Piranija Lampėdžio ežere, gupija Neryje ar tvenkinyje karaliaujančios juodosios katžuvės? Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Justas Dainys pabrėžia, kad neatsakingai iš privačių tvenkinių į natūralią gamtą pakliuvusios neįprastos rūšys, ypač draudžiamos invazinės, gali pridaryti nepataisomos žalos. „Žmonėms galbūt įdomu: gauna žuvytę, pavyzdžiui, neįprastą šamuką, – smagu, bet galiausiai toks šamukas išauga į demoną, kuris viską aplink suėda“, – sako pašnekovas.
Invazinės žuvys į Lietuvos vandens telkinius, sako pašnekovas, pakliūva tik dėl žmogaus kaltės. Štai dar 2022 metais į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašyta juodoji katžuvė jau prieš kelerius metus pastebėta karaliaujanti prie Klaipėdos esančiame karjero tvenkinėlyje.
Neseniai vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje virė diskusija, kaip išnaikinti į juodąją katžuvę panašią žuvį, dar vadinamą Šiaurės Amerikos šamu, išplitusią privataus žmogaus tvenkinyje. Tarp siūlymų nuskambėjo rekomendacija žuvis išgaudyti ir paleisti į laisvę. LRT.lt kalbintas mokslininkas įspėja, kad to daryti jokiu būdu negalima, nes žala gamtai gali būti nepataisoma.
J. Dainio teigimu, klausimas, ką daryti su privačiame vandens telkinyje užsiveisusiomis neįprastomis žuvimis, naikinančiomis viską aplink, nėra retas. Tik kaltininkas čia – pats žmogus, nepasidomintis, kokią žuvį perka ir kokios žalos ji gali padaryti.
„Žmonėms galbūt įdomu: gauna kažkokią žuvytę, pavyzdžiui, tokį neįprastą šamuką, – atrodo, smagu, bet galiausiai toks šamukas išauga į demoną, kuris pradeda viską ėsti“, – sako jis.
Būtent iš privačių tvenkinių svetimos, taip pat ir invazinės, žuvys patenka į natūralią gamtą. Tai, anot LRT.lt pašnekovo, didžiulė problema, nes neįmanoma fiziškai sužiūrėti, kas ir kokią žuvį perka ir ar ji nepaklius į laisvę.
„Viena rūšis, į mūsų vandens telkinius patekusi iš privačių vandens telkinių ar akvariumų, yra nuodėgulinis grundalas, dar vadinamas rotanu. Jis paplito ir prisitaikė gyventi mažuose vandens telkiniuose, kuriuose mažai arba visai nėra plėšrūnų. Baigėsi tuo, kad mažuose rūšine sudėtimi unikaliuose vandens telkiniuose tie grundalai išėdė viską – žuvis, bestuburius, net varles. Tokiame vandens telkinyje beveik nebelieka jokios gyvybės, tik grundalai, kurie galiausiai pradeda maitintis savo pačių palikuoniais“, – dalijosi mokslininkas.
Paklaustas, kaip tokias žuvis naikinti privačiame tvenkinėlyje, jis pataria įleisti plėšrių žuvų, pavyzdžiui, lydekų. Jos gali padėti sumažinti populiacijos skaičių, bet visų jų nesumedžios, todėl geriausia – gerai pagalvoti, ką perkate.
„Kaip išgaudyti iki nulio – aš vaistų neturiu. Turbūt niekas neturi“, – kalbėjo jis.
J. Dainys pabrėžia, kad, prieš įsigyjant „mielą neįprastą žuvytę“, būtina atidžiau pasidomėti, nes gali nutikti taip, kad galiausiai nieko kito tvenkinyje ir neliks.
„Klasika – nusiperka, o po to nužudyti gaila, todėl tokios žuvys dažnai atsiduria natūraliuose vandens telkiniuose. Esame prieš kelerius metus sulaukę skambučio, kad žmogus Neryje pagavo gupiją. Iš kur gupijos Neryje? Pamaniau, kad tai bus į jas panaši gambuzija, bet, nuvykę į vieną įlankėlę Valakampiuose, patys pagavome tų gupijų. Istorija tokia pat – žmogus augino akvariume ir nusprendė išleisti į laisvę“, – dalijosi pašnekovas, pridurdamas, kad šios žuvelės išgyventi gamtoje šansų neturėjo, bet jeigu taip būtų nutikę, žala gamtai būtų didelė.
Mokslininkas taip pat pamena, kad į piranijas panašių žuvų prieš kelerius metus sugauta prie Kėdainių ir Lampėdžio ežere, Kaune.
Netyčia Baltijos jūroje išplitęs juodažiotis grundalas jau dabar yra tikras galvos skausmas.
„Dėl jų nyksta vandens paukščiai – antys. Šie grundalai maitinasi moliuskais, kurių biomasė priekrantėje yra sumažėjusi dešimtimis kartų. Žiemoti čia iš šiaurės atskrisdavo nardančios antys, bet dabar jos neberanda maisto. Atrodytų, tokia maža žuvelė, o paveikia net paukščius“, – kalbėjo jis.
Draudžiama, bet siūlo įsigyti
Apie juodąsias katžuves savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje taip pat pasakoja asociacija „Lietuvos žuvys“. Ji pastebi, kad šiuo metu žinomi bent keli telkiniai, kur pastebėta ši invazinė rūšis. Jos plitimą, pabrėžia asociacija, būtina stabdyti jau dabar.
„Juodoji katžuvė (Ameiurus melas) – iš Šiaurės Amerikos kilusi gėlavandenė žuvis, dažniausiai gyvenanti šiltuose, lėtai tekančiuose ar stovinčiuose vandens telkiniuose. Ji gali užaugti iki maždaug 30–50 cm ilgio ir sverti apie 1–2 kg, yra itin atspari deguonies trūkumui bei nepalankioms sąlygoms.
Deja, ši rūšis jau veisiasi Lietuvos gamtiniuose vandens telkiniuose. Šiuo metu yra mažiausiai du patvirtinti telkiniai, kuriuose juodosios katžuvės sudaro gausias, savaime besidauginančias populiacijas.
Didžiausia problema – šias žuvis į mūsų vandenis dažniausiai įleidžia patys žmonės, neretai žuvindami privačius tvenkinius, o vėliau jos patenka į natūralius vandens telkinius“, – rašo asociacija.
Asociacija „Lietuvos žuvys“ atkreipia dėmesį, kad trūksta prekybos kontrolės. Net ir dabar internete galima lengvai rasti skelbimų, kuriuose siūloma įžuvinti tvenkinį juodosiomis katžuvėmis.
Asociacija paaiškina, kad tai viską ėdanti žuvis, galinti pakenkti vietinėms rūšims. Be to, rašoma, juodosios katžuvės gali platinti parazitus.
„Europoje nustatyta, kad juodoji katžuvė yra iš Šiaurės Amerikos kilusios parazitinės kirmėlės šeimininkė, todėl gali prisidėti prie šių parazitų plitimo tarp kitų žuvų rūšių“, – teigia asociacija.
Aplinkosaugininkai ragina pranešti apie pažeidimus
Komentare LRT.lt Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad bet koks savavališkas gyvūnų išleidimas į gamtą yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai asmenys turi išduotus leidimus ir patvirtintas programas.
„Tokia neteisėta veika, t. y. laukinių gyvūnų tyčinė introdukcija (perkėlimas – LRT.lt), reintrodukcija, pažeidžiant laukinių gyvūnų introdukciją, reintrodukciją reglamentuojančius teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 500 eurų“, – teigia aplinkosaugininkai.
Anot jų, invazinės rūšys kelia didelių iššūkių – labai sparčiai dauginasi ir išstumia vietines rūšis. „Taip pat kyla daug sunkumų reguliuojant jų populiacijas vandens telkiniuose, nes tokie darbai reikalauja didelių finansinių sąnaudų. Atkreipiamas dėmesys, kad, pastebėjus galimus invazinių rūšių paplitimo atvejus, informaciją galima teikti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje, kuri naudojama duomenims apie invazines rūšis rinkti ir valdyti.“
Taip pat draudžiama invazines rūšis laikyti, jomis prekiauti ar mainytis, o bauda už šių draudimų nesilaikymą fiziniams asmenims siekia nuo 280 iki 1 550 eurų, įmonėms – nuo 300 iki 2 300 eurų.
Apie pastebėtą prekybą invazinėmis rūšimis reikėtų pranešti aplinkosaugininkams Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir el. pašto adresu info@aad.am.lt
Daugiau informacijos apie invazines rūšis rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje.
