LRT tyrimas. Plačiai atvertos durys: migrantų būrį augino palankūs Vyriausybės sprendimai

Kur dingsta tūkstančiai dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių iš trečiųjų šalių, jei kasmet reikia naujo papildymo? Žvilgsniai krypsta į laikinąjį įdarbinimą siūlančias įmones, kurios kartais pavadinamos legaliu prekybos žmonėmis verslu. LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad duris lengvesniam imigrantų įdarbinimui prieš trejus metus atvėrė tuometė dešiniųjų Vyriausybė, atsižvelgusi į didžiųjų darbdavių siūlymus.

„Manęs negąsdina“, – tokį tuometės premjerės Ingridos Šimonytės atsakymą tikina išgirdęs jos buvęs patarėjas Vaidas Navickas, 2022-ųjų pavasarį norėjęs įspėti apie migracijos iš trečiųjų šalių palengvinimo keliamas grėsmes. Galimybes atlaisvinti varžtus užsieniečių įdarbinimui tuo metu svarstė neformali I. Šimonytės pavedimu sudaryta darbo grupė. Joje valstybės institucijų ir vadinamosios Verslo tarybos – keturių didžiųjų verslo asociacijų – atstovai vertino pačių darbdavių Vyriausybei pateiktus siūlymus.

„Darbo grupė buvo nusprendusi tenkinti 20 iš 28 pageidavimų iš tos Verslo tarybos dėl imigracijos sistemos liberalizavimo. Ir aš norėjau pasitikrinti, kad premjerė tikrai nori tą daryti. Neilgai man pakalbėjus apie tai, kur mačiau rizikas, premjerė, kiek prisimenu, pasakė, kad „manęs negąsdina“. Ir kadangi tai yra toks emocinis, ne faktinis dalykas – ar gąsdina, ar negąsdina, tai nežinau, kokių dar buvo galima pasitelkti argumentų“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo šiuo metu į Jungtines Amerikos Valstijas išvykęs V. Navickas.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, buvusi premjerė I. Šimonytė sako neatsimenanti, kas konkrečiai prieš trejus metus kalbėta su tuomečiu patarėju. „Tai aš iš pagarbos Vaidui Navickui tikrai nekaltinsiu, kad jis mano žodžius galbūt iškraipė, galbūt kontekstas buvo kitas. Tikrai to nesakysiu. Bet man atrodo, mes matome labai aiškiai, kokia yra dinamika“, – kalbėjo politikė.

I. Šimonytė neneigia, kad sprendžiant darbo migracijos klausimus „tam tikri dalykai nebuvo iki galo įvertinti“. Ir pabrėžia – pamačius spragas, įstatymai pernai pradėti griežtinti.

Oficiali Migracijos departamento statistika rodo, kad per 2023 metus, kai pradėjo galioti Vyriausybės inicijuoti ir Seimo patvirtinti darbo migracijos palengvinimai, užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo beveik dvigubai: nuo 100,2 tūkst. iki beveik 190 tūkst. asmenų. Šiuo metu užsieniečiai sudaro 7,5 proc. visų Lietuvos gyventojų – jų yra beveik 220 tūkst. (2022 metais užsieniečių buvo 3,6 proc.). Ir nors didžiausią skaičių ir toliau sudaro nuo karo bėgantys Ukrainos žmonės bei atvykėliai iš Baltarusijos, daugėja darbo ieškančių žmonių iš Vidurinės Azijos – Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizstano, Azerbaidžano, Kazachstano, Turkmėnistano.

TS-LKD naujasis pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pripažįsta: jo partijos dominuota Vyriausybė prieš kelerius metus plačiai atvėrė duris darbo migrantams.

„Vienu metu mes kartu stabdėme nelegalius migrantus, ir sėkmingai stabdėme. Bet, kita vertus, per daug atidarėme žaliąjį koridorių legaliai migracijai. Tą aš pripažįstu. Be jokios abejonės, mokomės iš klaidų ir dabar visada būsime stipriai prieš migracijos politikos liberalizavimą“, – sakė naujasis konservatorių lyderis, žadantis rengti atitinkamas įstatymų pataisas.

Darbo grupė, kurios nebuvo

2021-ieji Lietuvai buvo neramūs. Tik vasarą baigėsi karantinas, paskelbtas dėl COVID-19 pandemijos. Tuo metu į mūsų šalį pradėjo plūsti migrantai, kuriems kelius atvėrė Baltarusija: iš viso per šią krizę į Lietuvą neteisėtai patekti bandė beveik 24 tūkst. asmenų. O perkopus 2022 m. slenkstį, prasidėjo plataus masto Rusijos puolimas prieš Ukrainą.

