Po Konstitucinio Teismo nutarimo paauglių tvirkintojas Jakštys paleistas lygtinai

Už paauglių seksualinį išnaudojimą nuteistas buvęs jaunimo mentorius Remigijus Jakštys neseniai buvo paleistas į laisvę pagal lygtinio paleidimo sąlygas, nes Konstitucinis Teismas tenkino individualų jo skundą ir pripažino, kad galiojęs absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą vaikus nuskriaudusiems seksualiniams nusikaltėliams prieštarauja Konstitucijai. Tai portalui LRT.lt patvirtino Kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys. 

Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis, iš viso laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka 174 vaikus skriaudę seksualiniai nusikaltėliai.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo vienas vaikus skriaudęs seksualinis nusikaltėlis jau paleistas į laisvę pagal lygtinio paleidimo sąlygas, dėl dar dviejų nuteistųjų vykdomos sprendimų priėmimo procedūros, taip pat vertinama 91 nuteistojo situacija, ar jie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.

Kalėjimų tarnybos teigimu, sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš kalėjimo priima arba kalėjimo viršininkas, arba lygtinio paleidimo komisija, bet jos sprendimui gali pasipriešinti teismas, jei prokuroras apskundžia komisijos verdiktą. Jei asmuo paleidžiamas pagal lygtinio paleidimo sąlygas, tuomet už nuteistąjį tampa atsakinga Probacijos tarnyba, kuri taiko priežiūrą.

„Mano turimais duomenimis, jau šiuo metu yra prasidėję procesai, lygtinio paleidimo komisijos renka duomenis apie nuteistuosius“, – sako advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas turės įtakos ir tiems nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, kuriems dar neatėjo laikas lygtiniam paleidimui. Po šio sprendimo jokių nuobaudų neturintys, dirbantys, žemos nusikalstamumo rizikos nuteistieji į atvirojo tipo įkalinimo įstaigas galės būti perkeliami anksčiau, tai yra atlikus ne tris ketvirtadalius bausmės, o ketvirtadalį.

Tai reiškia galimybę dirbti už kalėjimų ribų, vykti į namus, lankyti artimuosius, turėti telefoną, pinigų, susitikti su kitais asmenimis išvykus iš įkalinimo įstaigos.

Mišinienė: anksčiau galės medžioti aukas

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei Kristinai Mišinienei atrodo, kad šis nutarimas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Jos teigimu, galimybė vaikus skriaudusiems asmenims anksčiau laiko palikti įkalinimo įstaigą reiškia tik tai, kad seksualinį potraukį vaikams jaučiantys žmonės anksčiau laiko galės „medžioti“ savo geismo objektą.

„Galimybė anksčiau laiko palikti įkalinimo įstaigą veikėjams, jaučiantiems seksualinį potraukį vaikams ir jau peržengusiems raudoną liniją, skriaudusiems vaikus, yra pagreitinta galimybė vėl medžioti savo geismo objektą – tą matome praktikoje, teikdami pagalbą nukentėjusiems“, – portalui LRT.lt sakė pagalbą nukentėjusiems teikiančios organizacijos vadovė.

„Labai gaila, bet mūsų šalyje dar nėra įprasta atsižvelgti į aukų ar jų artimųjų nuomonę, jie tarsi neegzistuoja priimant sprendimus, liečiančius būtent jų gyvenimus! Viktimologai, kaip suprantu, šiuo klausimu yra irgi labai pasyvūs, paskendę savo akademiniuose tyrimuose, nepalaikantys aukų pusės“, – apgailestavo K. Mišinienė.

Pasak K. Mišinienės, seksualinio pobūdžio nusikaltimai, ypač, jei jie vykdomi prieš vaikus ar yra kartojami, išskirtinai traumuoja aukas, žlugdo ir naikina nukentėjusiųjų dabartį bei ateitį, sukelia gilias daugialypes traumas, o seksualiniai prievartautojai labai dažnai menkina savo nusikaltimą. Ekspertei neatrodo, kad šiuo atveju tinkama taikyti lygiavos principą ir prieš vaikus smurtavusiems seksualiniams nusikaltėliams, ir kitiems nuteistiesiems.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Evelina Firaitė-Ryliškienė irgi teigia, kad seksualinis smurtas – viena labiausiai vaiką traumuojančių patirčių, paliekančių ilgalaikių emocinių ir psichologinių pasekmių. Jos teigimu, galimybė vaikui susitikti su prieš jį nusikaltusiu žmogumi gali sukelti pakartotinę traumą.

„Nukentėję vaikai yra itin pažeidžiami, todėl gijimo kelyje itin svarbu užtikrinti, kad vaikas nepatirtų pakartotinės traumos. Viena iš rizikų vaikui patirti pakartotinę traumą yra susitikimas su prieš jį nusikaltusiu žmogumi“, – sako tarnybos atstovė.

