LRT tyrimai

2021.12.22 05:30

LRT tyrimas. Baltarusijos režimas migrantus kurstė prasiveržimui: dalijo įrankius ir apsaugą nuo dujų

atnaujinta 2022-01-04 23.35 val.
Rūta Juknevičiūtė, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2021.12.22 05:30

Išskirtiniame vieno iš migrantų lyderių Baltarusijos–Lenkijos pasienyje liudijime – reikšmingos detalės, kaip Baltarusijos režimas naudojo žmones Europos Sąjungos sienos šturmui. Įkaitais tapę migrantai buvo ruošiami taip ir neįgyvendintai atakai, o įranga sienos užtvaroms ardyti juos aprūpino pats režimas.

Tyrimas trumpai

  • Lapkričio 8-ąją įvykęs masinis migrantų žygis sienos su Lenkija link buvo jų pačių iniciatyva. LRT Tyrimų skyrius nustatė asmenis, kurie Baltarusijoje įstrigusius žmones įkvėpė sienos šturmui.
  • Kelyje migrantams padėjo Baltarusijos režimas. Surinkti liudijimai atskleidžia, kad Baltarusijos pareigūnai migrantams padėjo apsirūpinti kirviais medžiams kirsti ir žnyplėmis tvorai kirpti.
  • Kaip rodo vaizdų analizė, specialiųjų pajėgų pareigūnai buvo įsimaišę migrantų grupėse ir reguliavo kelią.
  • LRT Tyrimų skyriui liudijęs iš Baltarusijos pasitraukęs migrantų lyderis ir organizatorius teigia, kad baltarusiai kurstė sienos prasiveržimui, kuris turėjo vykti naktį iš lapkričio 13-osios į 14-ąją. Migrantams buvo dalijama apsauga nuo ašarinių dujų ir atpažinimo: akiniai ir veido kaukės, skaros.
  • Anot liudijimų, Baltarusijos režimas derėjosi su mažiausiai penkiais aktyviausiais migrantais, kad šie naktį išduotais įrankiais pažeistų tvorą, prieš tai įtikinę minią į Lenkiją vežtis jėga. Tačiau šis planas nepavyko.
  • Sienos šturme lyderystę prisiėmė kurdai, Irake susiję su didžiausiomis opozicinėmis partijomis.

Tarpininkas tarp Baltarusijos pareigūnų ir migrantų

„Jie (baltarusiai – LRT) atnešė man akinius, jie man atnešė viską. Jie sakė: tu turi daryti tai šitaip, mes tau padėsime. Tada aš supratau, ko jie nori“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo prieš dvi savaites Baltarusiją palikęs kurdų migrantas.

Jį šiame tekste vadinsime Ghalibu – vyro prašymu tikrasis jo vardas ir pavardė neatskleidžiami. Taip pat ir dabartinė buvimo vieta.

„Aš iki šiol nesu šimtu procentų saugus“, – teigė migrantas, nes, jo manymu, kad ir ten, kur yra dabar, „yra rusų ir baltarusių šnipų“.

Ghalibas buvo spaudžiamas grįžti į Iraką, tačiau pergudravo baltarusių pareigūnus. Įsigijęs bilietus į Bagdadą per Dubajų, antrąjį skrydį atšaukė. Tada su bičiulių pagalba įsigijo bilietus į kitą šalį.

Pirmąkart su šiuo migrantu kalbėjomės dar gruodžio pradžioje, kai jis su kitais glaudėsi Baltarusijos logistikos centre, netoli Brūzgų–Kuznicos sienos.

Tada jis neslėpė, kad yra vienas iš pasienyje su Lenkija įstrigusių migrantų lyderių. Taip pat asmuo, tarpininkaujantis tarp baltarusių pareigūnų ir migrantų.

