Finansų ministras sako, kad siūloma įvesti lošėjo kortelė leis nuo lošimų atriboti žmones, kurie negali sustoti lošti.
„Tai bendras profilis (lošiančio žmogaus – BNS), kuris egzistuotų informacinėje sistemoje ir visos lošimų bendrovės turėtų tą informaciją, žinotų, kiek ir kokį lošimo limitą jau yra pasiekęs žmogus ir jį sustabdytų nuo tolimesnio lošimo“, – penktadienį LRT RADIJUI teigė Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak jo, dabar ne visiems lošėjams patiems pavyksta kontroliuoti situaciją.
„Dabar tiesiog užsidedi limitą, paloši vienoj bendrovėje, pasieki jį, pereini į kitą bendrovę, net nereikia niekur išeiti iš namų, jeigu lošiama nuotoliu, gali toliau sėkmingai lošti. Ir tokiu būdu atsiranda tas spraga, kai tie žmonės, kurie tikrai prašo pagalbos, kad jiems būtų apribota ta galimybė lošimo, paskui ją patys ir apeina, apimti to nesustabdomo noro lošti“, – kalbėjo ministras.
BNS rašė, kad Finansų ministerija parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius, privalės turėti tokią kortelę. Pasak ministerijos, tai leis registruoti lošėjo įmokas ir išmokėtus jam laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama vienoje, ar skirtingose bendrovėse.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2027 metų gegužės, o lošėjo kortelė būtų įvedama nuo 2029 metų sausio. Anot ministerijos, kortelės įgyvendinimas yra sudėtingas, todėl tam numatomas pereinamasis laikotarpis.
Lošimo verslas įspėja dėl nelegalių lošimo apimčių augimo
Savo ruožtu lošimo verslo atstovai ministerijos siūlomą lošėjo kortelę vertina nevienareikšmiškai.
Atsakingo lošimo verslo asociacijos vadovas Mindaugas Ardišauskas teigia palaikantis iniciatyvą mažinti probleminio lošimo riziką, tačiau kartu pažymi, kad abejonių kelia pats mechanizmas.
„Mums atrodo, kad bus didelės sąnaudos valstybei ir verslui, ir užtruks, ir efektas gali būti žymiai mažesnis, negu siekiama“, – LRT RADIJUI dėstė M. Ardišauskas.
Jo teigimu, kita svarbi problema yra galimas nelegalių lošimų augimas, pradėjus riboti legalius lošimus.
„Vartotojas turi galimybes pasukti nelegalios pasiūlos link, jeigu šita priemonė jam pasirodys nepriimtina, varžanti jo asmenines finansines laisves, suaugęs žmogus nori elgtis, kaip nori. Jeigu nebūtų nelegalios pasiūlos, viskas yra gerai, tada tas jo noras lošti būtų apribotas. Bet dabar, kai yra didžiulė ir lengvai prieinama nelegalių lošimų pasiūla, turime abejonių, kad efektas gali būti ne toks, kokio visi tikisi“, – pabrėžė M. Ardišauskas.
Pagal siūlomus Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimų organizavimo vietose, tiek nuotoliniu būdu, privalomai turės įgyti lošėjo kortelę.
Skelbiama, kad kortelė leis centralizuotai registruoti lošėjo įmokėtas sumas ir išmokėtus jam laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama nuotoliu, ar fizinėse lošimo vietose, vienoje bendrovėje ar pas skirtingus lošimų organizatorius.
Pasak K. Vaitiekūno, taip pat siekiama atsisakyti grynųjų pinigų lošimų organizavimo vietose naudojimo, perteklinių reikalavimų lošimus organizuojantiems verslams, suteikti daugiau įgaliojimų Lošimų priežiūros tarnybai, taip užtikrinant efektyvesnę rinkos priežiūrą.
Kortelės įgyvendinimui numatomas pereinamasis laikotarpis.
Siūloma, kad įstatymo pakeitimai, susiję su lošimų organizavimo veiklos priežiūra ir naikinantys perteklinius reikalavimus verslui, įsigaliotų nuo 2027 m. gegužės, o su kortelės įvedimu susijusios nuostatos – nuo 2029 m. pradžios.
Įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei.
