Ukraina turi informuoti Baltijos valstybes apie netoli jų teritorijų skrendančius dronus, sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„Viena iš žinučių yra, kad ukrainiečiai turi dalintis ta informacija, jeigu jie mato, seka ir žino apie tai, kad vienas ar kitas dronas nusimeta arba nuklysta. Tarnybų lygmenyje tokia informacija turi natūraliai vaikščioti ir valstybės turi būti apie tai informuotos“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė T. Godliauskas.
„Atitinkamai mūsų pačių interesas yra turėti čia, pas save, tvarią, efektyvią oro gynybos sistemą, pasiimant maksimaliai tų pamokų ir gerųjų praktikų, kurias naudoja Ukraina kovoje su dronais“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad su Ukraina kalbama apie galimybę perspėti Baltijos valstybes apie netoliese jų sienų turinčius skristi dronus.
Viceministras teigė, kad praėjusią savaitę Ukrainoje viešėjęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas aptarė dalijimosi informacija ir oro gynybos klausimus su Kyjivo kolegomis.
„Manau, kad politiniame lygmenyje ne kartą šnekėjome ne tik apie Ukrainos oro gynybą, bet ir būtent apie atsiradusią aktualiją ir tą patirtį iš Ukrainos. Tai tikrai ne dabar tas gimė ir ne dabar mes apie tai pradėjome šnekėti. Tai tų išmoktų pamokų dalinimasis vyksta visus ketverius metus“, – kalbėjo jis.
BNS skelbė, kad Estijos gynybos pajėgos naktį iš pirmadienio į antradienį paskelbė įspėjimą apie oro pavojų. Estijos kariuomenė paaiškino, kad prevencinį įspėjimą apie grėsmę išplatino užfiksavusios oro veiklą už Estijos oro erdvės ribų, kuri galėtų kelti pavojų šaliai. Vėliau paskelbta, kad Tartu apskrityje rasta drono dalių.
Pirmadienio vakarą prie šalies oro erdvės priartėjusį bepilotį orlaivį fiksavo ir Latvija.
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse skraidė ir sprogo keli dronai. Pareigūnai įtaria, kad tai buvo į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.
Baltijos šalys pabrėžė, kad šie incidentai yra plataus masto Rusijos agresijos karo pasekmė ir kad tokie įvykiai gali pasikartoti.
Lietuvoje dronas praėjusią savaitę nukrito ant užšalusio Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija. Prezidentūra pirmadienį BNS informavo, kad Ukraina dėl incidento išreiškė apgailestavimą.
Viceministras sako nesuprantantis, kaip poligono įstatymo rengėjus galima lyginti su okupantais
Asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovui Tomui Ramanauskui pareiškus, kad Kapčiamiesčio poligono įstatymo rengėjai elgiasi drastiškiau nei okupantai, krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas sako sunkiai suprantantis tokią poziciją.
„Yra valstybės interesas, teisiniai argumentai arba teisinis dokumentas, kuris parengtas pagal Lietuvoje galiojančius teisinius reguliavimus, tai sunkiai suprantu, kaip gali tiek bendruomenė, tiek turbūt teisei atstovaujantys asmenys kalbėti tokiais keistais terminais: okupacija ar panašiai“, – žurnalistams Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) antradienį sakė viceministras.
Ministras taip pat akcentavo, kad nuo pat paskelbimo apie steigiamą poligoną visuomenei buvo aiškinamas jo poreikis.
„Sprendimas, kodėl valstybei to reikia, jis buvo gryninamas, aiškinamas, argumentuojamas ir turbūt vienas iš pagrindinių tikslų buvo vis dėlto paaiškinti, kam mums jo reikia, kodėl jo reikia, kaip tai siejasi su grėsmių situacija, kaip tai siejasi su mūsų investicijomis į gynybą, į mūsų pajėgų augimą, sąjungininkų išlaikymą valstybėje“, – teigė T. Godliauskas.
Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis pabrėžė, kad žmones labiausiai gąsdina tai, ko jie nežino.
„Natūralu, kad tie žmonės, kurie gyvena poligono teritorijoje šiuo metu ir kurie turės išsikelti, jie nepatogumų tikrai turės. Tačiau yra tas labai geras pasakymas, kad kas nemaitina savo kariuomenės, tas šers svetimą. Tai aš manau, kad vis tiktai mes turim suprasti, kokios yra grėsmės, kaip jas turime atliepti“, – sakė jis.
Savivaldybių asociacijos prezidentas taip pat akcentavo, kad šiuo metu reikia kalbėti ne apie emocijas, o apie praktinį Kapčiamiesčio gyventojams kylančių klausimų sprendimą.
Kaip rašė BNS, T. Ramanauskas antradienį pareiškė, kad poligono steigimo įstatymo projekte, numatę žemės ir kito turto paėmimą visuomenės poreikiams, rengėjai elgiasi drastiškiau negu okupantai.
Tuo metu asociacijos advokatės Karolinos Gasprakės teigimu, siūlomi pakeitimai yra neteisėti, neskirta pakankamai dėmesio bendruomenei, visi veiksmai atlikti skubotai, esminius klausimus paliekant spręsti vėliau.
Įstatymo projekte numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Priėmus šį įstatymą, žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.
Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.
51 tūkst. eurų išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus. Į šią teritoriją patenka 77 sodybos, jų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turimą turtą.
Numatomo poligono vietą KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Seimas po pateikimo praėjusią savaitę pritarė įstatymui, klausimas į posėdžių salę svarstymui turėtų grįžti balandžio 14-ąją.
