Aplinkos ministerija siūlo uždrausti šunis ir kitus augintinius laikyti pririštus. Institucija parengė ir derinti pateikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis taip pat siekiama suvienodinti gyvūnų laikymo taisykles visose savivaldybėse ir atsisakyti leidimų laikyti koviniais ar pavojingais laikomus šunis.
Pagal siūlomą tvarką, augintinius būtų leidžiama pririšti juos transportuojant, dalyvaujant parodose, demonstravimuose, konkursuose, pasirodymuose ar dresūros treniruotėse, taip pat atliekant veterinarines, kailio, nagų priežiūros ar kitas higienos procedūras.
Rišimas būtų leidžiamas ir siekiant užkirsti kelią realiam pavojui žmogaus ar kito gyvūno gyvybei, sveikatai ar asmens turtui. Išimtis taip pat būtų taikoma nuolatinėje gyvūno laikymo vietoje, kai reikia užtikrinti skubiosios pagalbos ar specialiųjų tarnybų darbuotojų saugumą.
Be to, ministerija siūlo nustatyti vienodas gyvūnų laikymo taisykles visoje Lietuvoje. Šiuo metu savivaldybės jas tvirtina atskirai, todėl reikalavimai skiriasi, pavyzdžiui, dėl gyvūnų laikymo daugiabučiuose ar bešeimininkių kačių šėrimo vietų. Pagal pataisas visos savivaldybės vadovautųsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patvirtintu aprašu.
Taip pat siūloma atsisakyti leidimų įvežti, laikyti, veisti ir prekiauti koviniais bei pavojingais šunimis ir jų mišrūnais.
Ministerijos teigimu, šunų skirstymas į pavojingas veisles neturi mokslinio pagrindo, o grėsmę žmonėms gali kelti netinkamai laikomi ir prižiūrimi gyvūnai. Lietuvoje jau daugiau kaip penkerius metus galioja privalomas šunų ženklinimas ir registravimas.
ELTA primena, kad 2022 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais numatyta, kad asmuo, iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai dėl neteisėto elgesio su jais, negali laikyti gyvūno dvejus arba ketverius metus.
Dar ilgesnis draudimo laikyti gyvūną laikotarpis – 10 metų – numatytas tiems asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais ir tokiu būdu jį pražudė ar suluošino.
Už šio draudimo nesilaikymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 550 eurų.
Baudžiamojo kodekso 310 str. numato, kad asmuo už žiaurų elgesį su gyvūnais yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki vienų metų.
