Pagrindinis Lietuvos oro erdvės gynybos tikslas yra turėti sistemą, kuri potencialų taikinį ne tik aptiktų, galėtų matyti jo trajektoriją, bet galiausiai ir neutralizuotų, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Vis dėlto ankstesnis šios ministerijos vadovas Laurynas Kasčiūnas ragina pripažinti – esą nebus taip, kad suseksime absoliučiai kiekvieną droną.
Apie pastarosiomis savaitėmis Baltijos šalių oro erdvę pažeidusius dronus pirmadienį diskutuota laidoje „LRT Forumas“.
Praėjusią savaitę Ukrainoje viešėjęs R. Kaunas pasakojo, kad ir ten vadinamieji „dronų perėmėjai“ iki šiol yra valdomi pilotų.
„Jeigu atskrenda 100 „šahedų“, reiškia, reikia bent 100 pilotų, nes tik paskutinius pusantro kilometro perėmėjas geba „užrakinti“ taikinį ir jau pats atlieka savo veiksmą, bet iki taikinio reikia nuvesti. Klausimas – kodėl taip yra? Todėl, kad šiandien Ukraina dar tik kuria technologiją, paremtą dirbtiniu intelektu, kuri galėtų patį interceptorių [droną perėmėją – LRT.lt] nuvesti iki pat taikinio“, – sakė jis.
R. Kaunas taip pat paminėjo ukrainiečių „Skymap“ sistemą.
„Neužtenka įsigyti tik radarų, kas savaime yra iššūkis. Neužtenka turėti vien interceptorių, kas irgi savaime yra reikalinga. Reikia viską suintegruoti į vieną bendrą sistemą. Ukraina tą turi – į ją sueina ir radarų duomenys, ir sensorių duomenys. Ta sistema yra pritaikyta netgi kulkosvaidžiui, kai kulkosvaidininkas gali, naudodamas ekraną, taikytis patogiau, geriau“, – dėstė ministras.
Kaip žinoma, Valstybės gynimo taryba pernai nusprendė, kad Lietuva privalo turėti integruotą oro erdvės gynybos sistemą. Tam ketinama skirti apie 500 mln. eurų.
Visko nepastebės?
L. Kasčiūno vertinimu, už tokią sumą Lietuvoje įmanomas tik „minimalistinis“ oro erdvės gynybos sistemos variantas.
„Apsibrėžkime tai ir pasakykime aiškiai žmonėms, kad, na, nebus taip, kad net ir mums sukūrus tai, ką suplanavome, dabar nė vienas dronas nepraskris nepastebėtas. Deja, bet tokia tikimybė liks net ir sukūrus tai, ką mes dabar suplanavome.
Aišku, yra gynybos pramonės problematika visuose Vakaruose. Tas laukimas „nuo lentynos“ yra gana ilgas. Todėl čia reikia labai aiškiai pasakyti, kad tempai yra nepakankami, ji dar nėra užsikūrusi. Ukrainos variantas yra svarbus ir ten reikia dėti didžiules pastangas, bet jie neperduoda technologijų kaip kariaujanti šalis“, – sakė jis.
Dar vienas L. Kasčiūno pastebėjimas susijęs su viešaisiais pirkimais.
„Jeigu kariuomenė pamato kokią nors technologiją ir nori nusipirkti ją testuoti, mums reikia programos, kuri leistų jiems tai padaryti paprastu būdu. Bet dabar to neįmanoma padaryti. Reikia įjungti visą ciklą, o visas ciklas reiškia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi pasakyti savo nuomonę, turi išduoti leidimą, ir tai yra kelių mėnesių klausimai, kurie iš esmės neleidžia greitai gauti, greitai testuoti, apsispręsti, ar naudojame tai, ar nenaudojame.
Todėl klausimas yra paprastas: ar mes visi kartu galime sutarti, kad būtų galima supaprastinti pirkimo procedūras tokiu sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu?“ – klausė jis.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė prisiminė, kad viena pagrindinių jos spręstų problemų buvo susijusi net ne su greičiu ar efektyvumu, o su įtarinėjimais.
„Sprendžiau, kaip parodyti, kad tie pinigai nebus pavogti, nebus iššvaistyti. Kad kai kurie kolegos, turėdami daug laiko, nebėgios su visokiomis sąmokslo teorijomis ir pasakomis. Čia yra dalykas, kuris žiauriai stabdo procesus. Tada, va, tai yra gėda“, – sakė ji, vėliau patikslinusi, kad kalba apie planų įsigyti „Embraer“ istoriją.
Šiuo metu Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi atidėti šių karinių transporto orlaivių pirkimą.
D. Šakalienė dar pridūrė, kad savo vadovavimo laikotarpiu bandė įdiegti vadinamąjį žaislų lentynos konceptą.
„Bandžiau įdiegti su mokymu, kad kariuomenė galėtų pirkti mažais kiekiais naujas technologijas ir daužyti, bandyti, treniruotis ir pagreitinti bent jau procesą. Tam labai pritarčiau“, – sakė ji.
Trečiasis laidoje dalyvavęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat prisiminė pastangas paprastinti pirkimo procesus.
„Vienas iš pasiūlytų būdų buvo 2022 metais, kad ukrainiečių pavyzdžiu kiekvienas karinis dalinys turėtų galimybę pats įsigyti, staigiai išbandyti reikalingą bepilotę sistemą, – pasakojo jis. – Turiu pasakyti, kad pasinaudojo ta galimybe tik kas antras dalinys. Kitiems pirkimų procedūros buvo pernelyg sudėtingos, kartais sunkiai įkandamas riešutas, ir jie tiesiog nedrįso išleisti skirtų pinigų. Taip jau yra“, – pasakojo jis.
Pagal dabartinį planą oro erdvės gynybos sistema Lietuvoje turėtų būti baigta integruoti 2028 metais.
Parengė Edgaras Savickas.
