LRT tyrimai

2019.11.19 05:30

LRT tyrimas. Lietuvių pergalė Norvegijoje – tik ledkalnio viršūnė: prabilo apie šimtus išnaudojamų vairuotojų

Mindaugas Aušra, Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2019.11.19 05:30

Suklastoti dokumentai, nusukti atlyginimai ir psichologinis spaudimas vairuotojams, kurie, prieš sėsdami prie vilkiko vairo, turi pasirašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru, tik be datos. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad tokie įtarimai krinta lietuvių verslininkų Norvegijoje įkurtai transporto bendrovei „Vlantana Norge“. Kaltinimus jai pateikusiems dviem vairuotojams įmonė jau sumokėjo daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Bet pretenzijų yra ir daugiau.

Beveik 2,1 mln. norvegiškų kronų arba 209 tūkst. eurų. Tiek bendrovė „Vlantana Norge AS“ pagal taikos sutartį prieš 1,5 mėnesio sumokėjo dviem savo buvusiems darbuotojams. Taikos sutartis su vilkikų vairuotojais pasirašyta prieš pat 3 dienas turėjusį trukti teismo procesą Ovre Romerikės pirmosios instancijos teisme. Jis rengėsi atversti Egidijaus Navalinsko ir dar vieno asmens (pavardė redakcijai žinoma) skundą prieš bendrovę.

Ši įmonė 2012 m. buvo įsteigta Norvegijoje, turi filialą ir Lietuvoje. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad ji yra tiesiogiai susijusi su viena didžiausių Lietuvoje transporto ir logistikos kompanijų „Vlantana“. Tyrimą dėl bendrovės Norvegijoje 18 mėnesių vykdęs žurnalas „NLF Magazine/Lastebil.no“ taip pat skelbia turintis informacijos, kad „Vlantana Norge AS“ veikla yra koordinuojama iš patronuojančios įmonės Lietuvoje.

Taikos sutartis su darbuotojais buvo pakibusi ant plauko iki paskutinės minutės. Su LRT Tyrimų skyriumi bendravęs E. Navalinskas teigė taip vykus, nes bendrovė už kompensaciją reikalavusi pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą.

„Paskutinę valandą jie (įmonės advokatai – LRT) palūžo. Kadangi mes nusprendėme: jeigu jie nori, tai pasirašome sutartį teisme. Teisėja skambino mūsų advokatei, netgi paklausė: „Karšta pas jus dabar darosi?“ Mūsų advokatė labai išsamiai išaiškino visą mūsų poziciją, kad mus spaudžia pasirašyti tai, ko mes iš tiesų negalime pasirašyti, nes dalį informacijos jau buvome paviešinę. Mes sutinkame pasirašyti, bet padarome tai teisme (pagal Norvegijos teisės aktus, teisme pasirašytas dokumentas tampa viešas – LRT)“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo su bendrove „Vlantana Norge“ teistis ketinęs E. Navalinskas.

Pašnekovo teigimu, su išdėstyta pozicija Norvegijos teisėja sutiko. „Ji dar paklausė: „O bendrovė žino, kad Norvegijos žiniasklaida apie tai kaip ir informuota?“ Kai mūsų advokatė tai patvirtino, dar toks teisėjos klausimas buvo: „Ir jie dar spaudžia jus, kad pasirašytumėte tokią sutartį?“, – pasakojo buvęs „Vlantana Norge AS“ darbuotojas.

Atsakymus raštu LRT Tyrimų skyriui pateikęs „Vlantana Norge AS“ valdybos pirmininkas Vladas Stončius jaunesnysis, klausiamas, kodėl įmonė prieš teismą pasiūlė minėtiems darbuotojams taikos sutartį, atsakė: „Pripažįstame, kad buvo padaryta žmogiškųjų klaidų. Todėl siekėme susitaikymo“.

Tačiau jis neigė, jog įmonė taikos sutartyje reikalavo įsipareigojimų. „Tokio reikalavimo sutartyje nebuvo. Norime atkreipti dėmesį, jog Norvegijos teisėje tokie susitarimai nepraktikuojami“, – nurodė jis.