Tačiau iš pandemijos gniaužtų išsivadavęs verslas didino apsukas. Ir netrukus prakalbo, kad 54 tūkst. laisvų darbo vietų, bet 112 tūkst. bedarbių turinčiai Lietuvai būtina įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. 2021 metų rugsėjį neformali organizacija – vadinamoji Verslo taryba, vienijanti keturias didžiausias darbdavių organizacijas (Pramonininkų konfederaciją, Darbdavių konfederaciją, asociaciją „Investors‘ Forum“ (IF) bei Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmus), – kreipėsi į I. Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, pateikdama 28 siūlymus, kaip supaprastinti darbo imigracijos sistemą.

Negalima teigti, kad didieji darbdaviai rado kontaktą būtent su šiuo ministrų kabinetu. Dar 2018 m. ankstesnė Vyriausybė, tuometės Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva, buvo patvirtinusi vėliau vis ilgintą Trūkstamų profesijų sąrašą. Į jį įtrauktos įmonės galėjo vežtis darbuotojus iš trečiųjų šalių beveik neribojamai, o tai inicijavę politikai džiaugėsi, kad projektas sukurtas bendradarbiaujant su Verslo tarybos vienijamais darbdaviais.

Palaikymo tokiai kvotų-ne kvotų sistemai I. Šimonytės Vyriausybėje nebuvo. Taigi, sulaukusi Verslo tarybos siūlymų dėl imigracijos sistemos tobulinimo, premjerė pavedė suburti darbo grupę jiems išnagrinėti.

Tačiau tarp oficialių Vyriausybės dokumentų potvarkio dėl grupės nerasite: ji suformuota žodiniu premjerės pavedimu. O diskutavo joje patys pasiūlymus pateikę verslininkai bei kai kurių valstybės institucijų atstovai.

Dabar I. Šimonytė sako neatsimenanti, ar buvo parašiusi potvarkį dėl darbo grupės. „Būna turbūt ir taip, kad tos darbo grupės nebūna labai formalizuojamos. Nes paskui vis tiek visas procesas teisės akto juk yra viešas“, – aiškino buvusi premjerė.

Verslininkai tikina darbo grupės neinicijavę. „Asociacijai „Investors' Forum“ svarbu buvo turinys, t. y. Lietuvai aktualių problemų sprendimas, o ne forma, kaip jos sprendžiamos“, – atsakė šios Verslo taryboje esančios darbdavių organizacijos vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas. Tuo metu, kai vyko šie procesai, jis buvo socialinės apsaugos ir darbo viceministru.

Darbuotojų atstovams užtrenkė duris

Į neformalią darbo grupę nebuvo pakviesti profesinių sąjungų atstovai. Profsąjungos, kaip ir verslo organizacijos, yra Vyriausybės socialiniai partneriai ir kylančius iššūkius sprendžia Trišalėje taryboje. Tačiau, kaip LRT Tyrimų skyriui sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vicepirmininkas Ričardas Garuolis, apie vykdomas migracijos įstatymų peržiūras jie sužinojo tik iš žiniasklaidos.

Darbdavių atstovai teigia negalintys komentuoti darbo grupės sudėties, nes ji buvo sudaryta Vyriausybės sprendimu. „Norime tikėtis, kad visi socialiniai partneriai – kaip darbdavių atstovai, taip ir profsąjungos, turėjo galimybę dalyvauti tiek teikiant pastabas, tiek svarstant projektus. Ar profsąjungų atstovai reiškė pageidavimą įsitraukti į darbo grupės veiklą – nežinome“, – nurodoma Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Komunikacijos departamento direktorės Astos Rinkevičiūtės pateiktuose atsakymuose.

Tačiau „Solidarumo“ vicepirmininkas R. Garuolis tvirtino, kad Vyriausybės prašyta išklausyti profsąjungų nuomonę.

„Kadangi mūsų profesinė sąjunga daug metų dirba su užsieniečiais, kilo noras padėti Vyriausybei ištaisyti tas įstatymų spragas, kurios leidžia piktnaudžiauti darbdaviams, tuos užsieniečius išnaudoti, apgaudinėti. Kreipėmės raštu į Vyriausybę prašydami susitikimo, kadangi mus papiktino, kad tokie klausimai sprendžiami tik su dalimi socialinių partnerių, jeigu galima tą Verslo tarybą tokiais pavadinti“, – pasakojo profsąjungos atstovas.

Pasak R. Garuolio, atsakymo jis sulaukė žodžiu: „Solidarumas“ nebus įtrauktas į darbo grupę, nes tokios nėra.

