Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ šią savaitę Bundestage pristatys Rusijai palankų „taikos planą“. Šios partijos nariai pastaraisiais metais – dažni svečiai Lietuvoje, nepraleidžia mitingų, prašosi vizitų į Seimą. LRT Tyrimų skyriaus ir užsienio partnerių tyrimas rodo, kad apsilankymai Lietuvos Seime AfD narių išnaudojami tolimesnėms kelionėms į rytus. Su Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu pernai rudenį susitikęs vienas iš radikaliausių Bundestago narių Petras Bystronas iš tiesų keliavo į Baltarusiją.
P. Bystronas Vokietijos Bundestagui pateikė kelionės ataskaitą, nurodydamas, kad į Vilnių vyksta megzti parlamentinių ryšių. Seime padaręs kelias nuotraukas ir išgėręs kavos, jis Bundestagui surašė kelionės ataskaitą, siekdamas, kad kelionės išlaidos jam būtų padengtos iš parlamentinių lėšų. Vokietijos parlamentarai šį atvejį vadina įtartinu ir kelia klausimą, ar jų kolega, lankydamas Baltarusiją, nenuvyko ir į Rusiją.
Tyrimas trumpai
- Pernai lapkričio viduryje Lietuvos Seime apsilankė Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas, Bundestago narys Petras Bystronas. Leidimą į Seimą jam išrašė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
- R. Žemaitaitis sako, kad susitikimas su prorusiškos Bundestago partijos nariu P. Bystronu vyko šio iniciatyva.
- Šis vizitas Lietuvos Seime P. Bystronui tapo priedanga tolimesnei, slapta vykusiai kelionei į Baltarusiją.
- Pagal pateiktą prašymą Bundestagui P. Bystronas Lietuvoje turėjo megzti parlamentinius ryšius, susitikti su pilietinės visuomenės atstovais. Tačiau Seime pasidaręs kelias nuotraukas, išgėręs kavos, jis per Medininkų pasienio postą lapkričio 16-ąją išvyko į Baltarusiją, į Lietuvą grįžo po 3 dienų.
- R. Žemaitaitis tikina nežinojęs apie svečio iš Vokietijos planus.
- P. Bystronas – vienas iš radikaliausių Vokietijos parlamento narių, pasisako prieš ginklų tiekimą Ukrainai, sankcijas Rusijai.
- Pernai pavasarį su P. Bystronu Rygoje susitiko ir kitas Seimo narys – Valdemaras Valkiūnas. Jis tikina, kad Vokietijos radikalą sutiko atsitiktinai – „pro šalį eidamas“. Juos supažindino Latvijos rusų sąjungos narys Normundas Grostinsas, europarlamentarės Tatjanos Ždanokos padėjėjas.
- Tyrimas rodo, kad partijos „Alternatyva Vokietijai“ nariai Lietuvoje nuo 2018 metų lankėsi mažiausiai 13 kartų, dalyvavo mitinguose.
- P. Bystrono vizitas į Baltarusiją vyko kelios savaitės iki Vokietijoje vykusių masinių sulaikymų dėl planuoto valstybės perversmo. Tarp sulaikytųjų – AfD narė Birgit Malsack-Winkemann.
- Vokietijos Bundestago nariai žada aiškintis P. Bystrono vizito į Lietuvą aplinkybes.
Lietuvos Seimas – priedanga kitiems planams
Praėjusių metų lapkričio 16 diena. Petras Bystronas, Vokietijos Bundestago narys, priklausantis kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), dalijasi nuotraukomis savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje. Nuotraukos – iš Lietuvos Seimo, jose jis ranką spaudžia Lietuvos parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui iš opozicinės Lietuvos regionų frakcijos, dalijasi vaizdais iš parlamento rūmų, pozuoja iš tribūnos Kovo 11-osios Akto salėje.
„Šiandien Lietuvos Seime susitikau su „Laisvės ir teisingumo“ partijos lyderiu. Mes diskutavome apie ES būklę ir daugiau nei 1000 puslapių Lietuvos stojimo į ES sutartį“, – socialiniame tinkle rašė P. Bystronas.
Tai – ne vienintelis kartas, kai AfD nariai lankosi Lietuvoje. Kaip rodo surinkti duomenys, nuo 2018-ųjų Vokietijos ultradešinieji Lietuvoje lankėsi mažiausiai 13 kartų, tačiau oficialių susitikimų su jais Lietuvos parlamente ne kartą buvo atsisakyta. Priežastis – AfD reputacija ir ryšiai su Rusija.