Prašymas atleisti iš darbo – be datos

„Vlantana Norge AS“ – stipri įmonė. Viešai prieinamais duomenimis, ji užima 12–14-ą vietą Norvegijos krovinių vežimo įmonių sąraše ir vadinama didžiausia užsienio kapitalo bendrove šiame sektoriuje. Joje darbuojasi 200 vilkikų vairuotojų – visi lietuviai.

E. Navalinskas šioje įmonėje įsidarbino 2016 m. vasarą. Abejonių jam kilo dar prieš pasirašant sutartis. Pasak E. Navalinsko, visi, norintys įsidarbinti „Vlantana Norge AS“, prieš pasirašydami darbo sutartį, turi pasirašyti ir norvegų kalba surašytą dokumentą – prašymą atleisti iš darbo savo noru, tik be atleidimo datos. Dar vienas dokumentas – lietuviškai ir angliškai surašytas patvirtinimas, kad įmonė išeinančiam darbuotojui nėra skolinga, visiškai su juo atsiskaitė, kad darbuotojas gavo visus reikiamus dokumentus ir jokių pretenzijų neturi. Trečiasis, angliškas, sako, kad darbuotojas neturi ir ateityje neturės pretenzijų darbdaviui. Pastarieji du dokumentai – taip pat be datos.

Buvusio darbuotojo teigimu, beveik nė vienas darbinęsis vairuotojas nemokėjo norvegų kalbos, nedaugelis suprato ir angliškai, todėl net neįtarė, kad pasirašo prašymą atleisti iš darbo savo noru. Esą apie tai vyrai sužinojo tik vėliau, jau pradėję dirbti, kai kažkuris iš darbuotojų tą prašymą slapčia nufotografavo ir išvertė.

Nors pagal oficialius dokumentus įmonės „Vlantana Norge AS“ (registruota Norvegijoje ir turinti filialą Palangoje) bei Lietuvoje veikianti „Vlantana“ nėra susijusios, priėmimo į darbą dokumentus E. Navalinskas tvarkė Klaipėdoje. Bendrovės „Vlantana“ patalpose.

„Aš uždaviau daug klausimų. Klausiau, kaip bus, jei, pasirašęs tuos dokumentus, vis dėlto turėsiu pretenzijų įmonei? Dar ir datos nėra, tai čia, sakau, toks kaip ir gaunasi psichologinis spaudimas žmogui. Sakiau, daug kur dirbau, bet pirmąkart susidūriau su tokiais dalykais“, – pasakojo E. Navalinskas.

Pasak jo, su būsimais darbuotojais tada bendravusi „Vlantanos“ Personalo skyriaus vadovė esą suabejojo: „Su jumis, vyrai, gali būti problemų, gal jūs geriau į Norvegiją nevažiuokit.“ Tik E. Navalinskui puolus švelninti situaciją, ji būsimus darbuotojus nuraminusi. „Ji sako: „Jūs nebijokite.“ Pasiėmė storiausią papkę, sako: „Visi, kurie darbinosi, pasirašė“, – kalbėjo pašnekovas.

Nuvykus į Norvegiją, jam reikėjo pasirašyti darbo sutartį. Dėl jos taip pat kilo klausimų. Mat kontrakte buvo įrašyta 50 proc. suminė darbo laiko apskaita, valandinis darbo laiko apmokėjimas. „Paklausiau, kaip ten yra, nes ten 50 proc. buvo įrašyta, tai man paaiškino, kad yra šitaip: įmonė garantuoja 50 proc., o kas bus daugiau, jeigu dirbsim daugiau, tai daugiau bus ir apmokėta. 50 proc. – tai pusė darbo valandų. Tai jeigu yra 8 valandos, tai 4 valandas turi garantuotas per dieną. Tai pusė etato, reiškia“, – dalijosi E. Navalinskas.

Jis tikino tik vėliau supratęs, kad tokiu būdu įmonė sukčiauja: oficialiai deklaruoja 4 darbo valandas, nors iš tiesų vairuotojai dirba ir 14, ir 15 valandų. „Ir mokėdavo tik už tas 4 valandas. Plius, kaip ir pas mus, priklauso vadinamieji dienpinigiai, jeigu tu mašinoje gyveni. Tai dar tų dienpinigių primokėdavo“, – kalbėjo vyras.

Kadangi „Vlantana Norge AS“ mokėjo atlyginimą, kurio apytikslė suma buvo įvardyta E. Navalinskui darbinantis, didelių abejonių jam iš pradžių nekilo.