„Aš šito jau neprisimenu, kiek profsąjungos tame dalyvavo ar nedalyvavo. Gal ir nedalyvavo. Bet vėliau, kai teisės aktų projektai buvo derinami, tai profesinės sąjungos, tiesą sakant, kaip ir visos kitos institucijos, turėjo galimybes savo nuomonę reikšti. Ir Seime, tai jau be jokių abejonių, – kada projektas nukeliavo į Seimą“, – LRT Tyrimų skyriui sakė I. Šimonytė.

Ir patikino: „Tų darbuotojų interesų apsaugojimo mes tikrai siekėme. Niekada Vyriausybė nebuvo ta, kuri būtų leidusi įsivežti daug pigios darbo jėgos.“

Pasak „Solidarumo“ vicepirmininko R. Garuolio, su darbo grupėje parengtais siūlymais profsąjungų atstovai buvo supažindinti 2022 m. pavasarį Trišalėje taryboje. „Ten pateikus įstatymo projektą, tai Vyriausybė gina jį, darbdavių atstovai, kurie jį paruošė, irgi gina. Tai mes, profesinės sąjungos, galėjome protestuoti, neprotestuoti, vis tiek – du prieš vieną“, – aiškino jis.

Dėmesys vienam klausimui

2022-ųjų gegužės pradžioje vykusiame Vyriausybės posėdyje ministrai be ilgų kalbų pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kelių kitų teisės aktų pakeitimams, kuriuos parengė Vidaus reikalų ministerija pagal minėtos darbo grupės pasiūlymus.

„Labai ačiū Vidaus reikalų ministerijai, kad praktiškai pavyko laikytis įsipareigojimo, kurį davėme Verslo tarybai, šiek tiek vėluodami, bet nedaug labai. Tai, manau, kad į pavasario sesiją, jeigu bus tokia Seimo valia, galbūt galima net ir priimti šitą įstatymo pakeitimą kažkur birželio pabaigoje“, – dėkojo posėdžiui pirmininkavusi premjerė I. Šimonytė, išlydėdama parengtus įstatymų pakeitimus į Seimą.

Dabar, kalbėdama su LRT Tyrimų skyriumi, ji teigė nematanti problemos, kad nagrinėjant įstatymo pataisomis virtusias darbo grupės rekomendacijas prisidėjo ir pageidavimus pateikę verslininkai. „Nes jeigu tie pasiūlymai racionalūs, tai jie greičiausiai bet kuriuo atveju būtų buvę priimti, ar būtų darbo grupė, ar ne, galėjo per derinimo procesą tie pasiūlymai ateiti“, – kalbėjo politikė.

Premjerės patarėjo pareigas tuo metu ėjusiam V. Navickui atrodė kitaip. Pasak jo, ši darbo grupė inicijavo ne vieną darbdavių pageidautą pokytį. Po svarstymų Seime buvo sutrumpinti dokumentų nagrinėjimo terminai, įdarbinant užsieniečius atsisakyta vizų, kurias išduodavo Lietuvos konsulinės įstaigos, ir pereita prie leidimų laikinai gyventi, tvarkomų privataus išorės paslaugų teikėjo. Neliko ir draudimo laikinojo įdarbinimo įmonėms samdyti užsieniečius, taip sudarant galimybes juos paskui nuomoti kitoms įmonėms. Dėl pastarojo pageidavimo lobizmas esą buvęs itin aršus.

„Iš tų 28 punktų, kurie buvo verslo lobistų laiške Vyriausybės kanceliarijai, tai juos galbūt galima buvo interpretuoti kaip labiau abstrakčius. Bet tai, ko prašė Aurelija Maldutytė, kuri buvo deleguota Darbdavių konfederacijos, tai buvo konkrečiai – pakeisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo vieno straipsnio vieną punktą“, – pasakojo V. Navickas.

A. Maldutytė – tuometė Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, dabar – šios organizacijos prezidentė. Mažiau žinoma, kad ji ir tada vadovavo, ir dabar vadovauja Įdarbinimo įmonių asociacijai, vienijančiai didžiąsias laikinojo įdarbinimo įmones. Dalyvaudama premjerės pavedimu sudarytoje grupėje migracijos lengvinimo pasiūlymams nagrinėti, į ją jungdavosi nuotoliu – prie jos pavardės matydavosi „Headex group“ elektroninis paštas. Tai Lietuvoje veikianti tarptautinė įdarbinimo įmonė.

