Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį atsisakė vertinti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko socialdemokrato Dariaus Jakavičiaus teiginius buvusios kandidatės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus pareigas Donatos Kabelkės atžvilgiu.
Keturi komisijos nariai balsavo, kad nereikia pradėti tyrimo dėl D. Kabelkės skundo, trys – jog tyrimo reikia, trys susilaikė.
„Aš, įvertinęs visas pateiktas aplinkybes, nematau pagrindo konstatuoti galimą Seimo nario etikos pažeidimą. Kandidatės tinkamumas buvo vertinamas, kad kompetentingų institucijų dokumentai priimti, kandidatūra svarstyta Gyventojų genocido rezistencijos taryboje, taip pat atlikti patikrinimai dėl atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau Seimo posėdyje Seimo nariai tikrai turi teisę kelti klausimus dėl kandidatų reputacijos, patikimumo ar tinkamumo pareigoms“, – trečiadienį per Etikos ir procedūrų komisijos posėdį kalbėjo D. Jakavičiaus frakcijos kolega Audrius Radvilavičius.
Jis teigė nematąs duomenų, kad Seimo narys būtų sąmoningai skleidęs melagingą informaciją ar akivaizdžiai kitaip peržengęs parlamentinės diskusijos ribas.
Kita socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė taip pat siūlė nepradėti tyrimo, nes tikino mananti, jog D. Jakavičiaus kalboje nebuvo mesta jokių kaltinimų, o tiesiog kelti klausimai.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad tyrimą reikėtų atlikti, nes D. Jakavičius viešai suabejojo nepriekaištinga kandidatės reputacija.
„Žmogui vis dėlto mestas kaltinimas, jis yra skaudus. Tai ar kitur toliau kandidatuojant į kokias pareigas, tai vis dėlto lieka įrašuose. (...) jeigu būtų tyrimas, bent jau jo išvadoje būtų galima pasakyti, kad nebuvo jokio pagrindo abejoti kandidatės nepriekaištinga reputacija“, – kalbėjo Seimo narys.
BNS rašė, kad buvusi kandidatė į LGGRTC direktores D. Kabelkė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl D. Jakavičiaus išsakytų teiginių apie jos reputaciją.
Ji prašė etikos sargų įvertinti D. Jakavičiaus per birželio 11 dieną plenarinį posėdį pasakytą kalbą.
„Manau, kad Seimo nario D. Jakavičiaus veiksmai ir pareiškimai šiurkščiai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo bei atsakomybės principus“, – kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją nurodė D. Kabelkė.
Seimui svarstant jos kandidatūrą į LGGRTC direktoriaus pareigas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas suabejojo kandidatės nepriekaištinga reputacija ir kompetencija.
Jis pareiškė, kad „kyla klausimas, ar tai tikrai asmenybė, kuri gali dirbti su slapta informacija, ar tikrai asmenybė, kuri yra nepriekaištingos reputacijos, ar tikrai asmenybė, kuri gali sutelkti kolektyvą, žinant, kad vis tiktai tai yra ypač jautri bendruomenė. Ir ar tikrai asmenybė, kuri gali atstovauti institucijai tarptautiniu lygmeniu“.
„Per susitikimus ir per jos prisistatymą Seimo posėdžių salėje mes matėme, kad iš tikrųjų asmenybė šiek tiek ir pasimeta istoriniame kontekste, ir maišo datas. Birželio sukilimas, deja, ne 23 dieną, o 14 dieną. Tai rodo, kad vis tiktai kyla net klausimas, ar tai yra asmenybės apsisprendimas, ar politinės aplinkos stūmimas bet kokia kaina žmogų į šį svarbų svarbios institucijos postą. Klausant jos pačios ir matant jos prisistatymą neatrodė, kad tai yra tvirtas apsisprendimas“, – kalbėjo parlamentinės komisijos vadovas.
Pasak D. Kabelkės, nepriekaištinga reputacija jai privaloma ne tik dabartiniame darbe, bet tai buvo ir konkurso į LGGRTC vadovus sąlygose. Jos kandidatūra buvo patikrinta ir atrinkta kaip tinkama.
Rašte Etikos komisijai teigta, kad iš jaudulio supainiojus datas, menkinama jos kompetencija, o prielaidomis apie „politinės aplinkos stūmimą“ neigiama profesinė autonomija.
D. Kabelkės teigimu, ji šiuo metu eina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjos pareigas, todėl D. Jakavičiaus pasisakymas veikia ne tik jos asmeninę, bet ir dalykinę reputaciją.
Ji prašė Etikos komisijos įpareigoti Seimo narį Seimo posėdžio metu bei per oficialius Seimo informacinius kanalus atsiprašyti ir aiškiai pareikšti, kad birželio 11 dieną posėdyje išsakyti teiginiai dėl jos politinės priklausomybės neturi jokio faktinio pagrindo, o nepriekaištinga reputacija bei atitikimas teisės aktų reikalavimams, leidžiantiems dirbti su slapta informacija, nėra kvestionuojami.
D. Jakavičius savo ruožtu tvirtino, jog keldamas klausimą dėl kandidatės reputacijos neturėjęs galvoje, kad ji neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl nepriekaištingos reputacijos ir darbo su įslaptinta informacija.
Seimo narys tvirtina kalbėjęs apie LGGRTC direktoriui keliamus įstatymo reikalavimus.
„Pasisakydamas vertinau kandidatūrą platesniame institucijos vadovui keliamų reikalavimų, visuomenės lūkesčių ir pačios institucijos veiklos jautrumo kontekste, todėl nesutinku su Jūsų rašte pateiktu vertinimu, esą mano pasisakymas sukėlė Jums reputacinę žalą ar buvo grindžiamas siekiu viešai suabejoti Jūsų asmeniu“, – atsiliepime į skundą teigė D. Jakavičius.
BNS rašė, kad taryba balandį į centro vadovus atrinko komunikacijos ir informacijos mokslų daktarės, istorikės D. Kabelkės kandidatūrą. Tačiau Seimas jai nepritarė, daugiausia priekaištų išsakius dėl per menko srities išmanymo, autoriteto stokos.