„Vaiko, kuris patyrė seksualinę prievartą, susitikimas su smurtautoju gali tapti stimulu, keliančiu intensyvių neigiamų emocinių reakcijų, atsinaujinančią baimę, gali sustiprinti ar sukelti potrauminio streso simptomus, dėl kurių gali prireikti psichologinės pagalbos“, – teigia E. Firaitė-Ryliškienė.

Šiuo atveju svarbu tai, kad kai kurie seksualiniai nusikaltėliai gali būti iš artimos nuskriaustų vaikų aplinkos: būna atvejų, kai vaiką nuskriaudžia tėvas, patėvis, dėdė ar kuris tolimesnis giminaitis. Tokiu atveju būna, kad nusikaltėlis grįžta į tuos pačius namus, kuriuose gyvena traumą patyręs vaikas.

Pasak tarnybos atstovės, šiuo metu vaiko teisių gynėjai nėra informuojami apie iš įkalinimo įstaigų lygtinai paleidžiamus ar į atvirojo kito tipo įkalinimo įstaigą perkeliamus žmones, nuteistus už nusikaltimus prieš nepilnamečius. Vaiko teisių gynėjai yra informuojami tik apie atvejus, kai nuteistasis, kuris yra nuskriausto vaiko šeimos narys, pasiprašo galimybės trumpam išvykti iš įkalinimo įstaigos į namus.

Absoliutus draudimas atsirado po Garliavos istorijos

Kriminologas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas, kuris teikė savo ekspertinę nuomonę Konstituciniam Teismui, pasakoja, kad iki 2012 metų lygtinio paleidimo sąlygos prieš vaikus nusikaltusiems nuteistiesiems buvo tokios pat, kaip ir kitiems asmenims.

Bet tuomet visą Lietuvą sudrebino melagienų apipinta „Garliavos istorija“ ir populiarumo visuomenėje siekiantys politikai, tokie kaip Petras Gražulis, pasiūlė įtvirtinti absoliutų draudimą lygtiniam nuteistųjų paleidimui, jei kalbama apie vaikus seksualiai išnaudojusius asmenis.

Šios istorijos esmė tokia, kad Garliavoje gyvenęs Drąsius Kedys su seserimi, Kauno teisėja Neringa Venckiene, pradėjo kaltinti buvusią sugyventinę Laimutę Stankūnaitę leidžiant savo draugams seksualiai išnaudoti jųdviejų dukrą ir savo sesers vaiką.

Bet jei įprastai kreipiamasi į policiją ir pasitikima pareigūnais, tai šiuo atveju tėvas pradėjo elgtis neadekvačiai: filmavo dukrą, klausinėjo su seksu susijusių klausimų, platino žiniasklaidai. Visi baisumai prasidėjo, kai D. Kedys, kaip įtariama, nužudė L. Stankūnaitės seserį Violetą, Kauno teisėją Joną Furmanavičių bei rengėsi nužudyti Andrių Ūsą – visus juos kaltino išnaudojant vaikus. Galiausiai pats D. Kedys užspringo prigėręs alkoholio, kai slapstėsi nuo policijos, bet istorija dar tęsėsi ir turėjo politinių, teisinių, emocinių pasekmių, supriešino visą Lietuvą.

„Garliavos istorijos kontekste tai buvo P. Gražulio iniciatyva pateiktas pasiūlymas, niekas tam nesipriešino, ir jis buvo priimtas. Bet tai buvo visiškai populistinis pasiūlymas. Todėl tai, kas bus dabar, nėra kažkas nauja, tiesiog reguliavimas grįžo į tai, kas buvo iki 2012 metų“, – sako G. Sakalauskas.

„Tada daug dešimčių žmonių, kurie dalyvaudavo įvairiose elgesį keičiančiose programose, paliko jas sakydami: „Kam man dalyvauti, jeigu aš vis tiek nebūsiu paleistas anksčiau?“ Tada buvo padaryta didžiulė žala asmenų integracijai“, – sako G. Sakalauskas.

Lygtinis paleidimas – motyvacija elgtis geriau

„Bausmė yra bausmė, bet jos tikslas yra ne tik nubausti, bet ir pataisyti, resocializuoti“, – panašiai kalba ir advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius R. Jurka.

Kaip savo atsiliepime Konstituciniam Teismui rašė G. Sakalauskas, teisė siekti lygtinio paleidimo gali skatinti nuteistuosius pozityviai elgtis įkalinimo įstaigoje, sudaro sąlygas žmogaus resocializacijai, apriboja kalinimo žalą, leidžia skatinti lygtinai paleidžiamos asmens savarankiškumą, atsakomybę, sudaro sąlygas mažinti kalinių skaičių.