Tačiau tą 2022-ųjų lapkritį P. Bystrono vizitas įvyko. Vis dėlto pats R. Žemaitaitis apie susitikimą su AfD niekur nesiskelbė.
Tuo metu P. Bystronui nuotraukos iš Lietuvos Seimo padėjo paslėpti kitus jo planus. Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus ir Vokietijos tiriamosios žurnalistikos centro „Correctiv“ surinkti duomenys, P. Bystronas, prisidengdamas oficialiu vizitu į Lietuvą, iš tiesų keliavo į Baltarusiją.
LRT šaltiniai institucijose patvirtino, kad P. Bystronas lapkričio 16 dieną kirto Medininkų pasienio postą ir išvyko į Baltarusiją. Į Lietuvą per Baltarusiją grįžo lapkričio 19 d. su 55-erių vairuotoju Dmitrijumi.
R. Žemaitaitis pripažino, kad susitiko su P. Bystronu, jam išrašė kvietimą į Seimą, tačiau šis vizitas esą vyko ne jo, o vokiečio iniciatyva:
„Jie (AfD, – red. past.) kreipėsi į mane, ar būtų galima priimti Lietuvos Respublikos Seime juos. Tai gerai, sakau: jūs esate parlamento narys ir drąsiai galit atvykti susipažinti su mūsų veikla ir su mūsų darbu“, – sakė R. Žemaitaitis.
Jis tikino nežinojęs apie tolimesnius svečio planus: „Gi nežinau, kur jie važiuoja ir kur jų kelionė tęsiasi. Manau, kad kai jis išgirdo mano atsakymą apie Vokietiją (Ukrainos atžvilgiu, – red. past.), tai buvo pirmas ir paskutinis jo vizitas.“
P. Bystronas, grįžęs į Vokietiją, Bundestagui pateikė kelionės ataskaitą, kurioje nurodė lapkričio 14–16 dienomis lankęsis tik Lietuvoje.
Šis P. Bystrono vizitas į Lietuvą ir į Baltarusiją vyko kelios savaitės iki Vokietijoje vykusių suėmimų dėl planuoto ginkluoto perversmo, kurį galimai organizavo asmenys iš Reicho piliečių judėjimo, sąmokslo ideologijų ir dešiniųjų ekstremistai. Tuomet suimta ir AfD narė Birgit Malsack-Winkemann, Berlyno teisėja, 2017–2021 metais dirbusi Bundestage.
P. Bystrono kelionė į Baltarusiją iš Lietuvos, apie tai nepranešus, Bundestage jam gali užtraukti nemalonę.
Michaelis Rothas, Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, žada šį klausimą nagrinėti parlamente: „Jei būtų buvę aišku, kad kelionė derinama su tolimesne kelione į Baltarusiją, šio prašymo dėl komandiruotės nebūčiau patvirtinęs. Baltarusija palaiko Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, todėl jai taip pat taikomos ES sankcijos. Tiesą sakant, susitikimai su opozicijos nariais Baltarusijoje neįmanomi. Dėl šios priežasties kelionės į Baltarusiją nėra viso Bundestago interesas, o tai būtina sąlyga norint gauti Vokietijos Bundestago leidimą komandiruotėms. Tai kelia nerimą, nes yra pagrįstas įtarimas, kad kelionė buvo slepiama. Šį klausimą nagrinėsiu kitame Užsienio reikalų komiteto posėdyje.“
Anot jo, pagal P. Bystrono pateiktą informaciją, kelionės tikslas turėjo būti „Vokietijos ir Lietuvos parlamentų mainai bei parlamentinio bendradarbiavimo plėtra“. P. Bystronas taip pat nurodė, kad buvo suplanuoti susitikimai su Lietuvos politinių tyrimų centru ir pilietinės visuomenės atstovais.
„Jis ten keliavo ir nepranešė apie tai Bundestagui. Taigi jis manė, kad tai nėra naujiena. Tai tik rodo, kad jis arba atostogavo ten, arba nenorėjo, kad apie jo komandiruotę būtų žinoma. Ir tai kelia nerimą, nes jis yra AfD pirmininkas Užsienio reikalų komitete. Ir man atrodo, kad jis piktnaudžiauja savo tarnyba, – sako Bundestago narys, Užsienio reikalų komiteto narys Roderichas Kiesewetteras. – Parlamento narių kelionės į šalis, kurios aktyviai dalyvauja kare prieš Ukrainą, yra labai abejotinos saugumo politikos požiūriu, ypač jei jos slepiamos. Ką slepia ponas Bystronas?“
Tarpininkas ir R. Žemaitaičio informatorius
Pats P. Bystronas žurnalistams iš „Correctiv“ atsisakė duoti interviu. Atsakymus nurodė pateiksiantis raštu, juos gavę papildysime tekstą.
