Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Seimo narių Igno Vėgėlės ir Rimo Jono Jankūno bei europarlamentaro Petro Gražulio susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai John'u Coale'u, politologas Tomas Janeliūnas sako, jog tai nedaro garbės šalies reputacijai. Vis tik jis pažymi, kad vargu, ar tokie kontaktai pakeis tiek Jungtinių Valstijų politikos kryptį, tiek Lietuvos sprendimus Baltarusijos atžvilgiu. Profesorius taip pat akcentuoja, kad tokių susitikimų negalima uždrausti.
„Lietuvos reputacijai toks susitikimas tikrai nieko gero neduoda, bet iš kitos pusės, negalima taikyti žiaurių draudimų ir neleisti parlamentarams bandyti susitikinėti su užsienio šalių politikais ar net ministrais“, – Eltai sakė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas.
„Diplomatija pastaruoju metu apskritai tampa vis mažiau privilegijuota sfera. Vis daugiau veikėjų taikosi į anksčiau uždarą sferą, kai užsienio ryšiai buvo labai išimtiniai, taikomi tik oficialioms institucijoms. Dabar nebėra tokių taisyklių ir tuo naudojasi tie politikai, kuriems dėmesys yra esminis dalykas, kurie jį bando pritraukti gal ir laužydami kai kurias įprastas taisykles“, – akcentavo T. Janeliūnas.
Trūksta politinio konteksto, bet toną užduoda ir JAV administracija
Dalis ekspertų ir politikų kelia klausimą, ar tokie susitikimai Lietuvoje nekuria alternatyvios užsienio politikos linijos, galinčios prieštarauti prezidento ir Vyriausybės pozicijai. Taip pat svarstoma, kodėl J. Coale’as susitiko būtent su politikais, kurie kartais laikosi kitokios, nei oficiali šalies užsienio politika, krypties.
Kaip Eltai nurodė JAV ambasada, J. Coale'o ir P. Gražulio, I. Vėgėlės bei R. J. Jankūno susitikimas įvyko minėtų politikų iniciatyva – jie buvo pasiūlę prezidentą Donaldą Trumpą nominuoti Nobelio taikos premijai.
„JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai sutiko trumpam pasikalbėti su keliais parlamento nariais, kurie buvo pasiūlę prezidentą D. Trumpą Nobelio taikos premijai ir pasinaudojo proga padėkoti jiems už paramą“, – Eltai nurodė ambasada.
VU TSPMI profesoriaus teigimu, JAV pareigūnai – ypač specialieji pasiuntiniai – organizuodami panašius susitikimus neretai neįvertina vietinio politinio konteksto, todėl gali planuoti kontaktus su politiniais veikėjais, kurie ne visuomet atstovauja valstybės interesams ar laikosi oficialios užsienio politikos linijos.
„Amerikiečiai, ypač specialieji pasiuntiniai, kurie nėra tipiniai valstybės departamento, ar diplomatinio korpuso atstovai, jiems labai dažnai trūksta platesnio konteksto – ypač vietinio, kokie čia veikėjai Lietuvoje, kas čia užduoda toną, kokios gali būti vidinės įtampos“, – kalbėjo jis, pridurdamas, jog atvejai, kai nesigilinama į vietinį kontekstą, D. Trumpo administracijoje yra gan dažni.
„Aišku, galima sakyti, kad net ir diplomatinėje praktikoje gana dažnai būna situacijų, kai dėmesys rodomas tiek pozicijai, tiek opozicijai, bandoma išlaikyti politinį neutralumą. Bet vienas dalykas yra oficialios, tradicinės opozicinės partijos, o kitas reikalas – kraštutiniai radikalai, ypač nuteisti, kurie siekia kažkaip gauti priėjimą, kontaktus, pripažinimą iš užsienio šalių. Man regis, P. Gražulis būtent tą ir darė“, – teigė politologas.
Kartu profesorius pastebi ir kitą aspektą – Baltųjų rūmų administracija nesibaimina kontaktų su radikalesnių pažiūrų politikais, mat jų yra ir pačioje D. Trumpo komandoje.
„Tai susiję ir su bendru D. Trumpo administracijos, MAGA (angl. „Make America Great Again“) požiūriu į radikalesnes jėgas, partijas Europoje, ypač – euroskeptiškas, nes pačioje D. Trumpo administracijoje yra nemažai žmonių, kurie labai negatyviai žiūri į visą Europos Sąjungos idėją“, – komentavo T. Janeliūnas.
„Todėl parama Viktorui Orbanui ar „Brexito“ šalininkams, nacionalistams (…) ta kryptis buvo gana aiški jau prieš kurį laiką. Ir čia, matyt, mūsų radikalai patenka į tą pačią srovę bandydami save pateikti D. Trumpo šalininkais, kažkokią alternatyvią politinę jėgą mūsų pagrindinei politinei sistemai ir kartais to užtenka“, – pabrėžė jis.
Vargu, ar tokie susitikimai kažką pakeis – panašių būta ir praeityje
P. Gražulis Eltai teigė, kad susitikimo su J. Coale'o metu politikai aptarė įvairiais temas – kalbėjo apie kalio trąšas, tranzitą, Kapčiamiesčio poligoną, vilkikų klausimą, Baltarusijos politinius kalinius.