Negavo beveik pusės uždirbtų pinigų

E. Navalinskas teigė, kad „Vlantana Norge AS“ vairuotojai dirba po 12–13 valandų per pamainą, dažnai naktimis. Darbo laiko apskaitos lapus jie pildo ranka, kiekvieną dieną pagal tachografo rodmenis (tai skaitmeninis įrenginys mašinoje, fiksuojantis realų laiką, vairuotojo praleidžiamą vairuojant mašiną). Kiekvieno kito mėnesio pradžioje šie duomenys pateikiami darbdaviams.

Įmonės susistemintus darbo apskaitos lapų duomenis vairuotojai pasirašo kas kelis mėnesius. Aiškėja, kad čia buvo daromi pažeidimai. „Pasirašo su 30–50 proc. sumažintu darbo valandų skaičiumi. Taip pat naujuose apskaitos lapuose beveik visai nėra naktinių valandų ir viršvalandžių. Taigi, rašo ir apmoka tik už 50–70 proc. realiai dirbtų valandų, be naktinio darbo ir viršvalandžių“, – pasakojo E. Navalinskas.

Pasak jo, sutikrinti pačių deklaruotų darbo valandų su įrašytomis darbdavio vairuotojai negali, nes negauna algalapių. „Sakykime, aš pirmą kartą algalapį gavau tik 2018 m. sausį, už visą iki tol dirbtą laikotarpį – 2016–2017 metus. Jeigu gautum algalapį, jame matytum, kiek yra valandų deklaruota Mokesčių inspekcijoje. Tada maždaug galėtum palyginti. O kai tu negauni, tai tiesiog fiziškai negali palyginti. Apskaitos lapus pasirašiau pirmą kartą tik praėjus gal 6 ar 7 mėnesiams. Visą krūvą. Kai palyginau, kiek jie deklaruoja Mokesčių inspekcijai mano dirbtų valandų, buvau nustebęs. Darbo valandos buvo sumažintos 30–50 proc. Bet prieš tai turėjau pasirašyti ant apskaitos lapų už visus 2017 m.“, – teigė vairuotojas.

Paklaustas, kodėl pasirašė ties darbo laiko valandomis, kurios jau tuo metu kėlė abejonių, jis sakė: „Aš privalėjau pasirašyti, nes jeigu nebūčiau pasirašęs, būčiau tiesiog, na, neskrupulingai atleistas iš darbo. Ir daugelis tą supranta.“

E. Navalinsko manymu, apgautas šioje istorijoje buvo ne tik jis. „Įmonėje tuo metu dirbo 200 vairuotojų. Ir faktiškai įmonė taiko šitą sistemą visiems“, – sakė jis.

Vairuotojo skaičiavimu, dėl tokios apgaulės jis prarado beveik pusę uždirbtų pinigų. Teikdamas duomenis Norvegijos valdžios institucijoms, E. Navalinskas nurodė: nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2018 m. to paties mėnesio neapmokėta (nuslėpta) buvo 1 523,3 jo darbo valandų, 1649,44 naktinių darbo valandų ir 894,86 viršvalandžių.

Vairuotojai apie galimus neatitikimus tarpusavyje pasikalbėdavo, tačiau viešai klausimus kelti vengdavo. „Tie, kas būdavo nelojalūs, kurie keldavo daug klausimų, tiesiog būdavo atleidžiami pagal tuos anksčiau pasirašytus dokumentus be datos. Tai čia toks psichologinis momentas yra. Nes jeigu nenori prarasti darbo, tada turi gerai pagalvoti, ar turi stiprybės ir tvirtą stuburą, ar turi susitaikyti su tuo“, – kalbėjo E. Navalinskas.

Atleidimui panaudojo prašymą be datos

Praėjusių metų vasarį E. Navalinskas anonimiškai kreipėsi į Norvegijos darbo inspekciją. Teisingumo sistema, nors ir labai lėtai, pradėjo suktis.

Tuo metu „Vlantana Norge“ darbuotojų kantrybė jau buvo ties riba. Vairuotojai sužinojo, jog įmonės vadovybė gali pabloginti jų gyvenimo sąlygas. Iki tol vairuotojams buvo suteikiamos patalpos nedarbo metu pamiegoti, pasigaminti maisto. Penkių kvadratinių metrų kambariukuose apsistodavo po 2 vyrus. O įmonė esą sugalvojo, kad tuo metu, kai vairuotojas ilgesniam laikui išvykęs, jo vietoje – taigi, ir lovoje – galėtų pailsėti kitas žmogus, mat patalpų trūko.