Pasak buvusio premjerės patarėjo V. Navicko, būtent A. Maldutytė susitikimuose pageidavo, kad iš Užsieniečių teisinės padėties įstatymo būtų išbrauktas draudimas laikinojo įdarbinimo įmonėms samdyti užsienio piliečius. Galiojusį draudimą darbdaviai vadino diskriminaciniu, nes jis netaikytas užsienyje registruotoms laikinojo įdarbinimo įmonėms. Taip esą įstatymai skatino įmones registruoti užsienyje, pavyzdžiui, Lenkijoje, ir per ją vežtis užsieniečius, o Lietuva negaudavo mokesčių.

Kitos darbdavių organizacijos LRT Tyrimų skyriui teigė, kad laikinasis įdarbinimas jiems nebuvo „esminis dalykas“.

„LPK nebuvo šios konkrečios temos iniciatorė, bet atkreipė dėmesį į tokio reguliavimo ydingumą, kai darbuotojus iš trečiųjų šalių galinčios atsivežti įmonės kūrėsi kaimyninėse šalyse ir mokėjo ten mokesčius. Pasisakėme už tai, kad būtų panaikinta tokia diskriminacinė nuostata“, – nurodė LPK Komunikacijos departamento direktorė A. Rinkevičiūtė.

Gavo, bet nenudžiugo

Tuometis premjerės patarėjas V. Navickas įdarbinimo įmonėms atstovaujančios A. Maldutytės siūlymus dėl konkretaus įstatymo pataisų traktavo kaip daromą lobistinį poveikį. Patirtą lobistinę įtaką jis registravo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) informacinėje sistemoje „Skaidris“. Tačiau VTEK apsisprendė nepradėti tyrimo – komisija pasirėmė įstatymo išimtimi, numatančia, kad veikla, valstybės institucijų kvietimu kaip ekspertui dalyvaujant susitikimuose teisės aktams parengti, nėra traktuojama kaip lobistinė.

„Visada, kai yra verslo atstovai ar kitų interesų grupių atstovai, yra interesų konfliktas. Žmonės visada siekia savo interesų patenkinimo. Koks darbas yra Vyriausybės? Vyriausybės darbas yra iš daugybės privačių interesų surasti, koks yra viešasis interesas“, – to meto situaciją komentavo I. Šimonytė.

Darbdavių konfederacijos atstovė A. Maldutytė savo ruožtu tikino, kad tuomečio premjerės patarėjo kreipimasis į VTEK ją „gerokai nustebino“. „O teiginys, kad „Jūsų vadovaujamai asociacijai siūlomos pataisos yra pačios naudingiausios“ yra visiškai nepagrįstas, nes buvo priimti Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonėms nenaudingi sprendimai“, – teigė ji.

Seimo 2022 m. birželį priimtose įstatymo pataisose, atvėrusiomis galimybes laikinojo įdarbinimo įmonėms samdyti užsieniečius, buvo įvesti saugikliai – tarp jų prievolė registruotis Valstybinėje darbo inspekcijoje bei reikalavimas mokėti tokiam darbuotojui nei mažiau nei oficialiai paskelbta vidutinė mėnesio alga (BDU). Kaip nurodė IF vadovas V. Šilinskas, nors pasiūlymas nebuvo įgyvendintas, kaip siūlė Verslo taryba, jų organizacija ribojimams neprieštaravo.

Tuo metu A. Maldutytė raštu atsakydama LRT Tyrimų skyriui nurodė, kad jos atstovaujamos Įdarbinimo įmonių asociacijos konkreti pakeitimo formuluotė nenudžiugino.

„Minėta įstatymo pataisa sukūrė diskriminaciją laikinojo įdarbinimo įmonių atžvilgiu, nors tam nebuvo jokių realių priežasčių. Tai yra, Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonėms kažkodėl buvo užkrauti papildomi reikalavimai, kurių nebuvo kitoms Lietuvos įmonėms ar užsienio laikinojo įdarbinimo įmonėms. Todėl Lenkijos ir kitų kaimyninių šalių laikinojo įdarbinimo įmonės sėkmingai nuomoja darbuotojus ir mūsų darbo rinkai, neturėdamos papildomų įpareigojimų mokėti BDU darbo užmokestį, tokiu būdu nukonkuruodamos Lietuvos kolegas“, – teigė ji.

Tuo metu bendrovės „Headex group“ generalinė direktorė Jūratė Nedzinskienė atsakymuose LRT nurodė, kad įstatymo pataisos iš dalies sprendė įdarbinimo įmonių problemas. „Kaip laikinojo įdarbinimo įmonei, mūsų veiklą riboja papildomi reikalavimai, kurie nėra taikomi kitiems darbdaviams. Tarp jų – kvotų ribojimai, atlyginimų atitikimo reikalavimai ir kiti kriterijai, kurie ypač apsunkina mažos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą. Tai lemia, kad tokios paslaugos dažnai tampa ekonomiškai neįmanomos“, – nurodė ji.

