teisinėms paslaugoms apmokėti, o jų prireikė dėl E. Švenčionienei iškeltos administracinės teisenos dėl internete demonstruojamos SSRS vėliavos.

Tais pačiais metais fondas gavo ir dar vieną 15 tūkst. eurų vertės paraišką iš S. Tomo, susijusią su E. Švenčioniene: „Kreipimasis į JT Žmogaus teisių komitetą dėl šešių karių paminklų nukėlimo Antakalnio kapinėse Vilniuje ir SSRS didvyrių perlaidojimo.“ 2022 m. sostinės Antakalnio kapinėse E. Švenčionienė nuėmė sovietinę skulptūrą dengiantį audeklą.

„Iš fondo prašoma 15 tūkst. eurų suma atrodo per didelė. O kalbant apie visas paraiškas, noriu atkreipti dėmesį į mano anksčiau išsakytus pasiūlymus: remiantis E. Švenčionienės interesų gynimo prašymu, priimti sprendimą suteikti jai 150 eurų Lietuvos policijos skirtai baudai sumokėti“, – 2022 m. gegužę vadovybei rašė V. Pozdorovkinas, vykdomasis „Pravfondo“ direktorius. Su pačia E. Švenčioniene pasikalbėti nepavyko – į telefono skambučius jos numeriu atsakė dukra.

A. Paleckis taip pat turėjo sąskaitą „Sberbanke“

„Pravfondo“ susirašinėjimai su A. Paleckio bendražygiu E. Jagelavičiumi paaiškina ne tik tai, iš kur pinigų savo veiklai gavo jis, bet ir pats dabar už šnipinėjimą Rusijos naudai kalintis A. Paleckis.

E. Jagelavičius įtrauktas į Lietuvos ieškomų asmenų sąrašą, įtariant jį veikiant prieš valstybę – į Lietuvą jis taip ir negrįžo, kai 2022 m. nuvyko stebėti Rusijos organizuotų neteisėtų referendumų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Nuo 2023 m. kovo jis vadovauja Baltarusijoje registruotai organizacijai „Tarptautinis kaimynystės forumas“, įsteigtai netrukus po to, kai tokia teismo sprendimu buvo likviduota Lietuvoje. Su E. Jagelavičiumi pavyko susisiekti per socialinius tinklus, jam buvo išsiųsti klausimai, tačiau atsakymų į juos LRT Tyrimų skyrius taip ir nesulaukė.

E. Jagelavičiaus pavardė fondo ataskaitose ir pasirodo būtent 2022 m., kai „Kremliaus bankomatas“ apmokėjo tų metų lapkritį Minske vykusią propagandinę diskusiją „Teisė į istorinę atmintį“. Diskusijai skirta 160 tūkst. eurų, o joje kalbėjo ne tik Rusijos ir Baltarusijos propagandistai, bet ir pats E. Jagelavičius bei nuotoliu E. Švenčionienė.

O jau pernai sausį E. Jagelavičius pats kreipėsi dėl 5 tūkst. eurų paramos, siekdamas Lietuvą apskųsti Interpolui dėl esą neteisėto E. Švenčionienės, K. Juraičio ir V. Ivanovo persekiojimo. Tame pačiame susirašinėjime, tik jau balandį, E. Jagelavičius bandė gauti ir papildomų pinigų savo bendražygei.

„Dėl Erikos Švenčionienės taip pat sužinojau. Ji sako, kad reikalinga pagalba. Dabartiniame etape reikėtų gauti 700 eurų, o vėliau 700 eurų advokatui“, – rašė Baltarusijoje gyvenantis lietuvis.

Pinigų E. Jagelavičiui tikrai pavyko gauti 2023 m. vasarą. Sutartis su fondu pasirašyta birželį 600 eurų subsidijai, o pinigai skirti A. Paleckio planuotam kreipimusi į EŽTT. Kaip rašoma pateiktoje formoje, Kremliaus finansavimo prireikė siekiant išversti dokumentus iš lietuvių į rusų kalbą.

„Iškart po Aukščiausiojo Teismo sprendimo A. Paleckis ketina pateikti skundą EŽTT. Paleckio rėmėjai ir bendražygiai pasiruošę padėti jam įgyvendinti šį ketinimą: advokatą samdo Europos Parlamento narė iš Latvijos T. A. Ždanoka, o dokumentų vertimą atlieka visuomeninė organizacija „Geros kaimynystės forumas“. Reikia išversti į rusų kalbą (teisininko kalba) apie 460 puslapių teksto“, – rašė E. Jagelavičius.

