Balandžio pradžioje iš Kauno į Pskovą leista skristi privačiam orlaiviui, kuris šiuo metu perparduodamas Maskvoje. Šiemet tai – jau trečias privatus orlaivis, iš Lietuvos išskridęs į Rusiją. Skrydžio leidimus išduodanti Lietuvos transporto saugos administracija sako, kad formaliai sankcijos nėra pažeistos, tačiau tai dar tiria teisėsauga. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad Lietuvos oro erdvė išnaudojama Europoje įsigytiems orlaiviams parsigabenti į Rusiją.
Šioje galimoje sankcijų apėjimo schemoje dalyvavo lietuvis pilotas ir Lietuvoje verslus valdantis Kazachstano ir Rusijos verslininkas. Susisiekimo ministerija situaciją vadina apmaudžia. Kreiptasi į ES institucijas dėl sankcijų kontrolės griežtinimo.
Tyrimas trumpai
- Balandžio 2 d. iš Kauno oro uosto į Pskovą Rusijoje išskrido privatus orlaivis „Beechcraft Sierra“.
- Šiuo metu šis orlaivis perparduodamas Maskvoje. Jam pirkėjo ieško Kazachstano ir Rusijos pilietis Leonidas Sokolovas, turintis leidimą gyventi ir Lietuvoje.
- L. Sokolovas Lietuvoje yra kelių įmonių, susijusių su aviacija, akcininkas. Jis vykdo verslą ir Rusijoje – šiemet laimėjo net du valstybinius užsakymus tiekti orlaivių dalis ir techninį aptarnavimą Sankt Peterburgo valstybiniam civilinės aviacijos universitetui.
- Orlaivį Madride pardavinėjo Latvijos bendrovė „Fly Sky“, kurios akcininkė – Lietuvoje veikianti „Aviaserviso grupė“. Ši bendrovė iki pernai balandžio priklausė L. Sokolovui, o vėliau perleista Vokietijos pilietei.
- Privatų lėktuvą iš Ispanijos per Lenkiją ir Lietuvą skraidino lietuvis pilotas Robertas Petkus, per įmonę „Eurotechnikas“ susijęs su L. Sokolovu.
- Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) sako, kad orlaivis išleistas, nes formaliai sankcijų nepažeidė. Tačiau tai dar aiškinasi teisėsaugos institucijos.
- Pernai gegužę pilotas R. Petkus į Rusiją išskraidino ir kitą lėktuvą – tąkart iš Talino oro uosto.
- Šiemet į Rusiją iš Lietuvos išskrido iš viso 3 privatūs lėktuvai. Dar vienas lėktuvas, kurį įsigijo kitas Rusijos verslininkas, šiuo metu sulaikytas Palangoje.
LRT Tyrimų skyrius balandžio 4 d. jau skelbė apie Rusijos piliečio bandymus per Palangą į Pskovą išgabenti privatų lėktuvą „Cessna 172“. Šią galimą sankcijų apėjimo schemą šiuo metu tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Kol vyksta tyrimas, šis lėktuvas, atskridęs iš Danijos per Švediją, lieka sulaikytas Palangos oro uoste. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad kitas lėktuvas iš Kauno prieš kelias savaites vis dėlto pakilo į Pskovą ir šiuo metu yra perparduodamas Maskvoje.
Lėktuvą išskraidino lietuvis pilotas, o orlaivio tiekimo Rusijai grandinėje dalyvavo ir Lietuvoje veikiantis verslininkas.
Iš Madrido į Maskvą – per Lietuvą
Balandžio 2 d., kelios savaitės po to, kai Palangoje sulaikytas į Pskovą siekęs skristi lėktuvas, kitas lėktuvas į tą patį Rusijos oro uostą sėkmingai išskrido iš Lietuvos.
Tai – privatus šešiavietis orlaivis „Beechcraft B24R Sierra“.
Jis skrido iš Ispanijos į Lenkiją, kovo 31 d. atskrido į Aleksoto aerodromą. Tada perskrido į Kauno oro uostą, iš kur į Pskovo oro uostą pakilo balandžio 2-ąją.
LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad šis lėktuvas buvo pardavinėjamas Ispanijoje. Jo pardavėjai – Latvijos įmonė „Fly Sky“. Ant orlaivio – ne tik kaimyninės šalies vėliava, bet ir dar vienos įmonės pavadinimas – „FlyUp Academy“. Tai Madride registruota pilotų mokymo akademija, iki šiol naudojusi šį lėktuvą.
Abi šias įmones – tiek latvišką, tiek ispanišką – sieja su Lietuva ryšių turintys asmenys. Latviškosios „Fly Sky“ vienintelė akcininkė – Vilniuje registruota „Aviaserviso grupė“. Šios įmonės vadovas Stanislovas Košys iki 2021 m. rugpjūčio vadovavo ir Ispanijos „FlyUp Academy“. Prie šio verslo tinklo bei jų akcininkų šiame tyrime dar grįšime.
Tuo metu iš Kauno oro uosto į Pskovą išskridęs orlaivis „Beechcraft Sierra“ – jau Maskvoje. Balandžio 7 d. viename rusiškame portale pasirodė skelbimas:
„DĖMESIO, šis lėktuvas Rusijoje yra nuo 2023 m. balandžio 4 d.! „Beechcraft B24R Sierra 200“. Labai geras lėktuvas! Perėjo visą kapitalinį remontą Ispanijoje. <...> Lėktuvas puikios būklės, šiuo metu registruotas Rusijos Federacijoje, išduosime visus reikalingus dokumentus skrydžiui Rusijoje“, – rašoma skelbime.
Maskvoje lėktuvas pardavinėjamas už 138 tūkst. eurų. Tai – beveik 4 kartus daugiau nei ankstesniame skelbime. Ispanijoje orlaivis buvo parduodamas už 37 tūkst. eurų.
LRT Tyrimų skyrius susisiekė su lėktuvo pardavėjais Maskvoje. Į skambutį atsiliepė Leonidas Sokolovas. LRT šaltinių duomenimis, jis ir buvo orlaivio pirkėjas Europoje. Šis asmuo – verslininkas, gimęs Kazachstane, tačiau, kaip rodo turimi dokumentai, nuo 2016 m. turintis ir Rusijos pasą, čia vykdantis verslą. L. Sokolovas turi ir leidimą gyventi Lietuvoje, tiesa, savo socialiniuose tinkluose nurodo, kad gyvena Maskvoje.
Kalbėdamas su žurnalistais verslininkas tikino, kad orlaivis esą yra ne Rusijoje, o Kazachstane:
– Ar jūs buvote to lėktuvo pirkėjas?
– Šitas lėktuvas atiduotas nuomoti Kazachstane.
– Bet jūs jį pardavinėjate Maskvoje...
– Na, ne.
– Kaip tai? Aš juk paskambinau numeriu, kuris nurodytas skelbime...
– Tai klaida.
– Kokia klaida? Yra įkeltos šio lėktuvo nuotraukos, parašytas skelbimas.
– Mes jį atidavėme išperkamajai nuomai Kazachstane ir žiūrėsime, kas iš to išeis.
– O kodėl jūsų numeris nurodytas skelbime dėl pardavimo Maskvoje?
– Juk nedraudžiama.
– Kas nedraudžiama? Rusijoje pardavinėti lėktuvą?
– Nurodyti numerį. Ir jis ne Rusijoje parduodamas, o yra Kazachstano teritorijoje.
– Jūs tuo įsitikinęs?
– Mes atidavėme lėktuvą brokeriams nuomai, gal jie įdėjo skelbimą. Nežinau, kodėl nurodė mano numerį.
– Bet skelbime parašyta, kad lėktuvas nuo balandžio 4 d. – Rusijoje, kad turi būti registruotas Rusijoje, tvarkomi dokumentai.
– Nežinau, patikrinsiu. O koks jūsų klausimas?
– Apie lėktuvą klausiu.