„Aš esu organizatorius. Bet kodėl aš esu organizatorius? Nes visi Irake, ypač šiaurėje, žinojo mane. Aš esu populiarus Irake, Šiaurės Irake. Aš esu žmogus, kuris visada oponuoja valdžiai. Aš visada opozicija. Ir aš esu visada prieš šitą kurdų vyriausybę“, – tada sakė Ghalibas.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, anksčiau Ghalibas buvo siejamas su didžiausiu Kurdistano regiono opoziciniu judėjimu „Gorran“. „Youtube“ platformoje galima rasti nemažai jo politinių pasisakymų. Išvykimą iš Kurdistano į Baltarusiją jis taip pat neslepia derinęs su politikais – Kurdistano „Gorran“ nariais iš vadinamosios „Pokyčių“ („The Change“) partijos. Iki Bagdado jį nuvežė vienas iš parlamentarų.

„Su baltarusių pareigūnais susipažinau dar būdamas Baltarusijoje, – LRT pasakojo Ghalibas, – Jie pamatė, kaip aš bendrauju su žmonėmis, kaip aš su jais kalbu. Tik todėl. Aš nieko bendra su jais neturiu, sąžiningai sakau. Jie sakė, kad žmonės mane gerbia ir aš galiu palengvinti situaciją. Jie sakė, kad gali mums padėti, atvežti mums maisto, atvežti gerti – visko. Tai, ko mums trūksta, aš visko jų prašau. Kai neturime duonos, kai neturime vandens, kai neturime karšto vandens. Aš paprašiau jų tualetų, jie atvežė mums tualetų. Aš prašiau jų visko, sąžiningai sakau.“

Tačiau tąkart, kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriaus žurnalistais pripažino, kad ne viską gali atvirai pasakoti, mat yra baltarusių pareigūnų akiratyje.

Jis vienas pirmųjų šturmo išvakarėse atvyko prie sienos su Lenkija.

Ghalibo lyderystė matoma ir tų dienų vaizdo įrašuose iš pasienio: migrantas dažnai matomas minios priekyje – dalijantis maistą ir vandenį iš Baltarusių pareigūnų rankų migrantams. Reguliuojantis jų eiles, raminantis minią, besikalbantis su pareigūnais.

Migrantų lyderis: baltarusiai kurstė prasiveržti

Iš Baltarusijos išvykęs Ghalibas LRT Tyrimų skyriui atskleidė, kokį vaidmenį planuojant sienos šturmą atliko Baltarusijos režimas.

„Prieš tai šito nežinojau, bet paskui supratau, kokia situacija yra tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Atvažiavęs į Baltarusiją, iškart to nepastebėjau“, – teigia jis.

Jau lapkričio 8-ąją, kai pasienyje susitelkė tūkstantinė minia, tvorą buvo bandoma ardyti medžių šakomis, kastuvais, replėmis. Vėliau, kai migrantai persikėlė prie pasienio posto, į Lenkijos pareigūnus skriejo akmenys, buteliai, kiti turimi daiktai.

„Jie padėjo, baltarusiai padėjo. Jie sakė: jūsų – 3 000 žmonių. Mes sakome, kad kelias ilgas, siena per ilga, per sunku, ir vaikai... Jie kažkam pasakė, kad duos kuo kirsti medžius, kad duos žirkles, duos reples. Ir jie viską davė“, – tikina Ghalibas.

LRT Tyrimų skyrius peržiūrėjo dešimtis valandų vaizdo transliacijų, migrantų pasidalytų įrašų šifruoto susirašinėjimo platformose bei socialinių tinklų grupėse. Vaizdų analizė rodo, kad jau lapkričio 8-osios ryte, migrantams per miškus pajudėjus sienos su Lenkija link, tarp jų buvo įsimaišiusių ir baltarusių pareigūnų.

Migrantų lyderio pasakojimu, pabėgėlių grupėms keliaujant iki sienos, buvo įsimaišę civiliais rūbais persirengusių baltarusių, jie padėdavo pasiekti sieną ir migrantus nukreipti į Lenkijos pusę. Šie asmenys, apsirengę kaip migrantai, esą patys mėtydavo akmenis.

„Eina kaip grupė, didelė grupė – maždaug 16, 17, 18 žmonių. Tada ateina 4–5 kariškiai. Jie atveria sieną ir, kai lenkai ateina, pradeda mėtyti akmenis. Jie padaro taip, kad lenkai būtų užsiėmę. Jie kovoja su jais akmenimis, kol žmonės pereina sieną. Nes didelei grupei žmonių nėra lengva pereiti sieną, tai užtrunka laiko. Perėję sieną, žmonės išsisklaido – vienas į vieną pusę, kitas – į kitą. Kai kurių tiesiog nepavyksta sugaudyti. Jie tiesiog užima lenkus tuo (darbu – LRT). Tada lenkai ima ieškoti tų žmonių – taip juos visada trukdo“, – teigė migrantas.