2024 m. nustatyta, kad dabar jau buvusi Latvijos europarlamentarė Tatjana Ždanoka yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) penktojo direktorato agentė, o A. Paleckis Lietuvoje nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. 2023 m. spalį E. Jagelavičius fondui persiuntė su A. Paleckiu susijusius dokumentus, jau išverstus į rusų kalbą. Tarp jų – ir 2018 m. VSD pareigūno apklausos su Deimantu Bertausku šifruotė. Verslininkas D. Bertauskas A. Paleckio byloje taip pat buvo kaltinamas šnipinėjimu Rusijos naudai, tačiau išteisintas. Vėliau nuteistas už vaikų pornografijos platinimą.

D. Bertauskas kartu su A. Paleckiu Rusijos žvalgybai rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą, kartu vykdavo į Maskvą, o ten susitikinėdavo su M. Golovatovu, kurį už Kremliaus pinigus Lietuvoje gynė R. Burda. Pateiktoje operatyvinės apklausos šifruotėje D. Bertauskas smulkiai atpasakoja, kaip vykdavo tiek pačios kelionės, tiek bendravimas su Rusijos agentais, tačiau įdomiausia, kaip buvo mokami Kremliaus pinigai A. Paleckiui ir kaip šis vykdavo jų išsigryninti į Kaliningrado sritį.

PAREIGŪNAS: Ar Algirdas taip pat turi sąskaitą SBERBANKE?

ATSAKOVAS: Taip. Reguliariai eina išsiimti pinigų. Jis man sakė, kad pinigai perduodami nuo „Sputnik“.

PAREIGŪNAS: O kur jis išgrynina tuos pinigus?

ATSAKOVAS: Sovetske. Neseniai buvo Sovetske, prieš porą savaičių, galbūt... Už straipsnius jis gauna maždaug 700 eurų.

PAREIGŪNAS: Tokia suma už vieną straipsnį?

ATSAKOVAS: Ne, per mėnesį... (ištrauka iš VSD apklausos, 2018 m.)

Tai, kad tikrai „Pravfondas“ finansavo A. Paleckio bylos parengimą EŽTT, rašoma fondo 2023 m. ataskaitoje, kurią pernai tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Bet tai ne vienintelis atvejis, kai „Kremliaus bankomatas“ rūpinosi A. Paleckiu. 2022 m. fondas pasirašė sutartį su Rusijos aktyviste Galina Sapožnikova. Ji dėl savo knygos „Kas ką išdavė“, kurioje iškraipomi 1990–1991 m. sovietų nusikaltimai Lietuvoje, mūsų šalyje yra nepageidaujama, o sutartis sudaryta dėl A. Paleckio knygos „Antrankiai minčiai“ vertimo į rusų kalbą ir išleidimo. Tam fondas skyrė 5,7 tūkst. eurų.

Pats A. Paleckis, kuris šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę, susitikti su LRT Tyrimų skyriumi ar atsakyti į klausimus atsisakė. Mūsų norą su juo pasikalbėti perdavėme per Lietuvos kalėjimų tarnybą. „Informuojame, kad Algirdas Paleckis nesutinka su Jumis bendrauti“, – rašoma LRT gautame tarnybos atsakyme.

Niekaip į žurnalistų paklausimus nereagavo ir dar du „Kremliaus bankomato“ finansuoti veikėjai. Klaipėdos aktyvistas, buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas, nuteistas už Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimą, kaip matyti iš 2020 m. „Pravfondo“ ataskaitų, savo gynybai gavo 20 tūkst. eurų.

„Rekomenduojame V. Titovui dėl jo teisinių išlaidų kompensavimo 2020 m. kreiptis tiesiai į fondą“, – 2019 m. rugsėjį laiške rašė vienas fondo vadovų Igoris Panevkinas.

Ir nors jau buvo pradėtos taikyti Vakarų sankcijos, fondo pinigai rado kelią ir pas dar vieną Rusijos tėvynainį Lietuvoje.

2024 m. fondas sudarė sutartį su rusiško leidinio „Kommersant“ žurnalistu Nikolajumi Zubovu. Jis sutartyje atstovavo Vladimiro Vodo interesams. Rusijos pilietis V. Vodo Lietuvoje gyveno nuo 1989 m., dirbo publicisto darbą, tačiau kai VSD jo veiklą įvertino kaip grėsmę nacionaliniam saugumui už propagandos ir dezinformacijos platinimą, Migracijos departamentas panaikino jo leidimą gyventi Lietuvoje. Dėl to V. Vodo ir prašė „Pravfondo“ pinigų pareiškimui į EŽTT prieš Lietuvą, o tam skirti pinigai pervesti į N. Zubovo sąskaitą. Kodėl V. Vodo prireikė N. Zubovo, 2023 m. laiške jis pats ir paaiškino.