– Kol kas neaišku, gal čia rinkodaros specialistai skelbimą įdėjo. Lėktuvas yra Kazachstane.
LRT kalbintas L. Sokolovas taip pat neigė, kad turi Rusijos pilietybę.
Praėjus valandai po šio pokalbio, skelbimas, kuriame siūloma įsigyti orlaivį, iš rusiško portalo pašalintas.
Pilotas – Lietuvos pilietis
Orlaivį iš Kauno oro uosto į Pskovą nuskraidino Lietuvos pilotas Robertas Petkus.
Surinkti duomenys rodo, kad šis pilotas figūravo ne tik šio, Maskvoje atsidūrusio „Beechcraft Sierra“ lėktuvo, istorijoje, bet ir kovo 16 d. sulaikyto Palangoje „Cessna 172“.
Kaip jau skelbė LRT, pastarąjį, įstrigusį Palangoje, per Turkijoje jam priklausančią bendrovę „Edermont Ltd.“ įsigijo Rusijos pilietis, verslininkas Jevgenijus Kabanovas. Iš vieno Danijos aeroklubo pirktas orlaivis į Pskovą per Švediją ir Palangą buvo skraidintas Rusijos piliečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvoje. Skrydžiui tarpininkavo Italijoje ir Rusijoje veikianti „MAK Aviation Services“, priklausanti jau minėtam J. Kabanovui. Sulaikius orlaivį ir Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) pradėjus tyrimą, pilotas dingo.
Tuo metu R. Petkus, prisistatęs jau minėtos „MAK Aviation Services“ atstovu, siekė patekti į lėktuvą ir surinkti ten likusius dokumentus, taip pat perskraidinti orlaivį iš Palangos į Kauną.
LRT šaltinių duomenimis, Rusijos verslininkas J. Kabanovas talkino R. Petkui išskraidinant į Pskovą ir orlaivį iš Kauno – sudarė skrydžio planą. Tuo metu su orlaivį Rusijoje pardavinėjančiu L. Sokolovu R. Petkus susijęs per įmonę „Eurotechnikas“: R. Petkus yra įmonės direktorius, o L. Sokolovas – akcininkas.
LRT turimi dokumentai rodo, kad dar vieną lėktuvą į Rusiją R. Petkus išskraidino pernai gegužės 12 d. „Cessna 172“ lėktuvas iš Talino oro uosto Estijoje į Rusiją pristatė to paties L. Sokolovo užsakymu.
Pats R. Petkus telefonu buvo nepasiekiamas, LRT Tyrimų skyrius klausimus jam pateikė raštu, tačiau atsakymų kol kas nesulaukė.
LTSA: formaliai sankcijos nepažeistos
Už skrydžio planų derinimą ir leidimą skrydžiui atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), o leidimus kilti ir leistis suteikia „Oro navigacija“, kuri taip pat atsakinga už oro erdvės kontrolę.
LTSA pateikė atsakymą, kad lėktuvui skristi iš Kauno oro uosto į Pskovą specialaus leidimo nereikėjo, nes skrydis buvo nekomercinis, o lėktuvas privatus. Be to, orlaivis buvo vis dar registruotas Latvijoje.
Kadangi ribojimai, taikomi Rusijai, draudžia ES oro erdve naudotis lėktuvams, kuriuos valdo rusiškos įmonės arba agresorės piliečiai, skrydžio „europietiškumas“ leido sankcijas apeiti. Vis dėlto atsiranda įrodymų, kad lėktuvo išgabenimas iš Lietuvos per trečius asmenis buvo susijęs su Rusija. Būtent dėl to aiškinamasi, ar sankcijos nepažeistos.
„Tai, kad lėktuvą pilotavo Robertas Petkus, kuris gali turėti sąsajų su Rusija, leidžia daryti prielaidą, kad sankcijos vis dėlto galėjo būti pažeistos keliais punktais. Galutinę išvadą turėtų pasakyti teisėsaugos institucijos, kurios šiuo metu ir tiria“, – atsakyme raštu nurodė LTSA atstovai.
