Su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka dėl jo teiginių apie „čigonus“ ir „negrus“ pirmadienį susitikusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pranešė, kad bus atliekamas tyrimas dėl A. Valotkos elgesio.
„Tirsime, ar vadovas neperžengė etikos ribų“, – žurnalistams Kultūros ministerijoje pirmadienį sakė V. Aleknavičienė.
LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, komentuodamas ginčą, kilusį dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“ pavadinimo, pareiškė, kad galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“.
Ministrės teigimu, nors A. Valotka kalbėjo apie minėtų žodžių reikšmę, valstybės įstaigos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes ji formuoja visuomenės požiūrį.
Taip pat skaitykite
„Manau, kad valstybinės institucijos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes vis dėlto ji formuoja ir mūsų visuomenės požiūrį, nusprendžiau, kad atliksime tyrimą ir tada pateiksime išvadas dėl vadovo elgesio“, – kalbėjo ji.
V. Aleknavičienė pabrėžė, kad minėtas tyrimas turėtų užtrukti dvi savaites, o gavus jo išvadas bus priimtas sprendimas, ką daryti toliau.
„Kai komisija baigs darbą, informuosime, neužbėkime įvykiams už akių“, – nurodė ministrė.
Savo ruožtu A. Valotka teigė, kad kol vyks tyrimas, jis nekomentuos etikos aspektų ir pabrėžė, kad kalba priklauso vartotojams.
„Kalbos inspekcija visada vadovavosi, vadovaujasi ir vadovausis Konstitucijos 14 straipsniu, Valstybinės kalbos įstatymu ir su juo susijusiais teisės aktais, Kalbos komisijos privalomaisiais nutarimais ir teismų išvadomis bei teismų praktika. Iš esmės aš tuos dalykus tame interviu ir pasakiau“, – tvirtino A. Valotka.
„Labai nenorėčiau, tai yra mano asmeninė ir tikrai nepajudinama pozicija, Lietuvoje negalima spausti žmonių, kad jie nevartotų tam tikrų žodžių. Kalba priklauso vartotojams, kalba priklauso jos kūrėjams ir visos tos pastangos kaip nors išvaryti vieną ar kitą žodį, neleisti kalbai natūraliai gyventi savo gyvenimo, pasirinkti kažkokį žodžių dubletą, nes jis yra ideologiškai blogas arba ideologiškai geras, to tikrai negalima daryti, nes tai būtų pats tiesiausias kelias į (George'o – BNS) Orwello aprašytą naujakalbės kūrimą“, – teigė jis.
VTEK antradienį apsispręs, ar pradėti tyrimą dėl Valotkos pasisakymo
Antradienį posėdžiausianti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketina apsispręsti, ar dėl A. Valotkos teiginių pradėti tyrimą.
„Skundas dėl A. Valotkos yra gautas ir jis bus svarstomas rytojaus posėdyje“, – pirmadienį Eltai sakė VTEK pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė.
Į VTEK praėjusią savaitę kreipėsi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius. Jis institucijos prašo įvertinti, ar A. Valotkos vieši pasisakymai atitinka valstybės tarnautojams taikomus etikos principus ir standartus. Taip pat prašoma nustatyti, ar nebuvo pažeisti valstybės tarnybos etikos principai bei priimti sprendimą ir, esant pagrindui, taikyti atitinkamas poveikio priemones.
A. Valotka taip pat yra Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, tačiau VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Aurelija Vernickaitė BNS teigė, kad šiuo atveju aukštoji mokykla vertina A. Valotkos poziciją, pateiktą kaip inspekcijos viršininko, o ne VU dėstytojo.
„Vilniaus universitete veikia Akademinės etikos komisija, nagrinėjanti atitinkamus atvejus, šiuo metu dėl A. Valotkos kreipimųsi nėra“, – BNS teigė ji.
BNS rašė, kad Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs buvusio kultūros ministro liberalo Simono Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.