Lapkričio 19-ąją, kai grįžo į Lietuvą iš Baltarusijos, P. Bystronas „Instagram“ pasidalijo dar viena nuotrauka su R. Žemaitaičiu. Joje – su Lietuvos Seimo nariu įsiamžinęs ir lietuvis Algis Klimaitis, praeityje sietas su „Kliugerio“ slapyvardžiu, tačiau teismuose atsikratęs KGB šleifo.
A. Klimaitis, dalį laiko leidžiantis Austrijoje, palaiko glaudžius ryšius su Vokietijos AfD partija, dalyvauja šios partijos narių renginiuose. Pavyzdžiui, 2017 m. rugpjūtį AfD parlamentinė grupė Magdeburge surengė Rusijos kongresą, kurio metu ragino panaikinti sankcijas Rusijai ir dėl taikos derėtis su ja, o ne NATO.
Šiame kongrese su kitais AfD nariais dalyvavo ir pranešimą skaitė A. Klimaitis, kuris buvo pristatomas kaip politikos konsultantas, publicistas.
„Santykiai yra labai seni, nuo pat įsteigimo (partijos „Alternatyva Vokietijai“, – red. past.), galima sakyti. O ponas P. Bystronas yra Bundestago tos partijos frakcijos užsienio politikos atstovas, dėl to mes esam pažįstami ir jis pas mane atvažiavo pasikonsultuoti, kokia situacija Baltijos šalyse, kokia Lietuvoje, atsižvelgiant į AfD populiarumą kabutėse“, – LRT Tyrimų skyriui sakė A. Klimaitis.
Jis nurodė, kad P. Bystronas pas jį viešėjo kelias dienas, tada kažkur išvyko: „Jis kažkur išvažiavo, bet kur tiksliai ir pas ką, negaliu pasakyti, jis man nesakė.“
„P. Bystronas klausė, su kuo parlamente galėtų kalbėti. Kadangi aš asmeniškai kurį laiką pažįstu Žemaitaitį, aš ponui Žemaitaičiui paskambinau, paklausiau, ar jis gali kvietimą atsiųsti jam į Bundestagą, tą jis ir padarė. Trumpai buvom Seime, apžiūrėjom salę, išgėrėm puodelį kavos, atsisveikinom, ir viskas“, – apie P. Bystrono vizitą pasakojo A. Klimaitis.
R. Žemaitaitis, paklaustas apie ryšius su A. Klimaičiu, sakė, kad su šio pagalba rašo knygą apie KGB ir Vytautą Landsbergį: „Šitas žmogus yra vienas iš informacijos šaltinių, kaip tuo metu vyko tie procesai. Aš su tuo žmogumi bent jau 2 kartus tai tikrai buvau susitikęs, gal net 3, nemažai informacijos iš jo bylos šiandien gula pas mane, kažkada pasirodys knyga apie Vytautą Landsbergį kaip valstybės priešą.“
Pasisako už Krymo priklausymą Rusijai
Lietuvoje pernai apsilankęs P. Bystronas yra AfD Užsienio politikos komiteto vadovas. Jis ne kartą pasisakė prieš sankcijas Rusijai ir karinę pagalbą Ukrainai. Politikas aršiai priešinosi ir Vokietijos sprendimui Ukrainai perduoti tankų „Leopard“.
Artėjant karo metinėms, AfD jau šį ketvirtadienį Bundestage ketina pristatyti savo „taikos planą“. Kolegų iš „Correctiv“ turimi duomenys rodo, kad plane nėra Rusijos agresijos pasmerkimo, Ukraina ir Rusija vadinamos „kariaujančiomis šalimis“. Siūloma grąžinti iki pernai vasario 24 d. buvusią padėtį, kartu nutraukiant karinę paramą Ukrainai ir panaikinat sankcijas Rusijai. Jei tokiam planui pritartų Bundestagas, tai reikštų, kad Vokietija pripažįsta Krymą Rusijos dalimi.
Šiandien, vasario 8-ąją, P. Bystronas ir AfD parlamentinės grupės užsienio reikalų darbo grupė organizuoja ir „taikos koncertą“ su rusų kompozitorių Piotro Čaikovskio ir Sergejaus Rachmaninovo kūriniais.