„Jeigu kalbama apie tai, kad fondas neturi galimybių pervesti pinigų iš Rusijos į ES (Lietuvą), tai aš Maskvoje turiu gerą draugą ir seną kolegą iš „Kommersanto“ Nikolajų Zubovą, kuris sutinka tapti pinigų gavėju. Jis tik jaudinasi dėl valiutos kursų šokinėjimo, todėl, jeigu galima, būtų idealu pinigus pervesti ne Rusijos rubliais“, – rašoma V. Vodo laiške „Pravfondo“ vadovybei.

V. Vodo skundė teismui Migracijos departamento sprendimą atimti iš jo teisę gyventi mūsų šalyje. Jis argumentavo, kad su Lietuva yra susijęs ypač glaudžiais šeimos ir socialiniais ryšiais, puikiai kalba lietuviškai ir yra visiškai nutraukęs visus ryšius su kilmės šalimi.

V. Vodo iš Lietuvos buvo išsiųstas lygiai prieš metus.

„Pravfondo“ prioritetas – Kremliaus Sausio 13-osios versija

Iš šūsnies Kremliaus fondo vadovybės susirašinėjimų, skirtų Lietuvai, matyti, kad Rusijos režimas visą laikotarpį, kiek veikia fondas, ypatingą dėmesį skiria 1991 m. Sausio 13-osios įvykiams. Visi fondo subsidijas gavę veikėjai Lietuvoje skleidė Kremliaus versiją, kad sovietų kariuomenė prie šios tragedijos neprisidėjo, užsiėmė tragiškųjų sausio įvykių aukų šmeižimu. Sausio 13-osios byloje nusikaltimais žmoniškumui kaltinami sovietinės armijos kariškiai taip pat sulaukė fondo finansuojamos profesionalios gynybos.

Tačiau kremliškosios sausio įvykių versijos sklaida Lietuvoje neapsiribota, o ją taip pat rėmė „Pravfondas“.

2021 m. sausio 13 d. „Pravfondo“ tinklapyje pranešimas skelbė, kad nuo Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje praėjo trisdešimt metų ir ta proga Rusijos Dūmoje yra atidaroma fotografijų paroda bei rengiama spaudos konferencija. Ten pat ir paaiškinimas, kodėl to reikia.

„Deja, pastarojo laikotarpio įvykiai Vilniuje apaugo istoriniu melu ir faktų iškraipymu. Mes, Visuomenės rūmai, manome, kad tai pirmiausia kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui“, – tęsiama pranešime.

Šią propagandinę parodą organizavo Vladimiras Derevninas, visuomeninės organizacijos „Mūsų tėvynainiai“ prezidentas. V. Derevnino vadovaujama organizacija buvo įkurta 2016 m. ir yra skirta padėti buvusiems sovietų pareigūnams bei kariškiams, kuriems Lietuva buvo pateikusi kaltinamus Sausio 13-osios byloje. Neįprastas ir V. Derevnino elektroninis paštas – vladimirfsb@gmail.com, be to, jis turėjo ryšių su M. Golovatovu – buvusiu FSB karininku, kaltinamuoju Sausio 13-osios byloje, kurį ir gynė advokatas R. Burda.

Iš „Pravfondo“ ataskaitų matyti, kad kai tik įkrisdavo jo prašymas finansuoti Sausio 13-ajai diskredituoti skirtus kampanijos projektus Rusijoje, jie buvo apmokami be didelių diskusijų.

Pavyzdžiui, 2020 m. rudenį buvo tvirtinama A. Derevnino paraiška dėl rugpjūtį Kaliningrade vykusio renginio, kuriuo siekta įrodyti, kad „Vilniaus byla“ – politizuota. Iš „Kremliaus bankomato“ prašyta 11 tūkst. eurų, o dalis jų skirta reportažų transliacijai „Rossija-1“ ir „Rossija-24“ TV kanaluose apmokėti.

Netrukus po to „Mūsų tėvynainiai“ pateikė ir dar vieną sąskaitą – 850 eurų specialaus albumo „Lietuva 91“ leidimui. Tai, kad „Pravfondas“ finansavo ir šiuos visuomeninės organizacijos darbus, tampa akivaizdu iš V. Pozdorovkino, vieno iš „Pravfondo“ vadovų, 2020 m. gruodį siųsto laiško.

