Dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugus naftos bei trąšų kainoms, ūkininkų atstovas bei ekonomistas sako, kad maisto kainos artimiausiu metu dėl to gali kisti minimaliai. Tačiau antroje metų pusėje išaugusios trąšų kainos gali lemti sumažėjusią pasiūlą bei aukštesnes maisto kainas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iki karo Artimuosiuose Rytuose pradžios buvo galima tikėtis, kad šiemet maisto produktai nebrangs, priešingai – kovą ir balandį buvo tikimasi maisto kainų mažėjimo. Tačiau dabar manoma, kad antroje metų pusėje maistas brangs.
„Šių metų sausis, vasaris buvo tas laikotarpis, kai žemės ūkio produkcija pasaulyje pigo ir apskritai buvo lūkesčių, kad šiais metais mes maisto produktų kainų infliacijos nematysime Lietuvoje. (...) Matėm, kad ir pieno produktų, bent jau didmeninėje Europos rinkoje, (kainos – BNS) stipriai smuko, grūdinės kultūros (kainos – BNS) buvo stabiliai žemos, mėsa, kakavos pupelės, kavos pupelės pigo. Buvo labiau ženklų apie pigimą“, – BNS sakė jis.
„Kovą, balandį maisto kainų pokyčių neturėtų būti (...) Bet kur yra rizika – kuo ilgiau energetikos, gamtinių dujų ir trąšų kainos išsilaikys (aukštos – BNS), tuo yra didesnė maisto kainų augimo antrąjį metų pusmetį rizika. Ta koreliacija yra labai akivaizdi – trąšos pabrango ir vieni ūkininkai negali mokėti daugiau, tai tikimybė yra, kad tiesiog bus mažiau įdėta į naują derlių trąšų. Istoriškai būdavo, kad arba nukenčia kokybė, arba nukenčia ir kiekis. Gali būti tas derlius šiaurės pusrutulyje antrą metų pusmetį mažesnis ir per tai gali ateiti didesnė maisto kainų infliacija“, – kalbėjo jis.
Augs grūdų savikaina, dalis ūkininkų gali pasitraukti
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius BNS teigė, kad ilgalaikėje perspektyvoje pabrangusios trąšos didins grūdų savikainą.
„Ilgalaikiu laikotarpiu dėl to, kad grūdų gamyboje trąšų kainos sudaro apie 30 procentų savikainos. Kuro kaina gali daryti įtaką iki 10 procentų. Tai turint galvoje, kad ir vienas, ir kitas komponentas, sudarantis savikainą, stipriai kyla, tai, be abejo, savikainai augant, ilgai pardavinėti grūdus į minusą ūkininkai nesugebės“, – sakė R. Juknevičius.
„Tokiu atveju bus priversti silpnesni trauktis iš rinkos, gaminti mažiau grūdų ir tada ilgainiui atsiras deficitas, ir tada tikrai ženkliai gali išaugti kainos. Žaibiško kilimo neprognozuoju, ilgainiui tikrai kainų augimui poveikis atsiras“, – sakė jis.
R. Juknevičiaus teigimu, išaugus trąšų kainai ūkininkai jų gali naudoti mažiau, o tai paveiktų maisto produktų pasiūlą.
„Rudenį perkamų azotinių trąšų, kurios pavasarį būtent dažniausiai naudojamos, amonio salietros kaina buvo 330 eurų už toną. Dabar ta kaina yra jau iki 500 eurų ir virš 500 eurų už toną, priklausomai nuo gamintojo, nuo tiekėjo. (...) Trąšos stipriai daro įtaką derlingumui. Trąšų panaudojimas gali derlių didinti nuo trijų iki keturių kartų“, – sakė ūkininkų atstovas.
Gali būti, kad gamintojai dėl brangių trąšų tiesiog mažiau jų naudos ir automatiškai bus mažiau derliaus. Mažiau pasiūlos, o jei paklausa ta pati – automatiškai tada kyla kainos“, – teigė jis.
Pasak T. Povilausko, azotinių trąšų kainų augimas labiausiai priklausys nuo dujų kainos.
„Dujų kaina dabar 60 eurų už megavatvalandę. Tikrai turime scenarijų, kad gali būti ir 100 eurų už megavatvalandę artimiausiomis savaitėmis. Kas lemtų, kad tos trąšos gali būti dar brangesnės. Čia yra dilema ūkininkams – taip, pabrango (trąšos – BNS), bet trumpuoju laikotarpiu jos gali būti dar brangesnės“, – teigė jis.
