Helsinkio oro uoste sulaikytas Lietuvoje registruotas privatus lėktuvas ketino skristi į Rusiją, tačiau jo skrydis sukėlė įtarimų Suomijos pareigūnams dėl galimo sankcijų apėjimo. Orlaivį naujiems savininkams padėjo parduoti valstybės tarnautojas Rytis Dulinskas, o lėktuvą į Rusiją skraidino kitas, jau turėjęs ryšių su rusišku verslu, pilotas.
Gruodžio 4 d. Helsinkio oro uoste nutūpė iš Latvijos atskridęs privatus lėktuvas „Beechcraft“. Nusileidimas, LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, oro uostui buvo netikėtas, orlaivis atsirado be išankstinio įspėjimo, o jo skrydžio kryptis taip pat neįprasta – Tarptautinis Pskovo oro uostas Rusijoje. Klausimų sukėlė ne tik lėktuvo maršrutas, nes iš Latvijos tiesiogiai skristi į Pskovą yra du kartus greičiau nei pro Helsinkį, bet ir pats Lietuvoje registruotas orlaivis.
Aiškėja, kad lėktuvas buvo gabenamas naujam pirkėjui, o jį pilotavo Latvijos ir Lietuvos piliečiai. Lietuvos pilietis Robertas Petkus LRT Tyrimų skyriui jau žinomas. Jis pernai balandį iš Kauno oro uosto į Pskovą skraidino lėktuvą „Beechcraft B24R Sierra“, kuris vėliau Maskvoje buvo parduodamas už 138 tūkst. eurų, nors vėliau pardavėjai sakė, kad lėktuvas iš tiesų parduodamas Kazachstane.
R. Petkus pernai kovą dalyvavo ir Palangoje sulaikyto „Cessna 172“ orlaivio istorijoje. Kaip jau skelbė LRT, per Turkiją ir Italiją lėktuvą pirkę rusai bandė orlaivį atsigabenti Lietuvoje veikiančių asmenų pagalba, tačiau kritinę akimirką sureagavo Palangos oro uosto darbuotojai. „Cessna“ lėktuvo pilotui pasišalinus, į transportą bandė patekti R. Petkus. Jis prisistatė itališkos / rusiškos įmonės „MAK Aviation Services“ atstovu ir bandė surinkti lėktuve likusius dokumentus, taip pat perskraidinti orlaivį iš Palangos į Kauną.
Dėl Palangoje sulaikyto lėktuvo teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba LRT teigė, kad tyrimas šiuo metu tebevyksta.
Aiškėja, kad šios dvi istorijos galėjo jau būti žinomos Suomijoje, nes kilus įtarimui, kad gali būti apeinamos europinės sankcijos, muitinė neleido tęsti kelionės ir lėktuvą „Beechcraft B55 Baron“ laikinai areštavo.
Gruodžio 17 d. jis vis dar nebuvo išskridęs. Tai, kad lėktuvas sulaikytas Helsinkyje, patvirtino Suomijos visuomeninio transliuotojo žurnalistai. Nors Suomijos pareigūnai sakė negalintys pateikti jokio komentaro, jie nepaneigė fakto, kad sulaikytas lietuviškas orlaivis.
Padėjęs parduoti lėktuvą valdininkas – nustebęs
„Puikios skraidančios būklės „Baron“ lėktuvas. Laikomas angare, vienas privatus savininkas nuo 1999 m. Pastaruosius 3 metus beveik nevykdė skrydžių, bet variklis užkuriamas kas 2 savaites“, – rašoma „Beechcraft B55“ pardavimo skelbime, paskelbtame šiemet birželį.
Lėktuvas su lietuviška LY-ARA registracija buvo parduodamas Vilniuje, tai patvirtina ir kiti analogiški to paties orlaivio skelbimai kituose tinklalapiuose. Kai kur nurodoma ir kaina – apie 100 tūkst. eurų. Tačiau dauguma skelbimų nebeaktyvūs. Tą dieną, kai lėktuvas sulaikytas Helsinkyje, iš daugelio aviacijos portalų pardavimo skelbimai jau buvo išimti.
Tačiau interneto archyvai leidžia pažiūrėti, kas skelbė pranešimus. Prie daugelio jų buvo nurodomas pilotas Rytis Dulinskas bei bendrovė „Aviacom“. R. Dulinskas eina svarbias pareigas Lietuvos transporto kompetencijų agentūroje, yra Skrydžių priežiūros skyriaus vadovo patarėjas.
Tačiau kartu R. Dulinskas dirba vadybininku UAB „Aviacom“, jam priklauso ir 50 proc. šios įmonės akcijų. Būtent jo, kaip „Aviacom“ darbuotojo, kontaktai buvo nurodomi prie dabar jau Suomijoje sulaikyto ir į Rusiją ketinusio skristi lėktuvo pardavimo skelbimų.