Žingsnis po žingsnio: kaip ruoštasi sienos šturmui

LRT Tyrimų skyrius pateikia įvykių seką, kaip buvo ruošiamasi sienos su Lenkija šturmui.

Lapkričio 5 diena – trys dienos iki masinio migrantų žygio Baltarusijos sienos su Lenkija link. Vakare, jau sutemus, apie pusšimtį migrantų būriuojasi Minsko centre prie populiaraus prekybos centro „Galerija“.

Jau tą patį vakarą „Facebooko“ grupėse kurdų kalba, taip pat ir į šifruoto susirašinėjimo platformą „Telegram“ įdedamas vaizdo įrašas, kuriame jaunas kurdas, vardu Amanj, kreipiasi į migrantus:

„Prašau, kad visi platintumėte šitą vaizdo įrašą ir dalintumėtės kuo plačiau. 7 dieną visi kurdai, arabai turi susirinkti ir eiti kartu, nes vedliai iš mūsų ima po 7–8 000 dolerių, bet jie mus apgaudinėja ir žaidžia su mūsų likimais. Susirinkime visi ir eikime didele grupe.“

„Facebooko“ grupėje kurdų kalba „Pabėgėlių biuras“, kuri buvo viena koordinavusių migrantų šturmą prie sienos, išplatinamas dar vienas raginimas: „Visi rytoj po pietų susitinkame priešais Minsko „Galeriją“.“ Įrašo autorius – jau minėtos „Facebooko “grupės administratorius, paskyrą tvarkantis iš Londono.

Kelios dienos iki didžiojo žygio – lapkričio 6-ąją – įvyksta ir žadėtasis migrantų susitikimas. Tačiau prieš tai, dar ryte, migrantai traukia į Minsko turgų – čia perka botus, striukes. Kai kurie filmuoja paskutines akimirkas prieš didžiąją kelionę – viešbučių kambariuose jau paruoštas palapines, miegmaišius, kitus daiktus.

O prie „Galerijos“ prekybos centro, kaip ir tartasi, susirenka per 100 migrantų.

Amanj siunčia dar vieną žinutę: „Kas nematė praėjusio vaizdo įrašo, tegul žiūri dabar. Iš tų tūkstančių, kurie turėjo susirinkti, susirinko vos šimtas. Jei kiekvienas ateitų, nesakome, kad vaikai ir moterys, bet būtų geriau visiems. Tie žmonės, kurie bijo gauti per veidą, bijo kulkų ar vandens ir kelyje nuspręs grįžti, tegul geriau iš viso neina.“

Socialiniuose tinkluose masiškai dalijamasi ir sutarta migrantų sienos šturmo vieta – „Belorusneft“ degalinė prie Brūzgų–Kuznicos sienos.

Migrantai iki jos – taksi ar net mikroautobusais – keliauja ir naktį iš lapkričio 7-osios į 8-ąją. Iki ryto būna miške, pasistatę palapines ir susikūrę laužus.

Lapkričio 8-ąją – sienos šturmo dieną – grupė „Pabėgėlių biuras“ viešina vaizdo įrašą ir skelbia: „Baltarusija. Iki sienos veža dešimtys autobusų ir automobilių.“

Tą dieną prie sienos su Lenkija susitelkia tūkstančiai migrantų, kai kurie sienos ardymui naudoja ir medžių šakas, ir atsigabentus įrankius. Migrantų grupės čia traukia ir kitomis dienomis.

O lapkričio 9-ąją „Pabėgėlių biuras“ išplatina ir dar vieną raginimą: „Tiems migrantams, kurie yra Baltarusijoje, tai – paskutinė galimybė. Rytoj 10 val. priešais „Galerijos“ prekybos centrą. Organizatoriai laukia jūsų.“

Šturmo idėjos autorius: tai sugalvojau pats

Nors Baltarusijos režimas padėjo šturmuoti sieną ir apsirūpinti reikiamais įrankiais, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija, idėją šturmuoti sieną socialiniuose tinkluose paskleidė patys migrantai.