T. Janeliūnas nesiryžo spekuliuoti, kokį įspūdį po pokalbio su Seimo nariais bei europarlamentu galėjo susidaryti Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys. Be kita ko, politologas teigia – nors skirtingos Lietuvos politikų pozicijos užsienio klausimais gali kelti sumaištį ir abejonių dėl oficialios valstybės linijos, pavieniai kontaktai su JAV atstovais vargu, ar iš esmės pakeis susiformavusį jų požiūrį.
„Kokį įspūdį susidarė JAV atstovas – mes turbūt galime tik spėlioti. Aišku, kad tokios alternatyvios pozicijos gali kažkiek sutrikdyti, sukelti abejonių mūsų oficialia pozicija. Tačiau turint galvoje, kad apskritai labai sunku tą D. Trumpo administracijos poziciją formuoti, ar ieškoti kažkokio nuoseklumo tenai, aš manau, kad tokie atsitiktiniai kontaktai vargu, ar kažką pakeis iš esmės“, – akcentavo VU TSPMI politologas.
„Vienaip ar kitaip – mūsų oficialios institucijos spręs, ką daryti dėl trąšų, kitokių klausimų, susijusių su Baltarusija. Net jei ir ateitų kažkoks spaudimas iš JAV pusės – tai yra mūsų savarankiškas sprendimas kiek mes jam pasiduodame, ar keičiame savo dabartines nuostatas“, – tęsė jis.
Profesorius taip pat pabrėžia, kad tai nėra naujas reiškinys – skirtingų pažiūrų politikai ir anksčiau yra bandę užmegzti tiesioginius ryšius su užsienio partneriais ir taip daryti įtaką jų požiūriui į Lietuvą. Kaip pavyzdį jis mini Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovą europarlamentarą Waldemarą Tomaszewskį.
„Galima prisiminti W. Tomaszewskį, kuris turėdavo tiesioginius santykius su Lenkijos vyriausybe ir labai kritiškai atsiliepdavo apie Lietuvos politiką, netgi tikslingai skleisdavo dezinformaciją, kaip čia yra blogai su žmogaus teisėmis, kokia priespauda yra lenkų mažumos atžvilgiu. Tai turėjo prastų pasekmių, nes W. Tomaszewskis, turėdamas tiesioginį kanalą su Lenkijos valdžia, savotiškai formuodavo jos nuomonę apie oficialią politiką“, – kalbėjo jis.
Susitiko viename sostinės viešbučių
Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs JAV pasiuntinys Baltarusijai susitiko ne tik su premjere Inga Ruginiene bei prezidentu Gitanu Nausėda. Naujienų portalas Lrt.lt paskelbė, jog viename sostinės viešbučių vyko ir J. Coale'o susitikimas su Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovais – I. Vėgėle ir R. J. Jankūnu bei buvusiu Seimo nariu, europarlamentaru P. Gražuliu.
G. Nausėda šį neskelbtą susitikimą įvertino kritiškai. Šalies vadovas svarstė, jog galbūt tai „atliepia nuostatas, kad šita Baltųjų rūmų administracija ieško tokių politinių jėgų arba politinių veikėjų, kurie galbūt jiems atrodo esą ideologiškai artimi“.
I. Ruginienė teigė, kad amerikiečių pareigūno komanda, planuojant šį susitikimą, nepakankamai gerai atliko namų darbus ir įvertino situaciją.
„Vis dėlto, kai lankosi ganėtinai aukštas pareigūnas, ir aš pati nenorėčiau patirti tokios situacijos, ir turėti susitikimus, kurie nėra kruopščiai paruošti, ir žmonės, su kuriais aš susitinku, nėra patikrinti“, – interviu naujienų portalui „Lrytas“ sakė Vyriausybės vadovė.
JAV panaikino dalį sankcijų Baltarusijai
Šią savaitę Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad JAV atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“.
Apie tai pranešė derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys Baltarusijai J. Coale‘as.
G. Nausėda pabrėžė, kad šio sprendimo negalima sieti su Europos Sąjungos (ES) sankcijų politika. Šalies vadovas tikino, kad Lietuvos pozicija sankcijų Minskui klausimu išlieka principinga.
Jam antrino ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Anot institucijos, Lietuva toliau efektyviai įgyvendina europines sankcijas.
Prieš žinią apie sankcijų panaikinimą taip pat paskelbta apie tai, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka paleidžia 250 politinių kalinių. 15 iš jų atvyko į Lietuvą.
Anot URM, nė viena iš priežasčių, dėl kurių ES pradėjo taikyti sankcijas Baltarusijai, nėra išnykusi – režimas toliau vykdo vidines represijas, kenkia demokratijai, taiko migracijos instrumentalizaciją ir kitas hibridines atakas, drauge su Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą.
ES sankcijos Baltarusijai metams buvo pratęstos vasario 26 d. bendru šalių sutarimu, kitais metais galės būti pratęstos vėl – tai reiškia, kad ES subjektai ir toliau negali sudaryti jokių sandorių su sankcionuojamais Baltarusijos subjektais.
Kaip skelbė ELTA, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad JAV sprendimo dėl sankcijų panaikinimo negalima sieti su ES sankcijų politika.
Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas sakė, jog amerikiečių sprendimai yra šalies nacionalinės politikos klausimas, o Lietuvos pozicija dėl sankcijų nesikeičia.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms bus tęsiamos toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