Supratingam politikui – darbas asociacijoje

Laikinojo įdarbinimo įmonių klausimas atsidūrė ir 2022-ųjų pradžioje dabar jau Seime suburtos dar vienos darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti darbotvarkėje. Tų metų rudenį, Seimui jau patvirtinus Vyriausybės iniciatyva parengtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, į parlamentinę darbo grupę, vadovaujamą konservatoriaus Justo Džiugelio, taip pat į Vyriausybės kanceliariją bei kai kuriuos ministrus raštu kreipėsi Verslo tarybos lyderiai.

Dėkodami už politikų pastangas „atsižvelgti į verslo poreikius“, darbdavių atstovai kvietė imtis kitų veiksmų, toliau lengvinant užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą Lietuvoje. Tarp jų raginta ir tobulinti nuostatas dėl laikinojo įdarbinimo, sulyginant tokių įmonių galimybes su kitiems verslams suteiktomis sąlygomis.

J. Džiugelio vadovaujama grupė darbą pabaigė nemenku skandalu, kilus įtarimams dėl konservatoriaus susisaistymo su verslo atstovais.

„Jis neblogai darbo grupei vadovavo, kol pradėjo lįsti tie visi negražūs dalykai. Kad jis nėra savarankiškas. Ir kad iš tiesų atstovauja asocijuotų verslo struktūrų, kitaip tariant, darbdavių, interesams“, – LRT Tyrimų skyriui sakė Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Rasa Budbergytė, tada dirbusi toje darbo grupėje.

Pats J. Džiugelis LRT tikino, kad vadovaudamas darbo grupei veikė ne pagal darbdavių pageidavimus, bet remdamasis gerosiomis praktikomis, o kolegų jam mestus įtarimus vadino „opozicijos viražais“.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad praėjusį rudenį į Seimą neperrinktas J. Džiugelis jau rado darbą: tapo Darbdavių konfederacijos, vadovaujamos A. Maldutytės, plėtros direktoriumi. LRT jis patvirtino, kad prisijungti prie šios verslo organizacijos pasiūlė jos prezidentė. Tačiau buvęs politikas tikino anksčiau kontaktų su ja nepalaikęs.

„O jeigu jūs norite sužinoti, kieno iniciatyva apskritai kilo tokia darbo grupė tuo metu, kas kėlė daugiausia klausimus dėl darbuotojų stygiaus, tai buvo Lietuvos pramonininkų konfederacija. O aš dar kartą noriu pabrėžti, kad laikino įdarbinimo įmonių interesų iki galo ir šiandien nežinau, nes tai nėra mano veiklos spektro akiratyje“, – sakė J. Džiugelis.

A. Maldutytė, kalbėdama apie buvusio politiko veiklą, sakė: „Nemanau, kad yra kažkokia problema, jei buvęs Seimo narys registravo pasiūlymus, kurių dalis sutapo su darbdavių pasiūlymais. Gerai, kai Seime yra žmonių, kurie supranta, kad valstybės biudžetas yra formuojamas iš darbdavių ir darbuotojų mokamų mokesčių, o ne Lietuvos bankas pinigus atspausdina“.

Pareigos Darbdavių konfederacijoje J. Džiugeliui, pasak A. Maldutytės, pasiūlytos dėl jo kompetencijų, tai yra „gero supratimo, kaip veikia tiek viešasis, tiek privatus sektorius“.

Seimo vicepirmininkė R. Budbergytė sako neabejojanti – buvęs kolega J. Džiugelis turi reikiamų kompetencijų. „Tačiau bet kokiu atveju darbdaviai niekada nepamiršta tų, kurie gynė jų interesus. Todėl vertinčiau, kad čia yra kažkoks atsidovanojimas ponui J. Džiugeliui už jo „advokatavimą“ verslo interesams“, – svarstė politikė.

Vežėjai: jie perima mūsų darbuotojus

Laikinojo įdarbinimo įmonėms suteikta galimybė samdyti užsieniečius tapo akibrokštu Lietuvos vežėjams – daugiausia darbuotojų įsivežančiam mūsų šalies verslo sektoriui. Kaip LRT Tyrimų skyriui tvirtino Šiaulių vežėjų klubo prezidentas, buvęs asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas, jie apie jokias prie Vyriausybės kurtas darbo grupes ir jų priimtus sprendimus nežinojo.

