Trečiadienį ryte socialiniame tinkle pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Vilniaus pakraštyje klaidžiojantis, kaip skelbiama, rudasis lokys. Kad rudasis lokys iš tikro klajojo Vilniaus apylinkėse, patvirtino ir aplinkosaugininkai.
Apie tai pranešė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos visuomeninis patarėjas komunikacijos klausimais Deividas Staponkus. Pasak jo, rudasis lokys užfiksuotas lakstantis Tarandės gatvėmis.
Gauti du pranešimai
Kaip portalui LRT.lt nurodė Bendrasis pagalbos centras (BPC), apie pastebėtą lokį gegužės 5-osios vakarą gauti du pranešimai. Pirmasis pranešimas gautas 22 val. 51 min. Pranešėjas nurodė, kad kelyje Vilnius – Panevėžys prie posūkio į Bukiškio kaimą prie miško pastebėta meška.
Kito skambučio BPC sulaukė 23 val. 33 min. Tąkart pranešta, kad keliu nuo degalinės link Vilniaus, važiuojamąja kelio dalimi bėga meška. Pranešėjas ją apvažiavo ir toliau jos nebematė. Apie tai, kad lokys būtų sukėlęs kokią nors žalą, pranešimų nėra.
Informaciją apie pastebėtą lokį patvirtino ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Jų išplatintame pranešime nurodoma, kad gegužės 5-osios vakarą Vilniaus šiauriniame pakraštyje pastebėtas rudasis lokys. Aplinkosaugininkai stebi situaciją ir teikia rekomendacijas, kaip reaguoti pamačius laukinį gyvūną jam neįprastoje teritorijoje ar miške. Gyventojai kviečiami pranešti telefonu 112.
Rudasis lokys – retas, tačiau pavojingas svečias
– Pastebėjus rudąjį lokį, svarbiausia išlaikyti saugų atstumą.
– Jokiu būdu negalima artėti, filmuoti, fotografuoti gyvūno, jo persekioti ar mėginti jį nubaidyti.
– Jeigu lokys atsistoja ant užpakalinių kojų, tai dar nereiškia, kad jis ruošiasi pulti – taip gyvūnas bando geriau apžvelgti aplinką.
– Jei gyvūnas ima artėti, patariama išlikti ramiems, nepanikuoti, atsistoti tiesiai, pakelti rankas, o esant grupei – susiburti kartu, atrodant didesniems.
– Negalima šūkauti, mojuoti ar bėgti – tai gali sukelti lokiui stresą ar paskatinti puolimą.
– Apie pastebėtą rudąjį lokį būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.
Laukiniai gyvūnai miestuose – įprastas reiškinys
Urbanizacija artina žmonių gyvenamąsias teritorijas prie laukinių gyvūnų buveinių, todėl stirnos, lapės, briedžiai ir kiti laukiniai gyvūnai miestų ribose tampa vis labiau įprastu reiškiniu. Tokie gyvūnai dažnai ieško maisto, tačiau jų šėrimas ar bandymas prisijaukinti kelia pavojų. Maitinami gyvūnai gali prarasti savisaugos instinktą, priprasti lankytis gyvenvietėse, kur jų tyko automobiliai, naminiai augintiniai ar kiti pavojai.
Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos.
Svarbu atsiminti, kad nei paukščių, nei laukinių gyvūnų šerti šiltuoju metų laiku nereikia. Tai paukščiams ir laukiniams gyvūnams gali pakenkti.
Pastebėjus laukinį gyvūną savo kieme ar parke, svarbiausia jį stebėti iš tolo ir nesikišti. Jei gyvūnas atrodo sveikas ir aktyvus, jam pagalbos nereikia – jis pats ras kelią atgal į gamtą.
Jeigu automobiliu kliudėte arba ant kelio pastebėjote jau partrenktą laukinį gyvūną – praneškite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.
Jei pastebite sužeistą gyvūną arba jis elgiasi nenatūraliai, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Gyvūnui padėti gali tik specialistai – gyventojų bandymas tai daryti patiems gali sukelti papildomą stresą ar net sužaloti gyvūną. Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis pastebėjus laukinį gyvūną.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