„Labai didžiuojuosi, kad suorganizavau šiuos žmones ir atvedžiau juos čia“, – LRT Tyrimų skyriui teigė iš Irako Kurdistano į Baltarusiją su šeima atkeliavęs migrantas, kuri visi vadina Hadžiu. Iš tiesų – tai Pshtiwan Hajy Esa.

Būtent šį asmenį, kaip masinės migrantų eisenos sumanytojų, nurodė su LRT bendravę šaltiniai. Vaizdo transliacijose, įvairiuose interviu, Hadžis matomas minios priekyje.

Tiesa, vyras nekalba jokia kita kalba, tik kurdų. Pats Hadžis, paklaustas, kaip kilo mintis inicijuoti masinį susitelkimą prie sienos ir ar jam kas padėjo, teigė, kad idėja keliauti visiems kartu buvo sugalvota jo paties.

„Visi, kurie turėjo pasirinkimą atvykti, čia ir atvyko. Bet man niekas nepasakė šitos idėjos. Kaip ir sakiau, žmonės nenorėjo kontrabandininkams mokėti tokių didelių pinigų.“

Migrantas pasakojo į Baltarusiją atvykęs su žmona ir trimis vaikais. Taigi už kiekvieną vedliams esą būtų reikėję mokėti po 7 000 dolerių – iš viso 30 tūkst. dolerių.

„Mūsų buvo daugiau nei 3 000, – teigia jis. – Žinau, kad žmonės daro kvailus dalykus, degina, bet mes visi čia atėjome, mes visi čia ir mirsime. Kiekvienas, kuris čia atėjo, pasirinko tokį kelią. Mes atėjome čia, į Europą, palikome savo šalį dėl tam tikrų priežasčių.“

Migrantas, su kuriuo kalbėjomės tuo metu, kai jis dar glaudėsi logistikos centre, tikino sienos šturmo nederinęs su niekuo, taip pat ir su baltarusių pareigūnais.

Savo socialinio tinklo profilyje, kurį susikūrė šių metų liepą, Hadžis neslepia politinių pažiūrų, skelbia aštrius politinius pareiškimus ir publikuoja fotografijas, kuriose jis su Kurdistano įtakingu politiniu veikėju šeichu Lahuru Talabani iš valdančiosios partijos PUK. Būtent šių metų liepą dar labiau paaštrėjo jau trejus metus vykstanti arši jo kova su pusbroliu dėl valdžios partijoje, destabilizavusi Kurdistaną.

Skrydžių į Minską prieš šturmą daugėjo

Spalio 31 d. Minsko oro uostas paskelbė, kad atnaujino rudens–žiemos sezono skrydžių tvarkaraštį ir kad skrydžių daugės. Remiantis paskelbtu skrydžių tvarkaraščiu, nuo pirmųjų lapkričio dienų iki kitų metų pabaigos iš Bagdado (Irako) Minske turėjo leistis keturi lėktuvai per savaitę, vienas reisas per savaitę iš Erbilio (Irako Kurdistanas). Kasdien numatyta po reisą iš Dubajaus į Minską, o kai kuriomis savaitės dienomis net po du skrydžius šia kryptimi. Po skrydį per dieną iš Damasko (Sirija). O labiausiai padaugėjo skrydžių iš Turkijos – Stambulo: skrydžiai numatyti kasdien, o kai kuriomis dienomis – taip pat po kelis reisus.

Tai rodo, kad Baltarusijos režimas ruošėsi dar didesniam migrantų judėjimui.

Lapkričio 1–3 d. Baltarusijos ambasadorius Turkijoje ir Irake Viktoras Rybakas susitikinėjo su Kurdistano valdžios atstovais: Kurdistano premjeru Masrouru Barzani, Kurdistano demokratų partijos lyderiu, buvusiu prezidentu Masoudu Barzani, Tarptautinių santykių ministru Safinu Dizai ir vidaus reikalų ministru Rebaru Ahmedu.

