Valdančiųjų ir opozicijos nuomonės ne dažnai sutampa, bet šįkart taip nutiko. Susivieniję, apie 50 parlamentarų, siekia surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Iniciatoriai teigia, kad Konstitucinis Teismas, anksčiau išaiškinęs šeimos sampratą, viršijo savo galias.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad teisę aiškina ne politikai, o teismai, todėl referendumas neigtų ir pačią Konstituciją, ir europinę teisę. Dalis parlamentarų tokią iniciatyvą vadina rinkimine akcija prieš kitąmet vyksiančius savivaldos rinkimus.
Tuo metu Teisingumo ministerija apskundė 4 teismų sprendimus dėl įpareigojimo pripažinti tos pačios lyties porų partnerystę, mat nėra tą reguliuojančių įstatymų. Teisininkai sako, kad inicijuoti pokyčius turi pati ministerija.
Praėjo daugiau nei metai po to, kai Konstitucinis Teismas pasakė – valstybė nepagrįstai ilgai nesutvarko partnerystę numatančių civilinio kodekso nuostatų. O ir jame numatyti principai prieštarauja Konstitucijai.
„Tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters“, – aiškina Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda.
Tai reiškia, kad draudimas sudaryti partnerystę tos pačios lyties poroms – diskriminuojantis. Kiek anksčiau Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad šeima yra neutrali lyties požiūriu.
Tačiau Seimas partnerystės klausimo vis dar neišsprendė. Negana to, su 50 valdančiųjų ir opozicijos balsų Seimas ėmėsi patariamojo referendumo klausimo dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Piliečių būtų paklausta, ar sutinka, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
„Baikime ginčus ir atsiklauskime Lietuvos žmonių, kas yra šeima“, – sako Seimo LVŽS ir KŠS frakcijos narė Ligita Girskienė.
Tokio patariamojo referendumo rezultatai nėra teisiškai privalomi – tai tik rekomendacija Seimui. „Valstietė“ L. Girskienė teigia, kad ankstesni išaiškinimai esą viršijo Konstitucinio Teismo galias.
„Šiuo atveju Konstitucinis Teismas ėmėsi nurodyti įstatymų leidėjams, kaip turėtų būti įteisinta ta civilinė partnerystė“, – teigia ji.
Teismą kritikuoja ir konservatorius Audronius Ažubalis.
„Aš vadinu tai „teisiniu aktyvizmu“. Tai yra žmonės, kurie linkę susireikšminti arba nejaučia pagarbos Konstitucijai, išdarinėja tokius dalykus“, – nurodo jis.
Tačiau šiuo klausimu nesutariama ir pačių Seimo frakcijų viduje. Konservatorius Matas Maldeikis tokią iniciatyvą aiškina, kaip rinkiminę strategiją artėjantiems savivaldos rinkimams. Pagal siūlymą patariamasis referendumas būtų rengiamas tą pačią dieną.
„Mano partija turi turėti žymiai aiškesnę poziciją, ką ji apie tai galvoja. Šiuo metu tai yra rinkiminė technologija savivaldos rinkimams, taip telkiant tas jėgas, kurios pradėjo savo ištakas Šeimų marše“, – tvirtina politikas.
„Aiškina, kad tai bereikšmis, niekinis reikalas, rinkiminis triukas. Tai tada nesijaudinkit, priimkit šitą mūsų akciją ir žiūrėkit, kas iš jos išeis“, – atsako A. Ažubalis.
Iš visų frakcijų Seime sutarimą viduje kol kas rado tik Liberalų sąjūdis. Pasak partijos pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, referendumas pažeistų žmogaus teises.
„Politikų kai kurios kalbos apie tai, kad vaikai vienose šeimose augantys jau yra užprogramuoti nelaimingam gyvenimui, atrodo, absoliučiai nepriimtinos ir labai, labai blogos“, – pabrėžia ji.
Socialdemokratas Ruslanas Baranovas teigia, kad, nors frakcijos nariai pateikime balsavo skirtingai – vėliau tikina balsuosiantys vieningai.
„Didžioji dauguma supranta, kad tai yra nesąmonė, bet yra žmonių, kurie pergyvena, kad tai bus panaudota prieš juos, nes tas klausimas iš esmės yra, ar tu už šeimą“, – komentuoja jis.
Ir sako – politikai neturėtų apibrėžti, kas yra šeima.
„Man atrodo, visi Lietuvos gyventojai supranta, ar jie gyvena šeimoje, ar negyvena šeimoje ir be politikų paaiškinimų“, – tvirtina R. Baranovas.
Tačiau, anot L. Girskienės, Konstitucinis Teismas priimdamas sprendimą nesirėmė piliečių nuomone.
„Konstitucinė doktrina buvo sukurta, pasitelkiant užsienio šalių praktiką, kuri buvo tendencingai palanki vienai grupei asmenų“, – vertina ji.
„Parodomas akivaizdus Vakarų teisinės kultūros nesupratimas. Ir esminis nesupratimas – kad teismai aiškina teisę, bet ne politikai. Aš apskritai vertinu šią referendumo iniciatyvą kaip antrą populistinės operos veiksmą po LRT pataisų“, – aiškina buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė.
Ji įžvelgia prieštaravimų Konstitucijai.
„Tiek nutarimas, jei jis bus priimtas, tiek vėliau pasekmės, kurios kils, jos visos gali būti kvestionuojamos Konstituciniame Teisme“, – dėmesį atkreipia ji.
Tol, kol Seimas partnerystės klausimo neišsprendė, Konstitucinio Teismo sprendimas tos pačios lyties poroms atvėrė galimybę per teismą įpareigoti valstybę pripažinti jų partnerystę.
Į teismus jau kreipėsi apie 50 porų. Jau maždaug pusei jų priimti palankūs sprendimai. Tačiau jie neįgyvendinti, o Teisingumo ministerija apskundė 4 tokius nutarimus.
„Neskundėme paties partnerystės pripažinimo fakto, tai ne apie žmones, o apie prievolę įregistruoti. Ir šitie sprendimai būna skirtingi: vieną kartą prašome Civilinės metrikacijos įregistruoti, kitą kartą – Registrų centro“, – sako Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Teisės mokslų daktarė Gabija Grigaitė–Daugirdė pažymi – įstatymų leidybos iniciatyvos turėtų imtis pati Teisingumo ministerija.
„Esminė vertybė Europos Sąjungoje yra teisės viršenybė. Tai reiškia, kad kiekviena politinė institucija negali ignoruoti politinės tikrovės, kad iš esmės teisė garantuoja pagarbą visoms šeimoms“, – pabrėžia Vilniaus universiteto teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė.
„Seime yra 4 ar 5 įstatymo projektai ir jie skirtingose svarstymo stadijose. Laukiame Seimo sprendimų“, – pažymi. R. Tamašunienė.
Teismų sprendimų nevykdymas ir referendumo iniciatyva kenks ir Lietuvos reputacijai tarptautiniu lygmeniu, teigia teisės ekspertė.
„Būsime linksniuojami dėl to, kad mes negerbiame savo piliečių, neįgyvendiname jiems palankių teismo sprendimų“, – sako dr. G. Grigaitė-Daugirdė.
Į Seimo salę patariamojo referendumo klausimas grįš gegužės pabaigoje.