Kaip rodo tyrimas, P. Bystronas yra susitikęs ne tik su R. Žemaitaičiu, bet ir Darbo partijos frakcijos nariu Valdemaru Valkiūnu. Šis susitikimas įvyko pernai gegužę Rygoje, Latvijoje. Susitikimo su V. Valkiūnu nuotrauka P. Bystronas pasidalijo „Instagram“ paskyroje.
„Bus tikslinis smūgis su taktiniais branduoliniais ginklais, jei Vakarai ir toliau eskaluos“, – pokalbį su V. Valkiūnu citavo P. Bystronas.
V. Valkiūnas sako, kad jo susitikimas su P. Bystronu Rygoje esą buvo atsitiktinis, per bendrą pažįstamą – latvį Normundą Grostinsą, Latvijos europarlamentarės Tatjanos Ždanokos padėjėją Europos Parlamente.
T. Ždanoka ir N. Grostinas priklauso prorusiškai Latvijos rusų sąjungai. T. Ždanoka taip pat yra viena iš aktyviausių už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio gynėjų.
„Pro šalį eidamas... Susitikau vieną pažįstamą, sako, pone, ar jūs nenorit susipažinti, persimesti keliais žodžiais, čia „tas ir tas“ iš Vokietijos... Kalbos ten buvo vos kelios minutės“, – apie susitikimą su P. Bystronu Rygoje pasakojo V. Valkiūnas.
Šis P. Bystrono vizitas į Rygą vyko tuo metu, kai Rygoje vyko nesankcionuotas mitingas dėl sovietinių paminklų griovimo, per šį mitingą tarp sulaikytųjų buvo ir Latvijos europarlamentarė T. Ždanoka.
Tai – ne pirmas V. Valkiūno susitikimas su AfD nariais. 2021 m. vasarą V. Valkiūnas kitą AfD narį Stefaną Kortę priėmė Lietuvos parlamente.
Kaip savo socialinio tinklo paskyroje skelbė pats S. Kortė, Lietuvoje tą 2021 m. vasarą jis praleido 8 dienas.
S. Kortė, paklaustas apie ryšius Lietuvoje, išsisukinėjo: „Kas mane kviečia – apie tai nekalbama, nes tai yra nepaprastai nemandagu, ar nemanote?“ Jis neatsakė, kokiais tikslais lankosi Lietuvoje, grasino paduoti į teismą.
V. Valkiūnas LRT sakė, kad su AfD nariais yra susitikęs, nes išklauso įvairių pažiūrų žmones: „Man nesvarbu, aš galiu 2–3 valandas diskutuoti su bet kokių įsitikinimų žmogumi – nuo radikalių iki liberalių.“
Nuolatiniai svečiai
Vokietijos AfD nariai pastaraisiais metais yra dažni Lietuvoje vykstančių mitingų palaikytojai ar net dalyviai.
2021 m. gegužę AfD atstovas Bernhardas Zimniokas sveikino „Šeimų gynimo maršą“. Tuo metu jau minėtas S. Kortė sakė kalbą nuo scenos rugsėjo 10-ąją „Šeimų sąjūdžio“ organizuotame mitinge prie Katedros.
O dar prieš tai S. Kortė pageidavo lankytis Seime ir susitikti su frakcijų atstovais. 2021 m. rugsėjo 2 dieną 3 Seimo nariai – V. Valkiūnas, Dainius Kepenis ir Beata Petkevič – kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami pritarti S. Kortės vizitui. Taip pat ir dar kelių politikų: Axelio Kasseggerio, Austrijos parlamentaro, priklausančio dešiniajai populistinei Austrijos laisvės partijai, Gregorio Lauder-Frosto, rasistiniais pasisakymais pagarsėjusio Britanijos tradicionalistų grupės (Traditional Britain Group) vadovo.
Tiesa, Seimo valdyba tuomet prašymo nusprendė toliau nesvarstyti. LRT kalbinti D. Kepenis ir B. Petkevič teigė negalintys prisiminti, ar susitikimas su AfD Seime įvyko.
Tai – ne vienintelis atvejis, kai „Alternatyva Vokietijai“ atstovų apsilankymas Lietuvoje sulaukė kritikos. Dar 2018 m. vasarį konservatorių vadovybės rūstybę buvo užsitraukęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, patvirtinęs susitikimą su AfD nariais.