Lapkričio 3 d. Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Nikolajus Parisivičius susitiko su Sirijos ambasadoriumi Mahomedu Al-Amrani ir aptarė dviejų šalių solidarumą, taip pat ir bendrystę Vakarų įvestų „žiaurių sankcijų“ akivaizdoje.

O lapkričio 20 d. Baltarusija į Siriją atsiuntė ir humanitarinės pagalbos – vaistų, maisto produktų ir elektros prietaisų.

Gruodžio 2 d. Europos Taryba priėmė penktąjį sankcijų paketą Baltarusijai. Sankcijos pritaikytos ir šios šalies oro vežėjų flagmanei „Belavia“, taip pat ir Sirijos oro bendrovei „Cham Wings“, siejamoms su migrantų krize prie Bendrijos rytinių sienų.

Likusius migrantus režimas vėl stumia prie sienos

Logistikos sandėlis pasienio ruože ties Lenkijos–Baltarusijos siena – kasdien tuštėja. Gruodžio pirmąją savaitę Bagdado ambasada Maskvoje paskelbė, kad iš Baltarusijos aštuoniais skrydžiais yra evakavusi jau daugiau kaip 3 000 migrantų. Iki tol jie daugiau nei tris savaites glaudėsi minėtame Baltarusijos logistikos centre, prie Baltarusijos–Lenkijos sienos.

Tuos migrantus, kurie nesutinka būti grąžinti į Iraką ar yra atvykę ne iš šios šalies, Baltarusijos režimas jėga vėl stumia prie sienos. Tai LRT Tyrimų skyriui paliudijo mažiausiai penki kalbinti migrantai.

Ahmadas, į Baltarusiją atvykęs iš Sirijos, su 12 žmonių grupe nesėkmingai bandė kirsti tiek Lenkijos, tiek Lietuvos sieną. Pirmą kartą, keliaujant iki Lenkijos sienos, baltarusių pareigūnai grupę žmonių sustabdė, apieškojo, esą pasisavino dalį daiktų ir nuvežė atgal į logistikos centrą.

„Tarp mūsų buvo migrantas, kuris kalbėjo rusiškai ir galėjo susikalbėti su Baltarusijos kariais. Šie sakė galintys mums padėti, kad nereikėtų čia būti ilgą laiką. Ir po kelių valandų kariniu sunkvežimiu jie mus nuvežė į nežinomą vietą“, – pasakojo Ahmadas.

Šioje vietoje esą migrantų jau laukė ne vienas autobusas.

„Mus vežė apie 4 val., mes nieko negalėjome matyti, nes langai buvo uždengti juoda plėvele. Viename autobuse buvo apie 70 žmonių. Žmonės šaukė, verkė. Galiausiai, kai jau švito, mūsų grupę jie nuvedė į mišką, ten buvo maža upė. Jie privertė mus bristi į tą upę, o tuos, kurie nesutiko, sumušė“, – pasakojo siras.

Kodėl Kurdistanas?

Didžioji dalis migrantų, lapkričio viduryje susitelkusių prie sienos, – Irako Kurdistano regiono gyventojai.

Kaip LRT teigė kurdų migracijos problemas tiriantis Mera J. Bakras, dirbantis Vokietijos Konrado Adenauerio fonde, migracijos fonas aštrėjo nuo 2014-ųjų, tačiau kurdams tiesiog nebuvo kur išvykti – kelias per Viduržemio jūrą, ypač šeimoms, niekada neatrodė saugus ir priimtinas.

Nuo šių metų pavasario Baltarusijos sprendimas atlaisvinti Irako piliečiams vizų režimą suveikė kaip atkelti vartai – per itin populiarius Kurdistane socialinius tinklus žinia apie naują kelią į Europą nukeliavo žaibo greičiu.

Prie migracijos prisidėjo aštri politinė situacija Kurdistane. Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus analizė, migrantų krizę sėkmingai išnaudojo ir Kurdistano opozicinė partija „Naujosios kartos judėjimas“, kurios lyderiui Shaswarui Abdulwahidui priklauso viena populiariausių opozicinių žiniasklaidos grupių Irako Kurdistane – NRT.

Kurdistano valdžia yra dviejų Irako Kurdistano partijų rankose. Svarbiausi postai priklauso Kurdistano demokratinei partijai (KDP), valdomai Barzani šeimos. Tuo tarpu Patriotinė Kurdistano sąjunga (PUK), valdoma Talabani, dabar pati yra drebinama vidinių kovų.

