Po pirmojo susitikimo su Seimo frakcijomis – opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovais – paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys sako niekada neleidžiantis niekam savęs žeminti.
„Žinote, vadovaujuosi tam tikra logika – niekada neleidžiu niekam savęs žeminti nepelnytai, aš nesu kažkokiam egzamine, juo labiau, kai mane egzaminuoja opozicinė partija, kuri visiškai nesuinteresuota mūsų sėkme“, – Seime trečiadienį žurnalistams sakė T. Valys.
„Aš manau, kad į visus klausimus pavyko atsakyti, jaučiuosi gerai, o kokie bus rezultatai kalbant apie biudžeto formavimą, jau ateitis parodys“, – pridūrė jis.
Perklaustas, ar posėdyje jautėsi žeminamas, būsimas ministras teigė, kad, užduodant tam tikrus klausimus, konservatorių frakcijos atstovams trūko objektyvumo ir aiškumo.
Žurnalistams toliau bandant teirautis apie tai, iš kokių šaltinių ketinama finansuoti Vyriausybės programoje numatytus poreikius ir šiuo metu Seime pateikimo stadiją įveikusias iniciatyvas, būsimas ministras teigė, kad jam reikia skubėti į kitą posėdį.
I. Šimonytė: atrodo, būsimas ministras atsakinėjo „iš bendro išsilavinimo“
Konservatorių frakcijos atstovė, anksčiau finansų ministre taip pat dirbusi Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad susidarė įspūdis, jog paskirtasis ministras į posėdį atėjo nepasiruošęs.
„Man atrodo, kad dabar kartais gyvename tokiais laikais, kai žmonės nebesupranta, ką reiškia būti viešu politiku. Yra toks darbas, kai tau užduoda klausimus, kurie ne visą laiką malonūs, kartais gali tau atrodyti net neteisingi, bet darbas toks – į tuos klausimus reikia atsakinėti“, – žurnalistams kalbėjo politikė.
„Juoba kad tikrai niekas neuždavinėjo ministrui pašalinių klausimų, nesusijusių su pareigomis, į kurias jis yra paskirtas. Turbūt bet kas, kas stebėjo šitą posėdį, matė, kad, jeigu yra buvęs studentu arba yra dėstęs, tai žino, kad yra toks apibūdinimas: „Ai, ką nors iš bendro.“ Tai šitas „ai, ką nors iš bendro“ tikrai nėra tai, kaip turėtų finansų ministras atsakinėti į konkrečius klausimus“, – tikino I. Šimonytė.
Trečiadienį vykusiame konservatorių frakcijos susitikime su būsimuoju finansų ministru T. Valio buvo klausiama, kaip naujoji Vyriausybė laikysis fiskalinės drausmės taisyklių ir kartu įgyvendins programoje numatytus tikslus, kuriems reikia papildomų išlaidų, taip pat teirautasi apie jo patirtį versle ir galimus interesų konfliktus.
I. Šimonytė teigė nesanti tikra, ar naująjį ministrą iš tiesų pasirinko socialdemokratai, tikino nesanti girdėjusi, kad T. Valys partijoje turėtų didelę reputaciją.
Pasak jos, problemų dėl laikinojo finansų ministro, Ingos Ruginienės Vyriausybėje pareigas einančio Kristupo Vaitiekūno galėjo kilti todėl, kad jis negalėjo įgyvendinti visų partijos pažadų.
„Teko girdėti, kad pareigas einantis ministras Vaitiekūnas, kaip ir ministras Šadžius, kuris, beje, sunkiuoju būdu išmoko, taip sakant, kaip brangiai kainuoja vykdyti politikų užgaidas fiskalinės drausmės sąskaita, tai teko taip girdėti tų gandų, kad čia problema tarsi yra finansų ministre dėl to, kad jis neturi tos burtų lazdelės ir negali įgyvendinti visų norų taip, kad nereikėtų niekam už tai mokėti. Tai tokio finansų ministro nėra, jis toks negimė“, – tikino politikė.
Anot jos, didieji iššūkiai valstybės finansams kils 2028–2029 metais, kai baigs galioti europinė išlyga gynybos išlaidoms, pasibaigs lengvatinių paskolų SAFE instrumentas.
„Bus klausimas, kaip tą gynybinį scenarijų finansuoti – jis gi nesibaigs 2029 metais, nes, jeigu ir baigsis po 2030 metų, vis tiek reikės kokių 4–4,5 proc. BVP finansavimo tam, kad išlaikytume tai, kas sukurta, nes kuo daugiau turto sukuri, tuo daugiau didini savo išlaidų poreikį ateičiai, todėl kad reikės tą sukurtą turtą išlaikyti“, – aiškino I. Šimonytė.
Anot jos, valstybė negalės grįžti į 2 ar 3 proc. nuo BVP gynybos finansavimo lygį, nes poreikiai augs, tad valstybei gali tekti daugiau skolintis.
„Mes jau dabar, be jokių papildomų fantazijų, be jokių papildomų įsipareigojimų, matome perspektyvoje gana rimtą problemą, (…) ir jeigu ant viršaus bus bandoma kažkokius burbulus ant tos eglutės kabinti be jokių pajamų šaltinių, vienintelis šaltinis bus skola“, – kalbėjo konservatorė.
Prezidentūrai užsiminus, kad T. Valys turi „platų požiūrį“ į viešuosius finansus, nori taikyti inovacijų šioje srityje, I. Šimonytė pažymėjo, kad tokie planai ją gąsdina.
„Žodis „inovacijos“ viešuosiuose finansuose, nepykit, bet mane kaip konservatorę turbūt gąsdina – todėl, kad nieko finansuose labai inovatyvaus nėra, bent jau viešuosiuose finansuose, kuriuos ministras (posėdyje – ELTA) visais būdais bandė su privačiais suplakti. (…) Bet viešuosiuose finansuose, kaip ir šeimos finansuose, nieko ten labai inovatyvaus nėra: yra pajamos, yra išlaidos, yra skola ir santaupos“, – teigė ji.
„Šitam kvadrate reikia tuos optimalius sprendimus surasti, tiktai tiek, kad kai šeima tą daro, tai galvoja apie savo ilgalaikę ateitį. Politikai, deja, kai tai daro, jie galvoja dažniausiai apie tą ateitį, kuri apsiriboja artimiausiais parlamento rinkimais, ir iš to gali kilti visokiausių pagundų ir paskui rūpesčių kažkam po rinkimų“, – pridūrė I. Šimonytė.
Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę pristatė kandidatus į ministrus.
Jis taip pat paskelbė, kad naujoji Vyriausybė ypatingą dėmesį skirs valstybės gynybos stiprinimui, akcentavo, jog dabar gyvenama karo Europoje sąlygomis, todėl Lietuva turi būti stipri, pasirengusi, girdima ir patikima.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė kitą dekretą, kuriuo patvirtino XXI Vyriausybės sudėtį.
ELTA primena, kad I. Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui.
Valdančiąją koaliciją sudaro Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos.