L. Kasčiūno veiksmus tuomet pasmerkė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Išplatintame pareiškime tada jis teigė:
„Su mūsų partija siejamų politikų kvietimas į Lietuvą atvykti radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikams yra visiškai prasilenkiantis su partijos vertybine pozicija ir politine linija.“
LRT kalbintas L. Kasčiūnas pasakojo, kad 2018 m. į jį kreipėsi patys AfD nariai, prašė oficialaus vizito į Seimą: „Čia gera pamoka man, nes aš tų žmonių nepažinojau nei prieš tai, nei po to, aš nežinojau, kada jie atvyks. Iš tikrųjų toks prašymas buvo formalumas, beveik nuasmenintas kvietimas į Lietuvą kaip Bundestago nariams. Įvykęs šaršalas rodo, kad tada padariau klaidą pasirašydamas kvietimą“, – sakė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dabartinius kolegų susitikimus su AfD vertina neigiamai.
„Faktas, kad, matyt, čia buvo didesnės operacijos dalis: gauti formalų kvietimą iš Seimo, atvykti į Lietuvą, pervažiuoti į Baltarusiją, po to 3 dienų tarpas... Baltarusija–Rusija, žinote, Maskva yra netoli nuo Minsko... Tu jau ten gali turėti įvairių konsultacinių susitikimų, o po jų grįžti su direktyvomis į Berlyną“, – svarsto L. Kasčiūnas.
Su Lietuva aktyviai mezgė ryšius
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos AfD nariai pastaruosius 5-erius metus aktyviai mezgė kontaktus Lietuvoje, čia ieškojo bendraminčių.
2018 metų vasarą Vilniuje įsteigta asociacija „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“, kurios pirmininkas ir vienas iš steigėjų buvo Algis Avižienis. Šiuo metu ši organizacija yra likviduojama.
A. Avižienis yra buvęs JAV diplomatas, augęs Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau Nepriklausomybės pradžioje grįžęs į Lietuvą ir, kaip pats nurodo, nuo 1997 m. dirbęs konsultantu užsienio politikos, investicijų ir viešųjų ryšių klausimais.
Asociacija „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“, kaip nurodoma jos steigimo dokumentuose, buvo įkurta palaikyti ryšius ir bendradarbiauti su AfD atstovybe Bundestage, keistis informacija aktualiais politikos klausimais, organizuoti keliones iš Vokietijos į Lietuvą ir atvirkščiai.
A. Avižienis atsisakė atsakyti į LRT Tyrimų skyriaus klausimus, telefonu jis sakė: „Dabar nėra tų ryšių, kažkiek mūsų požiūris į Ukrainos klausimą išsiskyrė, tai nebėra tos asociacijos (...) Daugiau ir nenorėčiau nieko sakyti.“
Kiti kalbinti asociacijos steigėjai teigė, kad asociacija buvo įsteigta dėl sutampančių požiūrių į migraciją.
„Kontekstas toks, kad prieš 5–6 metus Vokietijoje buvo pabėgėlių antplūdis, kažkas iš mūsų pradėjo stebėti mitingus, – pasakojo „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“ vienas iš steigėjų Mindaugas Šimkūnas. – Aš atsimenu, mes buvom nuvažiavę (į Vokietiją, – red. past.), nors dar nebuvo tos mūsų organizacijos įsteigtos. Jie paprasčiausiai pasikvietė į Bundestagą supažindinti su savo organizacija, taip mes susipažinome su gan įtakingais jų nariais. Kalbėjomės, bet jau tada mums kliuvo tas dalykas, kad, jų požiūriu, be Rusijos nebus Europos saugumo.“
Tiek M. Šimkūnas, tiek kitas asociacijos steigėjas Vitalijus Balkus teigė, kad ryšiai su AfD nutraukti Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje.
„Šitas karas parodė, kas kuo iš tikrųjų buvo, – sako V. Balkus. – Po to, kai pasikeitė jų vadovybė, iškart pavasarį buvo siūlymas: gerbiamieji, ko laikyti šitą asociaciją, jei bendrų sąlyčio taškų neliko.“
Su LRT kalbėję buvę asociacijos steigėjai patvirtino, kad į Lietuvą atvykdavę AfD politikai siekė susitikimų Lietuvos parlamente, kad Bundestagas jiems apmokėtų vizitus.
„Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“, kurios vienas iš tikslų buvo organizuoti AfD vizitus į Lietuvą, Registrų centrui niekada neteikė finansinių ataskaitų.