„Visi buvo pikti. Ir tada aš pasiūliau, kad parašysim tokį laišką, jog įmonės vadovai visas ribas socialinio atsakingumo peržengė“, – pasakojo E. Navalinskas.

„Vlantana Norge“ vadovybė esą pradėjo ieškoti rašto iniciatoriaus. Tokiu veiksmu buvo apkaltintas vairuotojas, pavadinkime jį Artūru, – jis vėliau kartu su E. Navalinsku apsisprendė teistis su įmone.

„Jį tada ant kitų mašinų perkėlė dirbti, buvo ir blogesni maršrutai. Mes ten turėjome pastovius maršrutus, ir savaitgaliais grįždavome į savo patalpas, kur galėjome gyventi ir maistą gamintis. O pabloginimas jam buvo, kad jisai pastoviai mašinoje turėjo gyventi“, – liudijo E. Navalinskas.

Netrukus Artūras buvo atleistas iš darbo. Šis vairuotojas apie tai sužinojo tik praėjusių metų rudenį, nors atleistas buvo dar tų pačių metų vasarą. Teigiama, kad įmonė pasinaudojo jo paties pasirašytu prašymu atleisti iš darbo – be vairuotojo žinios tuščioje vietoje įrašė atleidimo datą.

Šių metų pradžioje žinią apie atleidimą išgirdo ir E. Navalinskas. Praėjusių metų vasarą jis sirgo, gydėsi Lietuvoje ir, net pasveikęs, prie vilkiko nebebuvo prileistas. LRT Tyrimų skyriaus turimame jo pokalbio su „Vlantanos“ teisininke garso įraše girdėti, kaip ši aiškina, kad E. Navalinsko ligos įmonei labai neapsimoka.

„Nedarbingumo pažymą turėjau iki 2018 m. rugsėjo 14 d. Po šios datos darbo negavau. O 2019 m. pradžioje gavau registruotą laišką iš „Vlantana Norge“, kad esu atleistas iš darbo 2018 metų rugsėjo 17 d.“, – pasakojo E. Navalinskas.

Jo atveju įmonė nedatuotu paties vairuotojo prašymu nepasinaudojo – E. Navalinsko manymu, galbūt neišdrįso, nes į teismą eiti apsisprendę vairuotojai jau buvo nusisamdę advokatę, Norvegijoje dirbančią Sandrą Latotinaitę.

Žvejoti ir pramogauti – sunkiasvoriais vilkikais

Norvegijos internetinio portalo „Lastebil.no“ prieš kelias savaites apie šią situaciją kalbintas „Vlantana Norge“ vadovas Vladas Stončius tepasakė: „Kiekvienas įdarbintas vairuotojas yra su mumis pasirašęs darbo sutartį, atitinkančią Norvegijos įstatymus. Vairuotojai dirba pagal sutartyse numatytas sąlygas.“

Kaip skelbia ši žiniasklaidos priemonė, išanalizavusi dokumentus, kuriuos turi ir LRT Tyrimų skyrius, pagal darbuotojų sutartis, algalapius ir darbo valandų apskaitos dokumentus paaiškėjo, kad „žaidžiamas nešvarus žaidimas“. Pagal darbo valandų grafiką, nuo kurio priklauso atlyginimas, nė viena darbo diena „Vlantana Norge“ nebūdavo ilgesnė nei 4,5 valandos. Nors vairuotojai dažnai dirbdavo naktimis, fiksuotas tik dieninis darbas. Taip pat neminėti ir viršvalandžiai.

Bandydama įrodyti savo tiesą, „Vlantana Norge“ pasitelkė 11 joje dirbančių vairuotojų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad jie liudija, esą patys siūlėsi dirbti tik 50 proc., nes nenorėjo pavargti, siekė daugiau laiko skirti savo šeimoms bei laisvalaikiui. Tarp šių liudijimų – ir pasakojimai, kad įmonė leisdavo vairuotojams laisvai naudotis sunkiasvorėmis mašinomis ir po darbo. Tad jie esą žvejoti ar pasižvalgyti po Norvegiją vykdavo tralais, kurie šimtui kilometrų sunaudoja daugiau kaip 30 litrų degalų.