Pasak G. Sakalausko, kai nuteistasis neturi jokių galimybių pagerinti savo padėties, jis netenka motyvacijos dalyvauti įvairiose elgesį keičiančiose programose, laikytis disciplinos ir panašiai. Kitaip tariant, toks asmuo netenka prasmės elgtis geriau, nes neturi vilties, kad tai duos naudos.

„Lygtinio paleidimo tikslas yra padėti pereiti nuo gyvenimo uždaroje erdvėje į laisvą gyvenimą. Daug tyrimų rodo, kad, jeigu žmonės, padarę bet kokį nusikaltimą, yra paleidžiami lygtinai, tikimybė, kad jie nusikals, yra gerokai mažesnė, nes jie yra prižiūrimi Probacijos tarnybos, vyksta kontrolė. Atlikus visą bausmę asmuo tiesiog paleidžiamas į niekur ir viskas“, – portalui LRT.lt aiškino pašnekovas.

G. Sakalauskas pats dalyvauja lygtinio paleidimo komisijos veikloje ir pasakoja, kad vertinant asmens pasirengimą anksčiau išeiti į laisvę svarbūs individualūs kriterijai, renkama labai daug duomenų.

„Komisija vertina visokiausias rizikas, konkretaus asmens pažangą, rizikos mažėjimą. Kai dabar ateis atvejai dėl asmenų, nusikaltusių prieš vaikus, tai bus žiūrima kruopščiai, ką ir kiek žmogus daro, kad tą riziką mažintų, vertina, ar visuomenės interesai nebus pažeisti“, – sako pašnekovas, bet pripažįsta, kad Probacijos tarnybos pajėgumai kontroliuoti lygtinai į laisvę išėjusius nuteistuosius yra riboti.

„Tačiau bendras probacijos sąlygas pažeidžiančių ar nusikaltimą padarančių asmenų kiekis per metus yra apie 5 proc. Reiškia, kad 95 proc. sąlygų nepažeidžia ir nusikaltimų nedaro“, – pridūrė G. Sakalauskas.

Kodėl Konstitucinis Teismas taip nusprendė?

Konstitucinis Teismas nustatė, kad absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, prieštarauja Konstitucijai.

Teisėja Giedrė Lastauskienė paaiškino, kad viltis dalį bausmės atlikti ne laisvės atėmimo vietoje, o gyvenant laisvėje, yra pati efektyviausia priemonė, skatinanti nusikaltusį asmenį naudotis tomis specialiai parinktomis elgesio korekcijos programomis, kurios yra vykdomos laisvės atėmimo vietose, ir išmokti valdyti savo elgesį.

„Asmenys, padarę seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, baudžiami terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis ir, atlikę bausmę, grįžta į laisvę. Pagal iki šios konstitucinės bylos galiojusį teisinį reguliavimą, į laisvę jie išeidavo atlikę visą laisvės atėmimo bausmę ir grįždavo į visuomenę be jokios priežiūros ir kontrolės“, – savo atsiliepime rašė Konstitucinio Teismo teisėja G. Lastauskienė.

„Toks teisinis reguliavimas, pagal kurį nusikaltęs asmuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neturi motyvacijos keistis ir į laisvę grįžta be jokios priežiūros ir kontrolės, ne tik kad neatitinka vaikų ir visos visuomenės interesų, bet veikia prieš juos. Todėl visuomenė turi būti suinteresuota, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bet kuris nusikaltęs žmogus, taip pat ir atliekantis bausmę dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, būtų motyvuotas stengtis koreguoti savo elgesį ir išmokti gyventi nenusikalsdamas“, – pridūrė teisėja.

G. Lastauskienė pastebi, kad galimybė dalį likusios bausmės atlikti ne įkalinimo vietoje, o gyvenant laisvėje, priklauso nuo nusikaltusio asmens pastangų keistis, kurios, priimant sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, kiekvienu atveju vertinamos itin atidžiai.

„Tokiu teisiniu reguliavimu subalansuojami konstituciniai bausmės tikslai – ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir jį pataisyti, tokiu būdu užtikrinant didesnę visos visuomenės apsaugą nuo nusikaltimų“, – teigia teisėja.

Jurka: tai tik galimybė – ne visi išeis anksčiau

Teisininkas R. Jurka sako manantis, kad po šio Konstitucinio Teismo nutarimo didelės revoliucijos nebus, nes nutarimas tik atvėrė galimybę paleisti seksualinius nusikaltėlius prieš vaikus anksčiau, bet konkrečiai dėl to sprendžiama individualiai pagal kiekvieno nuteistojo savybes ir elgesį.

„Suprantu vaiko teises ginančių organizacijų ar asmenų susirūpinimą dėl tokios teismo išvados. Bet turiu pastebėti, kad tai yra tik galimybės sudarymas, kad gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo. Nes sprendžia lygtinio paleidimo komisija, kuri renka pakankamai daug duomenų, daug psichologų dirba, o jos sprendimą paskui galima skųsti teismui“, – sako R. Jurka.

„Aš manau, kad tai nebus didžiulė revoliucija. Taip paprastai nuteistieji nebus paleidinėjami. Žiūrima į daug kriterijų: ar pripažino kaltę, ar nepripažino, atlygino žalą ar neatlygino, ar mokėsi, dirbo, ar turi nuobaudų, paskatinimų, pateikiamos psichologų išvados. Juo labiau kad egzistuoja teisminės kontrolės filtras“, – pridūrė pašnekovas.

Advokatas tik sako, kad jam neatrodo teisinga, jog lygtinio paleidimo komisijai sprendžiant dėl nuteistojo ankstesnio paleidimo, dėl jo charakteristikos, skųsti sprendimą gali tik prokuroras, bet nukentėjusieji apie tai nė nėra informuojami ir neturi žodžio teisės.

„Aš nesu matęs, kad nukentėjusiajam arba jo atstovui kas nors praneštų apie lygtinio paleidimo komisijos nagrinėjimą. Suprantu, prokuroras atstovauja valstybei, kalba valstybės vardu, bet ar jis kalba nukentėjusiojo vardu? Aš manau, kad išklausyti nukentėjusiojo ar atstovo nuomonę reikėtų“, – svarstė R. Jurka.

Pašnekovas iš dalies sutiko ir su mintimi, kad lygtinio paleidimo komisijų išvados dėl nuteistųjų kai kuriais atvejais gali būti formalios, atspindinčios, kiek užsiėmimų nuteistasis lankė, ar neturi nuobaudų, bet neatspindinčios tikrojo nuteistojo asmenybės pokyčio, nes tai gana subtilūs dalykai. Tačiau, advokato teigimu, situacija vis labiau keičiasi.

„Jei neturėčiau praktikos, man gal būtų sunku vertinti. Nesu aš turėjęs daug tų atvejų, iki dešimties, kai tekdavo ar kreiptis į komisiją, ar būdavo atsisakoma paleisti lygtinai ir tada skundėme teismui. Tai kartais galbūt ir gali atrodyti, kad viskas ten surašoma formaliai: dalyvavo ten ir ten, turi tokį ir kitokį pažymėjimą, dirba. Bet paskutiniu metu vis labiau su nuteistaisiais dirba socialiniai darbuotojai. Tų popieriukų galima daug atnešti, bet vyksta ir individualūs pokalbiai, ir tie psichologiniai pokalbiai atskleidžia, ką žmogus mąsto. Mano nuomone, tai dabar vis dažniau vyksta“, – sako R. Jurka.

Teisingumo ministerija mąsto, ar reikės pakeitimų

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo nutarimas nereiškia automatinio tokių asmenų paleidimo į laisvę ir kiekvienu atveju sprendimai dėl lygtinio paleidimo priimami individualiai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, resocializacijos pažangą, galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir grėsmę visuomenei.

„Jei bus matoma, kad egzistuoja rizika dėl galimų paminėtų grėsmių, o resocializacija nepadėjo tokių grėsmių eliminuoti, tokie asmenys nebus paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, pažymėtina, kad sprendimus dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems, padariusiems sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nepilnamečių atžvilgiu, priims lygtinio paleidimo komisijos ir juos dar turės patvirtinti teismas. Šiame procese taip pat dalyvaus ir prokurorai. Taigi bus užtikrintas daugiasluoksnis kiekvieno atvejo vertinimas, kas leis eliminuoti rizikas dėl grėsmių visuomenei“, – sako ministerija.

Šiuo metu Ritos Tamašunienės vadovaujama ministerija teigia analizuojanti Konstitucinio Teismo nutarimą ir vertinanti, ar reikės papildomų teisės aktų pakeitimų.

„Svarstoma, ar būtina tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su individualios rizikos vertinimu, lygtinai paleidžiamų asmenų priežiūros priemonėmis, jų elgesio kontrole bei pagalbos ir stebėsenos mechanizmais po paleidimo. Taip pat bus vertinama, ar reikalingos papildomos priemonės, skirtos seksualinių nusikaltimų recidyvo prevencijai, bei numatoma efektyvinti resocializacijos priemones“, – sako ministerija.

Teisingumo ministerija taip pat primena, kad yra inicijavusi Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, kuriais stiprinama atliekančių laisvės atėmimo bausmę asmenų, padariusių seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, kontrolė, siekiant maksimaliai riboti jų bet kokį kontaktą su vaikais.