Prekybininkai išaugusias sąnaudas gali perkelti vartotojams
Ekonomisto teigimu, pabrangus degalams, prekybininkai gali perkelti išaugusias transporto sąnaudas į galutinę produktų kainą vartotojams, tačiau kol kas tai reikšmingai nepaveiktų kainų.
„Kalbant apie prekybininkus, kadangi išaugo transporto kainos, tai natūralu, kad visa grandinė stengsis permesti į galutinę kainą didesnes transporto sąnaudas. Čia gali būti veiksnys artimiausiais mėnesiais, bet iš šitos vietos neturėtų būti didesnių skaičių – kalbame turbūt apie mažiau nei vieną procentą“, – sakė T. Povilauskas.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas taip pat mano, kad artimiausiu metu maisto kainos neturėtų kilti, nes šiuo metu žaliavų pasiūla rinkoje viršija paklausą.
„Artimiausiu laiku ar iš karto kils kainos – sakyčiau, kad tas neturėtų būti žaibiška. Prielaidų kainoms kilti nėra dėl to, kad pieno žaliavų, grūdų, duonos gaminių žaliavų pasiūla rinkoje yra didelė ir netgi didesnė negu yra paklausa. Tai čia trumpuoju laikotarpiu“, – sakė R. Juknevičius.
Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas teigė, kad ilguoju laikotarpiu pabrangęs kuras padarys įtaką kainoms.
„Šiuo metu nė vienos „Maximos“ parduotuvėse parduodamos maisto prekės kaina dėl pabrangusių degalų nėra padidėjusi. Deja, išvengti energetinių išteklių brangimo įtakos, tikėtina, ilgesniu periodu nepavyks – jau dabar matome signalų apie kai kurių importuojamų produktų kainų pokyčius“, – pranešime teigė „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.
Anot jo, brangstantys degalai turi įtakos bendrovės kaštams – brangsta produktų gabenimas iš logistikos centrų į parduotuves visoje Lietuvoje. Visgi šį išlaidų augimą prekybos tinklas kol kas planuoja dengti savo sąskaita.
„Negalime būti tikri, kiek ilgai pavyks išlaikyti stabilias maisto prekių kainas parduotuvėse. Jau dabar gauname žinių, kad iš Pietų Europos ir kitų tolimesnių šalių importuojamų vaisių bei daržovių tiekimo kainos artimiausiu metu gali didėti iki 2 procentų“, – teigė M. Tilmantas.
R. Juknevičius mano, kad greičiausiai pabrangti gali daržovės ir uogos.
„Pieno produktai, mėsa, duonos produktai galėtų būti tokie, kur greitai nereaguos (kainos – BNS). Tuo tarpu tos trumpesnės maisto gamybos grandinės produktai, pavyzdžiui, daržovės, uogos – ūkininkai jas užaugina ir jos iš karto patenka į lentynas ir parduodamos, jų perdirbimo grandinės nereikia. Tai ten, kur trumpiausios yra maisto gamybos ir patekimo į lentynas grandinės – tai toje vietoje, be abejo, greičiausiai ir prasidės kainų augimas“, – sakė jis.
„Braškės bus patręštos ir jau mes birželio mėnesį turėsime produktą su didesne savikaina. Ir dėl to, kad bus didesnė savikaina, be abejo, bus bandoma prašyti iš pirkėjų didesnės kainos. Jeigu tų braškių bus priauginta labai daug, tai gali būti, kad poveikio labai ir nepajus rinka. Tiesiog nuostolį atgaus augintojai“, – pridūrė Ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Pasak jo, nepaisant augančios maisto žaliavų savikainos, kainų augimo potencialą gali sumažinti vartotojų spaudimas.
„Pajamoms neišaugus galutiniam vartotojui, jis neskubės tikriausiai už viską mokėti daugiau. Jis vis tiek ieškos, kur įsigyti pigiausią prekę. Be abejo, prekėms brangstant niekas nenori iš verslų dirbti į nuostolį, tai visi stengsis parduodami prekę derėtis, spausti, kad prekė būtų parduodama bent jau padengiant savikainą. Akivaizdu, kad spaudimas kainų augimui tikrai bus, bet šitoje vietoje labai daug reiškia ir pirkėjo psichologija“, – akcentavo jis.
Vidutinė benzino kaina per praėjusią savaitę pakilo 7,3 proc. iki 1,576 euro už litrą, dyzelino – 17,6 proc. iki 1,901 euro už litrą.