Susisiekus su R. Dulinsku, šis buvo nustebęs, kad orlaivis skrido į Pskovo oro uostą ir buvo sustabdytas Helsinkyje. Jis LRT teigė, kad nei jis, nei „Aviacom“ su lėktuvu nėra susiję, tiesiog padėjo, kaip teigia, geram bičiuliui parduoti transporto priemonę. O „Beechcraft“ istoriją vadina absoliučiu akibrokštu.
„Ne per įmonę parduodamas. Net ne aš savininkas. Manęs paprašė mano bičiulis padėti ir aš jam padėjau lėktuvą parduoti. Viso labo padaviau skelbimą ir bendravau su žmonėmis, kurie domėjosi tuo lėktuvu“, – sakė pilotas.
R. Dulinskas nenorėjo leistis į detales, nei kas konkrečiai pardavė lėktuvą, nei kas buvo jo pirkėjas.
„Asmeninės informacijos aš jums neprivalau atskleisti. Kuo čia dėtas pardavėjas? Pardavėjas pardavė lėktuvą, jis negali patikrinti, kas ten per kelintą tarpininką ką nors sugalvos. Tai labai gerai, kad sulaikė“, – teigė lėktuvo pardavimo skelbimus internete skelbęs R. Dulinskas.
Tačiau perklaustas kelis kartus apie pirkėją patikslino, kad lėktuvą įsigijo Latvijos pilietis, kuris galėjo tarnauti tarpininku, o pirkime dalyvavo ir neįvardijama Kipro bendrovė.
„Aš nežinau, ar jis tarpininkavo, ar buvo pirkėjas. Aš bendravau su žmogumi iš Latvijos, jis yra bendravęs ir kitais klausimais su Transporto kompetencijų agentūra. Jis yra pirkęs iš Lietuvos ne vieną lėktuvą. Kai tą (LY-ARA, – LRT) lėktuvą pirko, kažkokia Kipro kompanija figūravo. Aš nesigilinau į tuos dalykus, nes mano reikalas buvo padėti parduoti.“
Sako, kad skrido į Kazachstaną
Minimas latvis tarpininkas galėjo būti Roberts Klimovičs, kuris taip pat buvo „Beechcraft“ lėktuve, kai šis gruodžio 4 d. nusileido Helsinkyje. Susisiekus su juo, jis patvirtino, kad tarpininkavo įsigyjant orlaivį ir kad šiuo metu transportas yra sulaikytas.
Tačiau R. Klimovičs LRT sakė, kad lėktuvą pirko jo artimi giminaičiai Latvijoje, o į Rusiją skrido tik tam, kad galėtų pasiekti Kazachstaną. Anot jo, Baltijos šalys itin griežtai reguliuoja skrydžius į Rusiją, reikia papildomų leidimų, todėl pasirinko Suomiją, kur kontrolė – paprastesnė.
„Į Kazachstaną skridau ne tam, kad ar Rusijoje, ar Uzbekistane parduočiau lėktuvą. Esu aviacijos entuziastas, skraidymo mokyklos Rygoje įkūrėjas ir ieškau galimybės Kazachstane įkurti bazę. Taigi skrydis į Kazachstaną buvo susijęs su šiais planais“, – LRT raštu teigė latvis.
Vyras sako nesuprantantis Suomijos muitinės elgesio, nes, esą, laikėsi visų europinių aviacijos reguliavimų, o pareigūnai nepateikė priežasčių, kodėl kelionė į Pskovo oro uostą buvo sustabdyta. Dėl to R. Klimovičs kreipėsi į Suomijos prokuratūrą.
„Jau pateikiau oficialų skundą dėl šios bylos nagrinėjimo, kuris, mano nuomone, yra neteisingas ir neteisėtas, buvo šiurkščiai ir nepagrįstai pažeistos mano žmogaus teisės“, – sakė vyras.
O pilotą R. Petkų, anot latvio aviacijos entuziasto, jis savo kelionei pasirinko dėl to, kad jį rekomendavo draugas, dirbantis Transporto kompetencijų agentūroje.
„Jis patikimas ir patyręs pilotas. Kadangi sutiko padėti, man to pakako, o informacijos apie jo verslo ryšius neturiu“, – rašė R. Klimovičs.
LRT susisiekti su R. Petkumi nepavyko. Skambinant jo vadovaujamų įmonių telefono numeriais arba niekas neatsiliepė, arba atsiliepę sakė negalintys pasidalyti piloto kontaktais.
Primename, kad pernai LRT Tyrimų skyrius publikavo kelis atvejus, kai naudojantis Lietuvos oro erdve ir oro uostais Europoje parduotus lėktuvus buvo bandoma išskraidinti pirkėjams Rusijoje. Dėl to nuo pernai gegužės galioja sugriežtinta nekomercinių skrydžių tvarka, pagal kurią pilotai turi pateikti informaciją apie orlaivio operatorių, savininką, užsakovą, keleivius, o vėliau tą informaciją vertina atsakingos institucijos.
Pernai fiksuotos kelios dešimtys atvejų, kai lėktuvams nebuvo leista pasinaudoti Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostais.
