Skaitmenizuojant viešąsias paslaugas, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad įstaigoms būtina nustatyti pareigą užtikrinti alternatyvų paslaugų teikimo būdą, o tokių pokyčių tikisi iki 2028 metų vidurio.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi atlikti analizę su kitomis ministerijomis ir teisės aktais įtvirtinti būtent tokį reikalavimą“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė I. Segalovičienė.
„Ir mes tikimės, kad jau poveikis, tas efektas iš teisės aktų ir bus būtent iki 2028 metų vidurio, kad jau mes matysim suveikusį įstatymą, ne tik priimtą, bet ir suveikusį įstatymą“, – kalbėjo ji.
Taip ji kalbėjo Valstybės kontrolei nustačius, kad vykdant viešųjų paslaugų skaitmenizaciją, dalis vyresnio amžiaus žmonių lieka užribyje. Dėl to siūloma įteisinti privalomas alternatyvas vyresnio amžiaus žmonėms.
„Rekomendavom įteisinti privalomai diegiant viešąsias paslaugas, kad būtų jų diegimas įvertintas būtent per vyresnio amžiaus asmenų akis, per jų prizmę, kad jos atitiktų, būtų patogios, patrauklios, nesudėtingos ir visokios kitokios, tas vadinamas vartotojo patirties testas būtų atliktas“, – sakė I. Segalovičienė.
BNS rašė, kad audito metu vykdytos apklausos duomenimis, pastaraisiais metais skaitmeniniais kanalais teikiamomis paslaugomis savarankiškai naudojosi apie 50 proc. vyresnio amžiaus asmenų, 24 proc. jų reikėjo pagalbos, o 26 proc. gyventojų jomis nesinaudojo.
Skelbiama, kad 59,3 proc. senjorų savarankiškai negali internetu užsiregistruoti pas gydytoją, 53 proc. negali pateikti dokumentų ar pildyti prašymų, o 41,1 proc. apmokėti sąskaitų ar pervesti pinigų.
„Iš tiesų labai svarbus veiksnys yra tai, kad mūsų visuomenė sensta. Kitaip tariant, vyresnio amžiaus asmenų skaičius didėja ir šiandien 60 plius žmonių mes turim virš 800 tūkstančių. Tai yra tikrai didelė visuomenės dalis ir tos tendencijos yra ir toliau senėjimo“, – teigė I. Segalovičienė.
Didžiausia skaitmeninė atskirtis nustatyta apskrityse, kurios pasižymi didžiausiu gyventojų senėjimu – Alytaus, Utenos, Klaipėdos ir Panevėžio. Anot Valstybės kontrolės, šiose teritorijose mažiau dalyvių sulaukiama ir skaitmeninio raštingumo mokymuose.
I. Segalovičienės teigimu, pastebimas individualesnio aptarnavimo poreikis.
„Rekomendavome taip pat Vyriausybei įdiegti nuolatinį individualaus konsultavimo modelį. Kitaip tariant, pereiti nuo masinių mokymų, kur dažnai iš tikrųjų jų efektyvumo rodiklis būna kiek valandų išklausė ar kiek sudalyvavo, tačiau tie poreikiai tikrieji individualūs yra mažai vertinami“, – sakė ji.