LTSA taip pat informavo, kad kreipėsi į ES institucijas siekdama stiprinti sankcijų kontrolės mechanizmą:
„Informavome visų ES šalių civilinės aviacijos už sankcijas atsakingas institucijas bei Europos Komisijos civilinės aviacijos Sankcijų grupę apie abu atvejus, įspėjome apie galimas schemas, paprašėme atidžiai tikrinti tokius atvejus bei dalytis susijusia informacija. Taip pat pateikėme raštą „Eurocontrol“ (Europos skrydžių valdymo tarnyba, – red. past.). Pateiktas siūlymas apsvarstyti papildomus mechanizmus dėl sankcijų užkardymo per skrydžių planų tvirtinimo etapą.“
Tai – jau trečias iš Lietuvos į Rusiją šiemet išskridęs privatus lėktuvas. Orlaiviams į Pskovą leista skristi ne tik balandžio 2 d., bet ir sausio 14 d. bei kovo 15 d.
Susisiekimo ministerija apie pastaruosius du – išskraidintus sausio ir kovo mėn. – sužinojo iš žurnalistų.
„Iš tikrųjų aš tos informacijos neturėjau, turėjau tik apie šitą orlaivį. Ir tą, kuris šiuo metu yra nutupdytas Palangoje, – pripažįsta susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas. –Tokiu atveju reikia suprasti, kad yra daug institucijų – tiek antžeminių paslaugų teikėjų, tiek „Oro navigacija“, tiek oro uostai. Bet kokiu atveju daugiau koordinavimo tikrai nepakenktų. Bet, mano žiniomis, yra daugybė atvejų, kai tie skrydžiai neįvyko, nebuvo leista skristi ir buvo užkardyta.“
Viceministras teigia, kad jei teisėsaugos tyrimas patvirtins, kad orlaivio skrydis į Pskovą pažeidė sankcijas, bus reaguojama:
„Taip neturėtų būti. Šita istorija yra pamokanti, turi būti dar stipresni algoritmai, jie turėjo tuos dalykus užkardyti, jei tokie dalykai vyksta. Tai pirmas atvejis, apie kurį girdime – yra įvairių minčių.“
LRT kalbinti ekspertai ir Seimo opozicijos atstovai šią situaciją vertina prastai. Anot aviacijos eksperto Simono Bartkaus, skirtingai nei komerciniai, privatūs skrydžiai šiuo metu yra tarsi pilkojoje zonoje. Net ir visuomenė negali įsijungti stebėdama galimus sankcijų pažeidimus, nes tokių skrydžių negali sekti skrydžių sekimo priemonėmis, kurios šiuo metu labai populiarios. Be to, anot eksperto, trūksta ir papildomų mechanizmų, žmogiškųjų resursų institucijų lygmeniu:
„Nėra sukurta mechanizmų ir organizacijos nėra pasiruošusios įgyvendinti tokių sankcijų mechanizmų arba sankcijų priežiūros mechanizmų. Niekada to nereikėjo ir greičiausiai tos taisyklės, kurios dabar yra galiojančios, ar specialistai, kurie dirba, jie ne tokiai funkcijai buvo paskirti.“
„Šiuo metu labai stengiamės kuo greičiau padėti Ukrainai laimėti šį karą ir vakarietiškų orlaivių dalių ar vakarietiškų orlaivių patekimas į Rusiją viena vertus yra susijęs su saugumo klausimais, kita vertus tų pačių sankcijų ribų klausimas“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.
Politikės vertinimu, šis atvejis patvirtina, kad sankcijų įgyvendinimo kontrolė bei jos koordinavimas yra dar nebaigtas procesas.