Pasak V. Bučinsko, įvairiose diskusijose buvo kalbama, kad Lietuvos verslui trūksta darbuotojų, konkrečiai – statybininkų. Esą statybininkai iš trečiųjų šalių atvežami į Lenkiją ir iš ten išnuomojami į Lietuvą. Taigi, kodėl jų nebūtų galima atsivežti tiesiai?

„Bet mes net nežinojome, kad panaikinta ta nuostata dėl draudimo laikinojo įdarbinimo įmonėms darbinti užsieniečius. Suprantate, asocijuotų struktūrų niekas nepaklausė – bent jau tų asociacijų, kurios atstovauja transporto sektoriui. Tiesiog dingo ta nuostata ir viskas“, – sakė jis.

V. Bučinsko teigimu, išsiaiškinę, kad draudimo nebeliko, vežėjai kelerius metus bandė išspręsti kilusią problemą. Jie reikalavo taisyti ką tik koreguotą Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, siekdami, kad leidimas samdyti užsieniečius laikinojo įdarbinimo įmonėms neapimtų licencijuotos kelių transporto ir keleivių vežimo veiklos. Jų teigimu, leidimas darbinti užsieniečius pagal laikinojo darbo sutartis atrišo rankas vadinamosioms „pašto dėžutėms“ – įmonėms, besiverčiančioms vairuotojų nuoma į kitas šalis.

Buvęs „Linavos“ viceprezidentas braižo schemą, kuri buvo pristatyta ir valdžios institucijoms.

Kaip žinoma, darbdaviai įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių gali teikdami tarpininkavimo raštus pagal valstybės nustatytas kvotas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvos darbdaviai galėjo įsivežti kiek daugiau nei 40 tūkst. trūkstamų darbuotojų, šiems metams šis skaičius sumažintas iki 24,8 tūkst. Lietuvoje šie užsieniečiai gali dirbti tik tuo atveju, jei Migracijos departamentas, įvertinęs tiek būsimąjį darbuotoją, tiek jį kviečiantį darbdavį, suteikia leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje. Tačiau kitaip nei vizos, kurios darbo migrantus „pririšdavo“ prie konkrečios šalies, leidimas laikinai gyventi atveria duris ir į kitas Europos Sąjungos valstybes.

„Mes tokius darbuotojus atsivežame, o laikinojo įdarbinimo agentūros tiesiog už keletą eurų juos perima. Trečiųjų šalių piliečiui, kad ir baltarusiui ar kokiam kirgizui, vietoj 3 eurų pasiūlo 5 eurus, taigi, per 30 dienų išeina 150 eurų. Dažnu atveju tokia suma jiems yra didžiuliai pinigai. Ir žmogų pervilioja, sakykim, iš transporto įmonės, kuri jau investavo į jį, patyrė įvairių kaštų. Ir išnuomoja tą vairuotoją Vokietijos įmonei“, – tvirtino V. Bučinskas.

Tiesa, išvilioti darbuotoją iš jį pakvietusios įmonės nėra taip paprasta. Iš trečiųjų šalių atvykę darbuotojai, norėdami keisti darbdavį, turi gauti Migracijos departamento leidimą. Šios institucijos viešai skelbiami duomenys rodo, kad pernai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo pakeisti 22,2 tūkst. asmenų.

Tačiau Lietuvos institucijos nesistemina duomenų, kiek tokių leidimus pasikeitusių darbuotojų atsidūrė laikinojo įdarbinimo agentūrose. Valstybinė darbo inspekcija tik pažymi, kad šiuo metu yra registruotos 367 laikinojo įdarbinimo įmonės. Kovo mėnesį jose dirbo beveik 19,5 tūkst. asmenų.

Profsąjungos „Solidarumas“ vicepirmininkas R. Garuolis, kalbėdamas apie laikinąjį įdarbinimą, įžvelgia ir kitą problemą. Pasak jo, rengiant užsieniečių įdarbinimo palengvinimus, vienas iš argumentų buvo siekis nuimti administracinę naštą nuo valstybės institucijų. „Bet iš tikrųjų pamatėme, kad galimi ir prekybos žmonėmis atvejai, kai darbuotojus atveža tik tam, kad jie išvyktų kažkur, taip sakant, į Vakarų Europą gyventi“, – svarstė jis.

Kalba apie šimtatūkstantinius pelnus

Tokių įmonių veiklos modelis – įdarbintus pas save žmones, nuo 2022-ųjų vidurio – ir užsieniečius, nuomoti kitiems darbdaviams. Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad Lietuvos teisės aktai neriboja tokių darbuotojų nuomos ir į kitas valstybes.