Tačiau šie liudijimai teismo buvo atmesti. Dideliu smūgiu tapo ir vairuotojų advokatės S. Latotinaitės prašymas garsiam rašybos ekspertui ištirti po įmonės dokumentais esančius darbuotojų parašus. Ekspertas konstatavo: rašybos skirtumai tokie dideli, kad labiausiai įtikinama, jog pasirašė ne tie žmonės, ties kurių pavardėmis parašai yra. Bet tam tikri panašumai leidžia manyti, kad buvo bandoma tikrąjį parašą pamėgdžioti.

„Raporte nurodoma, kad „Vlantana Norge“ yra padirbti laiko apskaitos žiniaraščiai, tai yra ranka vairuotojų rašyti apskaitos duomenys buvo išmesti, o įmonė elektroniniu būdu padarė naujus, stipriai nukirpdama darbo valandas. Ir pateikė šiuos dokumentus teismui. Raporto išvada: žiniaraščiai greičiausiai padirbti, 3-ias tikėtinumo laipsnis“, – LRT Tyrimų skyriui nurodė advokatė S. Latotinaitė.

Užstatė namus, pasiėmė paskolą

Laukdamas teismo, E. Navalinskas, tuo metu beveik metus bedarbis, pasirengti bylai leido savo šeimos pinigus. „Žmona turi darbą, dirbo. Aš turiu žemės, turiu sodybą, tai užstačiau, pasiėmiau paskolas. Tokiu būdu ir mokėjau advokatei, ir šeimą išlaikiau. Advokatė kainavo 54 tūkst. eurų per abudu. Bet aš nė vieną sekundę nesuabejojau savo pergale. Žinojau – anksčiau ar vėliau vis tiek mes laimėsime. Ir pasiimsiu tuos pinigus atgal. Blogiausiu atveju, na, būtų tekę eiti dirbti be išeiginių ir grąžinti skolas“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, prieš planuojamą teismo posėdį „Vlantana Norge“ atstovai kreipėsi į skundus pateikusių vairuotojų advokatę, siūlydama taikos sutartį. E. Navalinsko teigimu, bendrovė sutiko su visais reikalavimais: kompensuoti už neteisėtą atleidimą, moralinę žalą, padengti nepriemokas, advokato išlaidas. Tačiau su sąlyga – laikytis konfidencialumo. Taip pat esą siekta užkirsti kelią galimam kreipimuisi į policiją dėl dokumentų klastojimo.

„Nes buvo suklastoti mūsų parašai. Artūro – už 1,5 metų, mano – už nepilnus metus. Suklastoti parašai ant jų suklastotų darbo laiko apskaitos dokumentų“, – tvirtino E. Navalinskas.

Tačiau susitarimas dėl konfidencialumo „Vlantana Norge“ neįvyko. Taikos sutartis buvo pasirašyta likus 12 val. iki posėdžio pradžios.

Skandalas Norvegijoje plečiasi

Norvegų Darbo inspekcija jau konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog vairuotojų darbas įmonėje „Vlantana Norge“ buvo sistemiškai neapmokamas. Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė net 18 mėn. informaciją apie „Vlantana Norge“ veiklą vykdžiusio vietos žurnalo „NLFMagazine/Lastebil.no“ redaktorius Steinas Inge Stølenas, ši institucija nustatė, kad įmonė pažeidė 8 reguliavimus, o oficialiai deklaruotos darbo valandos buvo suklastotos.

Kol kas Darbo inspekcija nepriėmė galutinio sprendimo. Ji pateikė savo ataskaitą „Vlantana Norge“ – įmonė paaiškinimus turi pateikti iki gruodžio 1 d. Tačiau pirmadienį, lapkričio 18 d., savo išvadas paskelbė Norvegijos transporto inspekcijos Kriminalinis skyrius, atlikęs tyrimą dėl „Vlantana Norge“ galimos nusikalstamos veikos. Ši tarnyba žada teikti įmonei oficialius kaltinimus.

Tyrimas buvo pradėtas, „NLFMagazine/Lastebil.no“ palyginus „Vlantana Norge“ ir kitų panašių įmonių veiklos rezultatus. Bendrovių finansinės ataskaitos atskleidė, kad nors lietuvių bendrovės veiklos sąnaudos buvo panašios į konkurentų, išlaidos atlyginimams buvo perpus mažesnės.

„Mes šia informacija pasidalijome su Transporto inspekcijos Kriminaliniu skyriumi. Tai galiausiai virto didele operacija, kai „Vlantana Norge“ patalpose du kartus buvo atliekamos kratos. Jas atliko darbo grupė, kurios sudėtyje buvo inspektoriai iš trijų skirtingų institucijų: Transporto, Darbo ir Mokesčių inspekcijų“, – sakė Steinas Inge Stølenas.

Pasak jo, darbo grupei pavyko įrodyti, kad „Vlantana Norge“ pažeidė daugybę įstatymų, taip pat jog yra didelė tikimybė, kad vairuotojams ilgą laiką nebuvo mokamas visas atlyginimas. Tai patvirtina įrodymus ir LRT Tyrimų skyriaus aprašytame procese dėl vairuotojų pretenzijų įmonei.

„Visi šie įrodymai rodo apie organizuotą nusikaltimą prieš darbuotojus, kuris turėjo įtakos Norvegijos transporto paslaugų kainoms. Svarbu tai, kad keli didžiausi „Vlantana Norge“ klientai jau nutraukė sutartis su šia įmone. Dar svarbu, kad dabar kiekvienas darbuotojas suskubtų kreiptis į „Vlantana Norge“ dėl darbo neapmokėjimo tam, kad gautų visas lėšas“, – kalbėjo norvegų žurnalistas.

Su įmone ketinusiems bylinėtis E. Navalinskui ir jo kolegai padėjusi advokatė S. Latotinaitė jau patvirtino, kad į ją taip pat kreipėsi dešimtys kitų Norvegijoje dirbančių vairuotojų, siekiančių apginti savo teises.

„Visi ligi vieno tvirtina, kad dirbo tomis pačiomis sąlygomis, kurias visuomenė žino iš „Vlantana Norge“ bylos“, – sakė advokatė.

Teisėsauga vykdo tyrimą ir Lietuvoje

„Vlantana Norge AS“ valdybos pirmininkas V. Stončius jaunesnysis LRT Tyrimų skyriui teigė, kad sąmoningai darbo valandų apskaita nebuvo klastojama. „Tačiau pripažįstame, kad buvo padaryta žmogiškųjų klaidų. Norėdami užtikrinti Norvegijos teisės aktų atitiktį ir siekti nepriekaištingos įmonės veiklos, pasamdėme kompetentingus specialistus ir teisininkus, kurie, esame tikri garantuos aukščiausius įmonės veiklos standartus“, – raštu pateiktuose atsakymuose nurodė jis.

Klausiamas, kodėl pagal darbo sutartis įmonėje „Vlantana Norge AS“ vairuotojams buvo mokama tik už 4,5 val., verslininkas tvirtino, kad su vilkikų vairuotojais yra pasirašytos darbo sutartys, kuriose numatytas apmokėjimas ne už įprastą darbo laiką (40 val. per savaitę), bet 20 val. per savaitę.

„Jei išdirbtų valandų skaičius didesnis, už jas mokama papildomai, bet garantuojama ne mažiau nei 20 darbo valandų apmokamo darbo per savaitę. Dėl vairuotojų darbo specifikos, kaip pvz.: dirba 3-4 savaites ir po darbo savaičių nori praleisti 1-2 savaites namuose – dėl to nėra įmanoma išdirbti pilno etato“, – rašė V. Stončius.

Jis taip pat tvirtino, jog susipažinus su gautu Darbo inspekcijos dokumento turiniu, bendrovė turėtų akcentuoti, jog organizacija nustatė ne atlygio mokėjimo galimą pažeidimą, bet apskaitos struktūros netinkamą įgyvendinimą.

„Sulaukę šių išvadų, kartu su teisininkais atliekame vidaus auditą ir peržiūrime apskaitos sistemą. Šiuo metu daug rekomendacijų įgyvendinta pagal Norvegijos darbo įstatymus. Pilnai sutvarkytą sistemą turime pristatyti darbo inspekcijai iki 2020.03.25“, – nurodė verslininkas.

Pirmadienį, lapkričio 18 d., V. Stončius jaunesnysis, taip pat ir įmonės „Vlantana Norge AS“ valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis jo tėvas, vienas iš lietuviškos „Vlantanos“ akcininkų Vladas Stončius dalyvavo Norvegijos regioninio žurnalo „NLFMagazine/Lastebil.no“ konferencijoje.

„Mes nesikratome atsakomybės. Mes pripažįstame, kad yra daug nežinomų dalykų, nekontroliuotų dalykų, kurie įvyko. Mes į tai žiūrime labai rimtai. Mes jau ėmėmės reikšmingų žingsnių dėl laiko apskaitos. Mes pakeitėme komandą į kompetentingesnę, pasamdėme naują vadovą. Mes, kaip akcininkai, rimtai priėmėme ženklus, kad kažkas negero įvyko bendrovėje“, – konferencijoje kalbėjo vyresnysis V. Stončius.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad institucijų dėmesio „Vlantanos“ akcininkai sulaukė ne tik Norvegijoje – tyrimas dėl įmonių grupės vykdomas ir Lietuvoje. Kaip LRT Tyrimų skyrių informavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, Lietuvos kriminalinės policijos biuras šiuo metu atlieka didelį tyrimą dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, kuriame figūruoja bendrovė „Vlantana“. FNTT atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas patvirtino, kad ši institucija, vykdydama pavedimą, „Vlantanoje“ atliko mokesčių reviziją.

Apie Lietuvoje vykstančius tyrimus dėl pinigų plovimo ir mokesčių vengimo pirmadienį Norvegijoje Stončių teiravosi ir NFL žurnalistai. Vyresnysis V. Stončius konferencijoje atsakė, kad jų įmonėje yra atliekami reguliarūs ir nereguliarūs įvairiausių inspekcijų auditai. Anot V. Stončiaus, jokių kaltinimų jiems nebuvo pateikta.

Žurnalistai rėmė: esą, jų duomenimis, dar 2017 m. buvo sulaikyti du asmenys iš lietuviškosios „Vlantanos“ administracijos. V. Stončius pareiškė negalintis komentuoti ir pabrėžė, kad niekas nebuvo teisiamas ir niekas nebuvo pasodintas.

LRT Tyrimų skyriaus paklaustas, ar Lietuvoje „Vlantana“ taiko tokius pat darbo principus kaip ir Norvegijoje, ir dėl ko Lietuvos teisėsauga tiria šią įmonę, V. Stončius jaunesnysis atsakė: „Tenka apgailestauti, jog šaukštas deguto medaus statinėje gadina organizacijos reputaciją. Kaip minėjau, „Vlantana Norge“ yra savarankiška uždara akcinė bendrovė, įsteigta Norvegijoje“.

Remiantis Lietuvos registrų centro duomenimis, įmonę „Vlantana“ Klaipėdos rajone 1996 m. įsteigė broliai Antanas ir Vladas Stončiai. 2015 m. kaip akcininkai įvardijami keturi broliai – Antanas, Vladas, Alfredas bei Stanislovas Stončiai.

2019 m. Registrų centro dokumentuose skelbiama atnaujinta akcininkų sudėtis: broliams Vladui, Stanislovui ir Alfredui Stončiams sudėjus jau priklauso mažiau nei 30 proc. įmonės akcijų, o didžiąją dalį – 71,11 proc., valdo bendrovė „Stonus Group“. Šios įmonės, įkurtos 2018 m. rugpjūtį, steigėjai – tie patys trys broliai.

Tas pats Vladas Stončius ir bendravardis jo sūnus yra 2012 m. Norvegijoje įkurtos „Vlantana Norge“, steigtos kaip „Vlantana Enterprises“ įmonė, valdybos vadovai. Jaunesnysis Vladas Stončius yra ir 2017 m. gegužę Lietuvoje įregistruoto įmonės „Vlantana Norge AS“ filialo Lietuvoje vadovas.

Klausiamas, kas yra „Vlantana Norge“ steigėjai ir akcininkai, V. Stončius jaunesnysis nurodė: pagrindinis „Vlantana Norge“ akcininkas – Vladas Stončius. „Vlantana Norge“ yra savarankiška uždara akcinė bendrovė įsteigta Norvegijoje“, – teigė jis.