„Ne veltui kėlėme šį klausimą ir tokios konkrečios priemonės, kaip ne tik ribojimas rusiškų orlaivių judėjimo ES erdvėje, bet taip pat ir ES orlaiviams draudimas vykti į Rusijos erdvę, išskyrus siauras išimtis, individualizuotus leidimus, tikrai būtų logiškas. Nes jeigu skrydžio planą į Rusiją galima lengvai pasitvirtinti, jeigu orlaivis yra registruotas Lietuvoje, o pilotas nėra Rusijos Federacijos pilietis ir panašiai... Akivaizdu, kad yra spraga“, – sako Seimo komiteto narė.
Verslas: Lietuva–Rusija
Iš Lietuvos atsigabentą lėktuvą Maskvoje pardavinėjantis L. Sokolovas Rusijoje – sėkmingas verslininkas.
Šiuo metu jam priklauso įmonė Maskvoje „Eogy-Service“, įregistruota 2021 m. vasarą. Jau tų metų lapkritį buvo akredituota Rusijos transporto ministerijai pavaldžios Oro transporto agentūros. Savo interneto puslapyje bendrovė skelbiasi, kad teikia orlaivių priežiūros paslaugas.
Palyginti naujai įmonei sekasi ir gaunant Rusijos valstybinius užsakymus. Šių metų vasarį „Eogy-Service“ pasirašė dvi sutartis su Sankt Peterburgo valstybiniu civilinės aviacijos universitetu – dėl orlaivių techninės priežiūros ir atsarginių dalių bei priedų tiekimo orlaiviui „BC Diamond DA“. Sutarčių vertė siekia beveik 280 tūkst. eurų.
Lietuvoje verslus, susijusius su aviacija, L. Sokolovas kartu su partneriais iš Kazachstano ir Armėnijos ėmė steigti 2011 m. Pirmoji įsteigta bendrovė „Smart Invest LT“ skelbėsi turinti atstovybes Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje. Jų tinklalapyje, kuris jau nebeveikia, skelbta, kad verslas konsultuoja mokesčių planavimo, įmonių registravimo, leidimų gyventi, skirtų užsienio investuotojams, klausimais. Ši įmonė, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus duomenys, Rusijoje bendradarbiavo su Pskovo oro vežėju „Pskovavia“. Su kita Rusijos bendrove „Aviakompanija Vertikal-Tim“ vykdė privačių lėktuvų sandorius.
Lietuviškos įmonės, susijusios su L. Sokolovu, lėktuvus pardavinėjo ne tik Rusijai, bet ir Ukrainai. Tiesa, čia jų sandoriai kėlė klausimų dėl galimos korupcijos.
2019 m. rudenį Ukrainos nacionalinis aviacijos universitetas (NAU) pasirašė 4 sutartis su Lietuvos įmone „Aviaserviso grupė“ dėl orlaivių „Cessna“ ir „Tecnam“ įsigijimo. Šių sandorių vertė – beveik 1 mln. eurų.
Ukrainos žiniasklaidoje buvo abejojama šių viešųjų pirkimų skaidrumu. Pavyzdžiui, 2007 metų gamybos „Cessna“ buvo įsigytas už 414 tūkst. eurų, kai rinkoje tokį lėktuvą buvo galima įsigyti kone triskart pigiau. Viešajame konkurse, skelbtame NAU, dalyvavo 2 bendrovės – ir abi jos iš Lietuvos: „Aviaserviso grupė“ bei su ja susijusi „Aerojet Baltic“.
Šiuo metu su L. Sokolovu susijusiame tinkle – 6 lietuviškos bendrovės, registruotos keliais tais pačiais adresais – Vilniaus Panerių gatvėje ir bute Milašiaus gatvėje. Susijusių įmonių akcininkai periodiškai keičiasi, tačiau šiame tinkle figūruoja 5 tos pačios pavardės. L. Sokolovas yra buvęs arba esamas įmonių akcininkas.
Su L. Sokolovu susijusioms įmonėms vadovauja lietuvis Stanislovas Košys. Jis šiuo metu yra 5 įmonių direktorius. Taip pat ir Latvijos įmonės „Fly Sky“, pardavusios lėktuvą, valdyboje.