„Tačiau laikinojo įdarbinimo įmonės privalo laikytis valstybės, į kurią laikinasis darbuotojas yra komandiruojamas, teisinio reguliavimo nuostatų, reglamentuojančių komandiruotų darbuotojų darbą toje valstybėje“, – teigiama atsakymuose LRT Tyrimų skyriui.

Šiaulių vežėjų klubo prezidentas V. Bučinskas tikina, kad laikinojo įdarbinimo įmonės, viliodamos darbuotojus iš vežėjų, ne tik „sudegina“ šiems skiriamas kvotas. „Taip užsieniečiui su lietuviškais dokumentais sukuriamos sąlygos pusiau nelegaliai dirbti, pavyzdžiui, Vokietijoje. Jo dokumentai lietuviški, o vairuoja vokišką transporto priemonę. Kadangi vokiečiai savų nelabai kontroliuoja, tai papulti jam rizikos mažos. Dažnu atveju toks vairuotojas net nesupranta, kad daro pažeidimą“, – kalbėjo V. Bučinskas.

Jis tikina surinkęs duomenis, kad vokiškos įmonės tokiai „pašto dėžutei“ už išnuomotą vairuotoją dabar siūlo nuo 130 iki 140 eurų per dieną. „Palyginus su lietuviškomis įmonėmis, kurios moka apie 85 eurus, su priedais gal 90 eurų, tai „pašto dėžutei“ nuo išnuomoto vieno vairuotojo lieka tegu apie 20 eurų per dieną. Per mėnesį – apie 600 eurų nuo žmogaus. O jeigu tokių vairuotojų yra 300, juos „pardavusi“ įmonė į mėnesį gauna 180 tūkst. eurų praktiškai grynojo pelno“, – teigė vežėjų atstovas.

Pasak jo, „pašto dėžutės“ išlaidos – tai stalas, telefonas ir kabinetas, nors dažnu atveju gali nebūti ir kabineto. „Tai yra kosminiai pinigai, žvėriški pinigai. Jeigu transporto įmonės sugebėtų turėti tokį pelningumą, kaip juokauju, smegenys galėtų neatlaikyti tokio pinigų kiekio. O šita „pašto dėžutė“ už nieką neatsakinga“, – kalbėjo V. Bučinskas.

Įdarbinimo įmonių asociacijai atstovaujanti Darbdavių konfederacijos prezidentė A. Maldutytė tvirtina, kad jų nariai „dėl diskriminacinių įstatymo nuostatų“ nedarbina laikinųjų trečiųjų šalių darbuotojų Lietuvoje, taigi negali ir atiminėti darbuotojų iš vežėjų.

„Ir šiaip keistoka tai komentuoti, nes skirtingi ekonominiai sektoriai gali turėti skirtingų interesų. Beje, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, daug transporto kompanijų yra įsiregistravusios ir kaip laikinojo įdarbinimo įmonės. Tai gal geriau vežėjų atstovai savo sektoriuje pasižiūri, kas iš ko darbuotojus atima ar panašiai“, – raštu pateiktuose atsakymuose tvirtino ji.

Tačiau A. Maldutytės atstovaujamai asociacijai priklausančios bendrovės „Headex group“ vadovė J. Nedzinskienė neslepia: taip, jų įmonė samdo ir į Lietuvą jau atvykusius užsieniečius.

„Tokių darbuotojų įdarbinimas dažnai yra efektyvesnis – jie jau turi leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra susipažinę su darbo rinka, kalbine ir kultūrine aplinka. Tai leidžia daug greičiau reaguoti į užsakovų poreikius bei mažina su įdarbinimu susijusią administracinę naštą“, - teigiama raštu pateiktuose atsakymuose.

„Lietuva – šalis, parduodanti leidimus dirbti“

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad informacija, esą Įdarbinimo įmonių asociacijos narės neįsiveža užsieniečių, nėra iki galo teisinga.

Didžiausia šiai asociacijai priklausanti įdarbinimo agentūra „Headex group“, kuriai prieš kelerius metus atstovavo pati asociacijos vadovė A. Maldutytė, šįmet panaudojo 25 tarpininkavimo raštus užsieniečiams įsivežti. Įmonėje dirba per 2 tūkst. darbuotojų. Kiek iš jų yra užsieniečių – nėra žinoma.

„Įmonėms, kurios vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą, taikomi aukštesni standartai nei įprastiems darbdaviams, nors veiklos tikslas tas pats – suteikti žmogui teisėtą ir saugią darbo vietą. Pavyzdžiui, mums būtina ne tik deklaruoti visus laikinuosius darbuotojus, bet ir įrodyti, kad kiekvienas jų kiekvieną laikotarpį turi darbą. Jei darbuotojas, kaip dažna praktika laikinojo įdarbinimo veikloje, laikinai neturi priskyrimo pas klientą, rizikuojame būti vertinami kaip pažeidžiantys įstatymą – net jei tokia situacija objektyviai normali. Toks požiūris eliminuoja lankstumą, kuris būtinas laikinojo darbo modeliui“, – sakė įmonės vadovė.