Opozicinis kanalas NRT migracijai ir migrantų padėčiai pasienyje skyrė itin daug dėmesio. Jų cituojami kurdai aiškiai išsako argumentus, kodėl viską metė ir išvyko.

„Dviejų partijų valdymas pavertė mūsų ateitį be vilties“, – sako migrantas vardu Peshawa. Pasak jo, nė vienas iš čia strigusių žmonų į Kurdistaną nebegrįš niekada.

„Mes niekada negrįšime Į Kurdistaną, net jei reikėtų čia mirti“, – antrina dar vienas kurdas, kuris pasienyje šąla su žmona ir trimis mažamečiais vaikais.

„Kurdistano valdžia mums iki šiol nieko gero nepadarė, todėl ir dabar mums nereikia jokios jos pagalbos”, – teigia NRT žurnalistams dar viena migrantė, aiškindama, kad Kurdistane jos šeima nieko neturėjo, pasiskolino pinigų ir išvyko į Baltarusiją.

Pagrindine transliacijų iš migrantų stovyklos platforma tapo Vokietijoje gyvenančio to paties NRT kanalo žurnalisto Halgordo Omaro administruojamas „Facebooko“ puslapis. Jo sukurtu turiniu buvo gausiai dalijamasi ir tarp Lietuvos ir Lenkijos vartotojų. „Omar Press“ įrašuose netrūko pareiškimų, kad migrantų antplūdis baigtųsi, vos tik Kurdistano valdžioje neliktų dviejų šeimų, vadovaujančių valdančiosioms Irako Kurdistano partijoms.

Tuo metu, kai Baltarusijos pasienyje migrantai vertė tvoras ar akmenimis mėtė į lenkų pareigūnus, Kurdistane taip pat vyko neramumai – masiniai studentų protestai, pasibaigę ir sulaikymais. Bet būtent jie ir yra „Naujosios kartos judėjimo“ atrama – dėl didelės jaunimo nedarbo problemos „Naujosios kartos judėjimą“ Kurdistane palaiko jauni vyrai, bedarbiai, o šios partijos organizuojamos demonstracijos neretai baigiasi riaušėmis.

LRT kalbintas Mera J. Bakras teigia, kad „Naujosios kartos judėjimas“ yra populistinis, sugebėjęs iš esmės sužlugdyti kurį laiką didele kurdų viltimi laikytą opozicinį „Gorran“ judėjimą – desperatiškai pokyčių laukiantys rinkėjai tiesiog perbėgo pas juos.

„Gorran“ žlugimas, anot eksperto, atėmė iš žmonių viltį, kad padėtis Kurdistane, nors jis laikomas santykinai pačiu ramiausiu ir stabiliausiu ne tik Irake, bet ir aplinkinėse valstybėse, keisis į gera. Be to, valdančiosios partijos ėmėsi prievartos jau ne tik prieš opozicijos veikėjus, ypač tuos, kurie buvo „Gorran“ nariai, bet ir prieš socialiniuose tinkluose kritiškai pasisakančius eilinius kurdus.

Būtent su „Gorran“ judėjimu siejami ir šiame tyrime minimi migrantų lyderiai Baltarusijoje.

Dabar Kurdistano opoziciniai judėjimai, įskaitant ir kas liko iš „Gorran“ aktyvistų, ir populistinis „Naujosios kartos judėjimas“, taip pat ir opozicinė žiniasklaida migracijos krizę ėmė naudoti kaip įrankį spausti valdančiuosius klanus.

Vis dėlto oficiali Kurdistano valdžia, ypač pajutusi tarptautinį spaudimą, masinės migracijos išsigando. Nors kaltę vertė žmonių kontrabandininkų tinklui, vis dėlto intensyviai per savo kanalus ėmė raginti žmones susilaikyti nuo važiavimo į Baltarusiją ir prisidėjo prie žmonių grąžinimo.

Kurdistano regiono valdžios ir antros Irako Kurdistaną valdančios partijos PUK atstovai į pakartotines LRT užklausas el. paštu bei telefonu neatsakė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt