Nevaikštantis, su nudegimų žymėmis ir žaizdomis – tokį brolį Gražina rado gulintį ant žemės pas ūkininkus, pas kuriuos brolis Algis dirbo 13 metų. „Baisiau nei tvartas“, – taip Gražina apibūdino patalpą, kurioje gyveno Algis. Gražina sako, kad 13 metų brolis dirbo už cigaretes ir maistą, o atlygio už darbą ūkininkai nemokėjo. Problema ir tai, kad Algis turi tik Sovietų Sąjungos pasą, tad šiandien jis negali nemokamai gauti medicininės pagalbos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 13 metų Algis dirbo pas ūkininkus be algos – tik už maistą ir stogą virš galvos.
- Šiandien Algis neturi jokios pilietybės – Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis nesikreipė į institucijas.
- Todėl, stipriai suprastėjus sveikatai, Algis negali gauti nemokamos medicininės pagalbos.
- Kol bus sutvarkyti visi dokumentai ir Algis gaus Lietuvos pasą, praeis ne vienas mėnuo.
- Ekspertės sako – tai, kad Algis dirbo be socialinių garantijų ir baisiomis sąlygomis, yra darbinis išnaudojimas.
Gražinos brolis Algis 13 metų dirbo ir gyveno Mažeikių rajone pas ūkininkę. Per tą laiką Gražina su broliu bendraudavo telefonu, susitikdavo kitur – ūkio ir jo šeimininkų sesuo nematė.
Šį vasarį Gražina sulaukė žinios iš seniūnijos, kad pablogėjo brolio sveikata ir jis nebevaikšto. Kartu jai pranešė, kad Algiui negalima suteikti nemokamos medicininės pagalbos, nes jis neturi jokios pilietybės – turi tik Sovietų Sąjungos išduotą asmens dokumentą, o, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dėl Lietuvos pilietybės nesikreipė.
Gražina sako, kad brolis savo gyvenimą vedė ne tuo keliu, neturėjo reikiamų įgūdžių, o visą šį laiką gyveno ir dirbo pas ūkininkus, kurie nemokėjo jam pinigų, tad galiojančio asmens dokumento jam ir neprireikė.
Sužinojusi apie tai, kad Algis neturi pilietybės, Gražina ėmė tvarkyti dokumentus ir sėdo į autobusą važiuoti pas brolį. Gražina stebisi: ūkininkė žinojo, kad brolis neturi asmens dokumentų, o jai sakė, kad per 13 metų Algis nieko ir neuždirbo.
„13 metų žmogus gyvena pas ūkininką, melžia 12 karvių, o sako, kad nieko nedirbo. Ūkininkai žinojo, kad jis neturi dokumento, jiems nereikėjo jokių mokesčių mokėti – brolis taip ir dirbo už cigarečių pakelį ir maistą“, – LRT.lt pasakoja Gražina.
„Nėra sveikos vietos“
Atvykusi pas ūkininkus ir pamačiusi, kokiomis sąlygomis gyveno Algis, Gražina negalėjo tuo patikėti.
„O dieve! Galvoju, kur aš čia papuoliau, kur čia patekau. Kai įėjau į vidų – baisu. Baisiau nei tvartas. O žiema buvo šalta. Brolis buvo prie krosnies. Viduje – vien cementas ir ta krosnis. Jis gulėjo prie krosnies ant žemės. Bandžiau jį pakelti, bet niekaip negalėjau, man nepavyko. Algis bandė pasikurti krosnį, bet jau nebegalėjo paeiti, nevaikščiojo“, – prisimena Gražina.
Susirinkusi ūkininkų šeima Algį ėmė varyti lauk ir liepė Gražinai jį parsivežti į namus. Namuose nuprausus brolį, paaiškėjo tikroji sveikatos būklė.
„Dieve, ant kojų nė vienos sveikos vietos nebuvo – vien pūliniai, žaizdos. Kairysis šonas – visas nudegintas, ranka – taip pat. Algis norėjo pasikurti krosnį, bet nebepastovėjo, todėl virto ant įkaitintos krosnies. (...) Apiprausėme brolį, nes buvo baisus, ir iškvietėme greitąją. Jį su neštuvais nunešė“, – sako Gražina.
Pasak jos, ligoninėje Algį apžiūrėję gydytojai sakė per visą darbo stažą nematę tokio paciento: „Taip ir klausiausi išsižiojusi, kas čia yra. Gydytojai sakė, kad žmogui sulaužyti visi kaulai, kad nėra sveikos vietos.“
Kaip pasakoja Gražina, gydytojai įtarė, kad Algis galėjo būti sumuštas, tačiau ligoninėje jis nieko nepasakojo. Grįžus į namus, brolis pripažino, kad jį sumušė ūkininkės sūnus.
Kadangi Algis neturi nei pilietybės, nei galiojančio asmens dokumento, už visas suteiktas medicinines paslaugas teko sumokėti patiems. Tačiau to nepakako. Iki šiol Algis nevaldo kairės rankos ir kojos, yra daugybė kitų sveikatos sutrikimų, tad reikalingas ir šeimos gydytojo, ir kitos medicininės paslaugos. Tam reikalingas asmens dokumentas, bet jo laukti teks ne vieną mėnesį.
„Mums reikia didelio gydymo. Be asmens dokumento niekur negalime kreiptis – nei dėl sveikatos draudimo, nei dėl negalios, nei Užimtumo tarnyboje priregistruoti, nei gauti šeimos gydytojo ar gauti kokių nors pajamų“, – nerimauja Gražina.
Žmogus tampa „nemokamu darbiniu gyvuliu“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė LRT.lt pabrėžia, kad Algis patyrė darbinį išnaudojimą – vieną iš prekybos žmonėmis formų. Tokių atvejų, kai Lietuvos ūkiuose išnaudojami pažeidžiami žmonės, – ne vienas, jų fiksuojama vis daugiau.
„Matome beveik tą pačią pasikartojančią schemą – dėl sveikatos būklės, socialinio apleistumo ir finansinio neraštingumo asmuo patenka į pradžioje geradariu prisistatančio ūkininko globą, neva žmogus priglaudžiamas, kad nepražūtų, bet labai greitai virsta nemokamu darbiniu gyvuliu.
Kokia čia globa ar pagalba, jei žmogui 10 metų nemokamas atlyginimas, o darbuotis tenka nuo aušros iki sutemų, be išeiginių dienų, be atostogų?“ – stebisi K. Mišinienė.
Pasak jos, kadangi toks darbas niekaip neįteisinamas, išnaudojamas žmogus neturi ir socialinių garantijų.
„Kelia pasibaisėjimą, kokios būsenos mes tokius „darbuotojus“ atrandame, – išbadėję, skarmaluoti, be galimybės nusiprausti... Štai neseniai su pareigūnais vykome į atokų regioną, kur, tiesiogine to žodžio prasme, iš ūkininko fermų buvo išlaisvintas negalią turintis vyras. Jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, matėme žaizdas – kažkas besityčiodamas gesino į jį cigaretes“, – apie siaubingus atvejus pasakoja K. Mišinienė.
Taip pat skaitykite
Sesuo – bejėgė
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pastebi, kad Algio sesers Gražinos pajamos minimalios, tad šeimai nepavyktų susimokėti už Algio gydymą ligoninėje.
„Ji visiškai bejėgė, nors akivaizdžiai mato, kad broliui labai blogai, baiminasi, ar nereikės amputuoti kojos. Ji visiškai pažeidžiama. Net jei vidutinių pajamų šeimoje nutiktų tokia situacija, šeima būtų labai pažeidžiama“, – LRT.lt komentuoja A. Adomavičienė.
Ekspertė stebisi, kaip niekas iš aplinkinių nepastebėjo nelegalaus darbo ir apie jį nepranešė. Tokių atvejų, kai ūkininkai žmones neteisėtai išnaudoja už maistą ir stogą virš galvos, vis pasitaiko.
„Juk kaimynai žino, kad tai nelegalu. Jei apie tokius atvejus būtų pranešama, būtų galima išsiaiškinti, kad žmogus net paso neturi, tada pati sistema gal būtų suteikusi pagalbą. Sakome, kad didelis šešėlis, bet kyla klausimas, kaip bandoma su juo kovoti, jei nepastebime tokių dalykų“, – sako A. Adomavičienė.
Pasak jos, pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiems žmonėms labai svarbios socialinės garantijos: „Ūkininkė žinojo apie Algio pažeidžiamumą. Taip ir nutinka, kai vieni nesužiūri nelegalaus darbo, kiti naudojasi žmogaus pažeidžiamumu. Sesuo šioje situacijoje bejėgė, o dabar ją, gaunančią mažas pajamas, užgriuvo brolio išlaikymas.“
Taip pat skaitykite
Kaip galima atkurti pilietybę?
Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas LRT.lt sako, kad per metus pasitaiko vienetinių situacijų, kai žmonės kreipiasi turėdami tik Sovietų Sąjungos išduotus asmens dokumentus.
Kadangi tokiu atveju žmogus neturi jokio jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Migracijos departamente atliekamas patikrinimas dėl asmens duomenų ir tapatybės, taip pat atliekama asmens atpažinimo procedūra tapatybei nustatyti: bent du asmenį pažįstantys žmonės raštu turi patvirtinti jo tapatybę.
Nustačius asmens tapatybę, jam pasiūloma pateikti prašymą dėl Lietuvos pilietybės, jei jis atitinka pilietybės įgijimo ar atkūrimo sąlygas, arba dėl leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, sako R. Pukinskas.
Pirmiausia, kaip aiškina Migracijos departamento atstovas, asmuo turi įgyti Lietuvos pilietybę. Jei žmogus yra lietuvių kilmės, pilietybę jis gali įgyti supaprastinta tvarka. Tokiu atveju paprastai pakanka pateikti asmens gimimo liudijimą arba papildomai vieno iš tėvų gimimo liudijimą. Pasak R. Pukinsko, prašymą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka nagrinėja Pilietybės reikalų komisija, pilietybę dekretu suteikia prezidentas.
Taip pat galima kreiptis dėl pilietybės atkūrimo, jei asmens tėvai, seneliai ar proseneliai iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjo Lietuvos pilietybę. Tokiu atveju iš Lietuvos archyvų būtina gauti dokumentus, patvirtinančius tėvų, senelių ar prosenelių pilietybę. Prašymus dėl pilietybės atkūrimo nagrinėja Migracijos departamentas, o sprendimą priima vidaus reikalų ministras.
Įgijus ar atkūrus pilietybę, žmogus gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl asmens tapatybės dokumento išdavimo.
R. Pukinsko teigimu, prašymas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka po Migracijos departamento atlikto patikrinimo Pilietybės reikalų komisijoje turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Prašymas dėl pilietybės atkūrimo išnagrinėjamas per 12 mėnesių nuo prašymo priėmimo Migracijos departamente dienos.
Kaip aiškina R. Pukinskas, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos pilietybę norėję įgyti žmonės tuometėse migracijos tarnybose turėjo pasirašyti pasižadėjimus Lietuvos Respublikai – pasižadėjimą laikytis Lietuvos įstatymų, gerbti valstybės nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą.
Tuo metu teisę įgyti Lietuvos pilietybę turėjo žmonės, kurių tėvai ar seneliai iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjo Lietuvos pilietybę ar nuolat gyveno Lietuvoje, taip pat žmonės, kurie Lietuvoje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą bei patys arba jų tėvai ar seneliai gimė Lietuvoje, taip pat ir kiti žmonės, kurie turėjo Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą bei teisėtą pragyvenimo šaltinį.
Pasirašę pasižadėjimą Lietuvos Respublikai, žmonės gaudavo piliečio pažymėjimą, kurio pagrindu vėliau buvo išduodamas Lietuvos piliečio pasas.
Taip pat skaitykite
Pagalba prekybos žmonėmis aukoms
Karštosios pagalbos linijos telefono numeriu 0 800 91119 arba +370 616 91119 (24/7) arba
elektroniniu paštu pagalba@stop-trafficking.lt
Teikiame psichologinę, teisinę, socialinę ir kitą reikalingą pagalbą, užtikrindami visišką konfidencialumą.