Įdarbinimo įmonių asociacijai priklausančios įmonių grupės „GT Labor“ bendrovė „ERS auto“ per pastaruosius metus pateikė daugiau nei 400 tarpininkavimo raštų įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Migracijos departamento duomenimis, šiemet panaudojo 58 tarpininkavimo raštus, iš kurių 42 buvo patvirtinti. Įmonė nurodo turinti 180 automobilių ir tiek pat darbuotojų.

Šią, kaip ir dar 6 įmones Lietuvoje, per Jungtinėje Karalystėje registruotą bendrovę valdo vienas asmuo. Jam priklausančios įmonės užsiima įvairia veikla: automobilių dalių prekyba, automobilių servisais, automobilių nuoma ir pan. Tačiau susisiekti su bendrovės savininku neįmanoma: viešai nurodomais telefono numeriais nei įmonė, nei jos savininkas neatsiliepia, į klausimus elektroniniu paštu neatsakė.

Laikinojo įdarbinimo įmonių (dauguma jų nepriklauso didžiąsias bendroves vienijančiai asociacijai) ėmė gausėti nuo 2023-iųjų, politikams atvėrus galimybes tokiems verslams samdyti užsieniečius. LRT Tyrimų skyrius nustatė bent dešimt tokių šio verslo „naujokių“, kurios jau spėjo užsitraukti ir Migracijos departamento sankcijas – dėl nustatytų pažeidimų joms tam tikrą laiką neleidžiama įsivežti darbuotojų iš užsienio.

Viena iš tokių – „Unnovative Sustainability“. Bendrovė skelbiasi esanti įdarbinimo agentūra, padedanti greitai gauti leidimą dirbti Lietuvoje. Jos internetiniame puslapyje nėra nurodoma, kokius darbus siūloma dirbti ar su kokio sektoriaus kompanijomis bendradarbiaujama. Bet vienas iš įmonės sukurtų vaizdo įrašų pavadintas „Lietuva – vienintelė valstybė, parduodanti leidimus dirbti“. Vaizdo įraše dirbtinio intelekto sugeneruotas „žmogus“ pasakoja, kaip susisiekti su įmone ir kokias paslaugas ji teikia.

Nurodoma, kad bendrovės direktorius – Lukas Kuklys. Tai realus žmogus, valdantis kelias kitas įdarbinimo agentūras. Tačiau LRT Tyrimų skyrius nustatė, kad kaip šio verslininko nuotrauka dabar laikinai neveikiančiame įmonės interneto puslapyje talpinamas kito asmens atvaizdas iš nuotraukų bibliotekos „Shutterstock“.

Šiai įdarbinimo agentūrai uždrausta atsivežti užsieniečius, nes įmonė pastaruosius 6 mėnesius nevykdė veiklos. Registrų centro duomenimis, ji niekada neturėjo darbuotojų ar pajamų. Tačiau savo internetiniame puslapyje nurodo sėkmingai pateikusi kone 400 tarpininkavimo raštų.

Su bendrove „Unnovative Sustainability“ ir L. Kukliu per akcininką Daumantį Obelienių yra susijusi kita įmonė – „Daulux group“. Ji irgi skelbiasi esanti įdarbinimo bendrovė, padedanti ne tik sutvarkyti dokumentus leidimui dirbti Lietuvoje, bet ir žadanti „sujungti darbdavius ir darbuotojus“. Ši įmonė taip pat buvo atsidūrusi Migracijos departamento sudaromame pažeidėjų sąraše, draudžiančiame įsivežti darbuotojų, tačiau dabar toks draudimas jai nebegalioja.

Kompanija savo interneto svetainėje skelbiasi nuolat ieškanti darbuotojų. Tačiau nuo įsteigimo 2023 m. lapkritį daugiausia yra turėjusi 3 darbuotojus.

Tiek L. Kuklys, tiek D. Obelienius dar valdo kelias kitas su įdarbinimu susijusias įmones, taip pat neturinčias nei darbuotojų, nei pajamų. Susisiekti su šiais asmenimis neįmanoma: L. Kuklio viešai skelbiami telefono numeriai išjungti. D. Obelieniaus interneto puslapyje nurodytu numeriu atsiliepusi darbuotoja pažadėjo, kad jis perskambins, tačiau skambučio taip ir nesulaukėme.