S. Košys – buvęs KGB kadrinis darbuotojas. Viešai prieinamais duomenimis, iki 1987 m. pabaigos buvo KGB Mobilizacijos poskyrio operatyvinis įgaliotinis, o 1987–1991 m. – dirbo Kontržvalgybos skyriaus 2-ojoje valdyboje.
LRT su S. Košiu susisiekus telefonu, šis atsisakė kalbėtis. Jam klausimai buvo adresuoti ir raštu, tačiau į juos iki šiol neatsakė.
Civiliniai orlaiviai gali būti pritaikyti kare
Į Rusiją kontrabandiniais keliais keliaujančios prekės fiksuotos ne kartą. Nustatyta, kad per įvairiose šalyse sukurtą įmonių tinklą Rusija perka civilinės paskirties prekes, bet jas panaudoja karinėse technologijose.
Vakarų gamybos lėktuvų kontrabanda – naujas dalykas, tuo labiau tokius orlaivius kaip „Cessna“ ir „Beechcraft“ galima panaudoti tiesioginiams karo veiksmams. LRT kalbinti karinės technikos ekspertai mano, kad pigius ir lengvus lėktuvus Rusijos kariuomenė pirmiausia gali pasitelkti žvalgybai, nes yra nedideli ir įveikia nemažą atstumą.
Teigiama, kad kaip tik šiuo metu agresoriaus kariuomenės silpniausia vieta – ukrainiečių gynyba, todėl, pavyzdžiui, civilinės paskirties lėktuvus galima perdaryti į nuotoliu valdomus žvalgybinius dronus, siekiant nustatyti Ukrainos gynybines pozicijas.
„Kaip matėme iš Armėnijos ir Azerbaidžano karo, tokie lėktuvai naudojami kaip dronai. Jie įskrenda į priešininko teritoriją ir priešininkas turi reaguoti, numušti tą lėktuvą, kuris valdomas distanciniu būdu. Tas, kuris valdo lėktuvą, gali nustatyti, kur stovi aukštos vertės oro gynybos sistema, ir ją atakuoti. Tai vadinama žvalgyba ugnimi. Tokie lėktuvai ne tik gali būti naudojami karo tikslams, bet jie ir naudojami“, – LRT komentavo atsargos karininkas Darius Antanaitis.
Perdaryti lengvus civilinius orlaivius, pasak atsargos karininko, paprasta ir pigu. Tuo labiau tiek „Cessna“, tiek „Beechcraft“ lėktuvuose galima prikrauti sprogmenų arba juos perdaryti taip, kad šie neštų bombą. Jeigu „Cessna“ lėktuvas gali nešti pusę tonos sveriančią bombą, „Beechcraft“ orlaivio atveju krovinys būtų kur kas didesnis.
„Kadangi rusai prarado labai daug orlaivių, be abejo kiekvienas civilinis orlaivis – aukso vertės. Ir jeigu tik atsiras galimybė tokį lėktuvą panaudoti karo tikslams, tai jie ir panaudos. Turėti iliuzijų, kad Vakarų gamybos orlaiviai nebus panaudoti, yra naivu“, – sakė D. Antanaitis.
Anot jo, minimus lėktuvus galima naudoti ir dar keliais atvejais, pavyzdžiui, krovinių eskortavimui, karininkų pervežimui ir pilotų mokymams.
Dar 2013 m. Maskvoje įsikūrusi pilotų apmokymų organizacija „ViraZH“ skelbė, kad įsigijo beveik 80 „Cessna“ lėktuvų, kurie bus naudojami pilotams apmokyti vakarinėje Rusijos dalyje. O tai sufleruoja, kad tokio pobūdžio orlaiviai Rusijoje – populiarūs.
Nors viešuosiuose šaltiniuose kol kas nėra fiksuojami karo veiksmuose atsidūrę civiliniai orlaiviai, pasak ekspertų, rusų kariuomenės praktika, kai buitinės technikos mikroschemos naudojamos raketoms, leidžia manyti, kad panašūs lėktuvai gali būti panaudoti tiek tiesioginiams kariniams veiksmams, tiek aviacijos dalims.