„Prisegu dvi sutartis ir jų sąmatas. Prašome peržiūrėti ir patikrinti, ar teisingai įrašyti jūsų fondo banko duomenys. Jei sutinkate, prašome pasirašyti dokumentus ir paskutiniuose puslapiuose uždėti fondo antspaudą. Būtų gerai šiandien apsikeisti šių sutarčių ir sąmatų originalais“, – rašė V. Pozdorovkinas.

Kartu buvo prisegti ir dokumentai dėl parodos Dūmoje organizavimo apmokėjimo, prašoma skirti apie tūkstantį eurų. Būtent apie šią parodą 2021 m. sausį ir skelbė „Pravfondas“. „Dotacija skirta išlaidoms, susijusioms su temine nuotraukų paroda Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje, skirtai 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje 30-mečiui, padengti“, – rašoma žurnalistų išanalizuotuose dokumentuose.

O tarp 2021 m. V. Pozdorovkino ir V. Derevnino susirašinėjimų yra ir planas, kaip nubausti Lietuvą už Sausio 13-osios bylą Sovietų Sąjungos kariškiams. Dokumentas vadinasi „Papildomų priemonių prieš Lietuvą dėl nuosprendžio dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje priėmimas“. Jį elektroniniu paštu V. Pozdorovkinui atsiuntė V. Derevninas ir naudojo tą patį savo adresą vladimirfsb@gmail.com.

Bausmės Lietuvai planą sudaro devyni punktai, tarp kurių net keli yra susiję su ekonominiu spaudimu nukreipiant krovinius į Rusijos uostus, siekiu neremti ir neskatinti turizmo verslo Baltijos šalyse. Tai po sankcijų Rusijai ir nutraukus ekonominius ryšius su šalimi agresore nebeturi prasmės.

Vis dėlto keli pasiūlymai gal turėti įtakos ir dabar.

V. Derevninas siūlo plačiau naudoti Rusijoje esančius karinius archyvus ir juose esančią medžiagą susijusią su „policijos, SS legionų ir „miško brolių“ veiksmais Didžiojo Tėvynės karo metais ir pasibaigus karo veiksmams“. Jis siūlo parodyti visuomenei dokumentus, esą įrodančius, kad po Antrojo pasaulinio karo žuvo iki 25 000 žmonių, iš kurių 23 000 buvo lietuviai, kurių giminaičiai gali būti dar gyvi.

Lietuvos istorikai yra atlikę ne vieną tyrimą, kuriuose įrodyta, kaip sovietai falsifikavo dokumentus ir kokias propagandines priemones naudojo, siekdami kompromituoti Lietuvos rezistencinę kovą ir partizanus bei ištrinti ją iš visuomenės atminties.

„Už genocidą ir nusikaltimus prieš taikius valstybės gyventojus patraukite atsakomybėn tuos, kurie šiuo metu remia nacizmą ir karo nusikaltėlius“, – skelbia dar vienas punktas.

Be to, tam, kad Lietuvos valstybė būtų nubausta, siūloma „kurti kontrpropagandinį turinį Rusijos teritorijos pasienio zonose esančių radijo ir televizijos centrų pagrindu – informacines ir kitas laidas Baltijos šalims, prašyti Rusijos valstybinių archyvų meninių filmų, spektaklių ir kitos medžiagos su informacija apie Baltijos respublikų gyvenimą ir buvimą SSRS sudėtyje (kaip vaizdinės priemonės)“.

***

Tūkstančius „Pravfondo“ susirašinėjimų ir prie jų prisegtus dokumentus analizavo žurnalistai iš trisdešimties žiniasklaidos priemonių visoje Europoje: Bulgarijos Bird.bg, opozicinės Baltarusijos Biuro media, Rumunijos Context Romania, Estijos Delfi Estonia, Danijos DR, Ispanijos El Periodico, Švedijos Göteborgs-Posten ir SVT, Slovakijos Jano Kuciako tiriamosios žurnalistikos centro, Graikijos Inside Story, Airijos Irish Times, Italijos IrpiMedia, opozicinės Rusijos IStories, Belgijos Knack, Prancūzijos Le Monde, Latvijos Nekā personīga (TV3 Latvia) ir Re:Baltica, Lietuvos LRT, Norvegijos NRK, OCCRP, Vokietijos Der Spiegel, ZDF ir Paper Trail Media, Austrijos Der Standard, Moldovos RISE Moldova, Suomijos YLE, Lenkijos ir Vidurio Europos Frontstory.pl / VSquare.org, Čekijos investigace.cz ir Danijos Dagbladet Information.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą