Lietuvoje

2019.03.31 11:00

Pavilionienė apie moterų teises: į politiką kišasi tie, kurie moters teisių nepripažįsta

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.03.31 11:00

Nenorėčiau, kad į politiką kištųsi bažnytininkai ir konservatyviai mąstantys politikai, kurie nepripažįsta moters teisių ir stabdė reprodukcinės sveikatos įstatymo priėmimą, LRT RADIJUI sako profesorė, žmogaus teisių aktyvistė Marija Aušrinė Pavilionienė. Jos teigimu, Lietuvoje moterų diskriminacija bado akis: dėl bet kokio asmeninio nutarimo moterys negali būti menkinamos.

Anot M. A. Pavilionienės, vaikų gimdymas yra nuostabus reiškinys, tačiau ne visos moterys nusprendžia turėti vaikų arba tiesiog negali jų pagimdyti. Profesorės nuomone, moterys privalo turėti apsisprendimo laisvę ir dėl bet kokio asmeninio nutarimo negali būti menkinamos ar mažiau gerbiamos. M. A. Pavilionienė piktinasi, kad daug metų politikai nesugebėjo priimti reprodukcinės sveikatos įstatymo, patvirtinančio moters teisę disponuoti savo kūnu ir leidžiančio nuspręsti, kada gimdyti.

„Nenorėčiau, kad į politiką kištųsi bažnytininkai, kurie ir stabdė reprodukcinės sveikatos įstatymo priėmimą ir be abejo jiems pritarė konservatyviai mąstantys politikai, ir tie, kurie nepripažįsta moters teisių į jos gyvenimą [...]. Vadinasi, kad politikai įstatymais pradės reguliuoti ir nurodyti, kada gimdyti. Tai yra grėsmė, tai yra moters apsisprendimas, kada gimdyti vaiką. Vaikas turi ateiti tada, kai moteris jo laukia ir gali finansiškai išugdyti“, – akcentuoja M. A. Pavilionienė.

Seimo narės,  Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Ritos Tamašūnienės aiškinimu, net ir norėdami lygių teisių moterų atžvilgiu, to nepasieksime, nes, anot pašnekovės, moterų paskirtis šioje žemėje yra kitokia: „Nelygink, nes bus, kaip su tuo sūriu – nebus taip lygiai vien dėl fiziologinių ypatybių, vis tiek moteris yra kitaip sutverta ir motinystė tik jai galima.“

Lygybei trukdo stereotipai

Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, moterų vadovavimo statistika yra labai įvairialypė: vertinant moterų dalyvavimą sprendimų priėmime, Lietuvoje padėtis nėra tokia bloga, tačiau moterų atstovavimas politiniame lygmenyje kelia apmaudą.

„Vyriausybėje iš visų paskirtų ministrų mes neturime nė vienos moters, tai tokia statistika liūdina ir kitų Europos valstybių kontekste. Tai parodo sudėtingą mūsų valstybės situaciją“, – sako A. Skardžiuvienė.

Pasak M. A. Pavilionienės, darbo rinkoje moterims suformuojamos stiklo lubos: jos gali iškilti iki viceministrių, sekretorių ar  kavos nešiotojų, bet ne iki ministrių, nes tuos postus nori užimti vyrai.

M. A. Pavilionienė pabrėžia – moterų ir vyrų lygybei trukdo visuomenėje vyraujantys lyčių vaidmenų stereotipai: „Geriausi politikai vyrai, geriausios namų šeimininkės moterys – tai seniai paneigti mitai. Viskas priklauso nuo žmogaus asmenybės, drąsos, kokias jis turi žinias ir kaip sugeba jas ištransliuoti visuomenei.“

Reaguodama į karjeros galimybes moterims, A. Skardžiuvienė taip pat pabrėžia iššūkius, su kuriais susiduria dirbančios ir auginančios vaikus moterys. Kaip teigia lygių galimybių kontrolierė, tokioms moterims tenka didžiulė našta, nes, nepavykus suderinti darbo su asmeniniu gyvenimu, jos atsisako karjeros galimybių ir atsiduria skurdo rizikoje.

„Jos yra priverstos derinti šiuos klausimus, ypač, kas liečia sveikatos būklės pablogėjimą šeimoje, tai vėlgi yra moterims dažniausiai tenkanti našta. Matome, kad jos atsisako darbo, praranda nemažą dalį pajamų, pensijoje atsiduria didesnėje skurdo rizikoje. Vienišų moterų padėtis taip pat bloga, nes šeimos, kuriose vyras anksčiau pasitraukia iš gyvenimo dėl senatvės, nėra užtikrinta tinkama vyrų sveikatos apsauga, dėl ko tokiu atveju moteris atsiduria didesnėje skurdo rizikoje“, – teigia A. Skardžiuvienė.

Kaip teigia R. Tamašūnienė, būtina galvoti apie moterų ateitį nes, negaudamos atlyginimo ir neturėdamos darbo stažo, senatvėje jos gaus minimalią pensiją, neleidžiančią gyventi oriai.

„Vyresniame amžiuje reikia nuolatinių vaistų, o žmogus dar ir turi kitų poreikių. Mums reikėtų pagalvoti ir apie tą pagarbą motinai, nes žmogus pagimdo vaikus, augina tautą, tai man atrodo, kad mes per mažai dėmesio skiriame mamoms“, – atkreipia dėmesį R. Tamašūnienė.  

R. Tamošunienė apibendrina – šiuolaikinėms moterims yra keliami per dideli reikalavimai: „Jos turi ir vairuoti, ir vaikus auginti, ir sportuoti, ir turėti pomėgių. Jeigu tau kuriam nors segmente nelabai sekasi, tai, kaip ir, neatitinki to super moters įvaizdžio. Reikėtų gerbti ir tas, kurios pasirinko kitokį kelią.“

Dirba mažiau apmokamose srityse

A. Skardžiuvienė atkreipia dėmesį, kad mažesnėms moterų algoms įtakos turi labai daug aspektų: pavyzdžiui, tos sritys, kuriose dirba moterys, yra mažiau apmokamos, nei tos, kuriose įsitvirtina vyrai.

„Galima kalbėti ir apie ugdymą, derybas ieškant darbo. Neseniai privačios bendrovės atlikta iniciatyva parodė, kad moterys, nesiderėdamos dėl tokios pačios pozicijos, kaip ir vyrai, prašo mažesnio atlyginimo“, – paaiškina A. Skardžiuvienė.

R. Tamašūnienė pritaria – srityse, kurios yra mažiau apmokamos, dominuoja moterys: „Slaugės, tas pats švietimas, kur beveik liko vien moterys, ten atlyginimai yra nepakankami, dėl ko statistikoje matyti, kad tų moterų atlyginimai yra nevienodi.“

A. Skardžiuvienė, kalbėdama apie moterų atlyginimus, paliečia ir vaiko išmokų temą. Jos teigimu, kai moterys pradeda dirbti pirmaisiais vaiko priežiūros metais, šios netenka  dalies išmokos arba dirba neatlygintinai.

„Jeigu pirmaisiais vaiko priežiūros metais gaunamas atlyginimas neviršija išmokos, tai jis yra išskaičiuojamas iš vaiko priežiūros išmokos. Jeigu moteryss pirmaisiais priežiūros metais grįžta į darbo rinką, jos yra skatinamos dirbti neatlygintinai. Tokiu atveju moterys dažniausiai pasirinka nedeklaruoti gaunamų pajamų, nes tos pajamos būna išskaičiuojamos iš išmokos. Atrodo, kad viena ranka duodame, nes yra ir galimybė dirbti nevisa darbo diena ir nuotoliniu būdu, bet kita ranka tą atlyginimą atimame. Tai neprisideda prie moterų padėties gerinimo ir skurdo mažinimo“, – LRT RADIJUI akcentuoja A. Skardžiuvienė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Naujausi