Utenos „Juventus“ (8-12) ekipa kaip reikiant buksuoja Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono trečiajame rate. Uteniškiai lieka vienintele lygos komanda, kuri šiame rate dar neiškovojo pergalės, rašo LKL.
Įpusėjus reguliariajam sezonui, „Juventus“ dar dalinosi 4–6 vietomis su „Šiauliais“ ir Panevėžio „Lietkabeliu“ bei konkuravo dėl namų aikštės pranašumo atkrintamosiose.
Vis tik tuomet sekė keli pralaimėjimai vidutiniu 5 taškų skirtumu, o bene stipriausią smūgį teko sugerti praėjusį savaitgalį, kuomet Utenos daugiafunkciame sporto centre šeimininkavęs Kėdainių „Nevėžis“ vienu metu pirmavo net 29 taškais ir parbloškė Kęstučio Kemzūros kariauną ant menčių.
Pastarojo meto uteniškių nesėkmės bei „Nevėžio“ ir „Gargždų“ pergalės lemia, jog Utenos krepšininkai šiuo metu yra ten, kur jų niekas nėra įpratęs matyti – septintojoje pozicijoje, kuri šiandien ketvirtfinalyje reikštų akistatą su Vilniaus „Rytu“.
Artimiausia progą atsispirti nuo sunkumų ir pradėti kilti aukštyn „Juventus“ turės jau šį vakarą, kuomet svečiuosis Gargžduose. Šio miesto klubas pergalėmis jau aplenkė uteniškius (9-12), o namuose ką tik pranoko ne tik kėdainiečius, bet ir Klaipėdos „Neptūną“, signalizuodamas, jog čia lengva nebus niekam.
Net ir pralaimėjimų ruože vienas uteniškių atstovas išlieka šviesuliu. Tai – po metų pertraukos antrąjį sezoną Lietuvoje leidžiantis Ivanas Vranešas. 29-erių kroatas trečiajame rate vidutiniškai per 22 minutes pelno 13 taškų (55 proc. dvit.), atkovoja 6,8 kamuolio ir renka 18,5 naudingumo balo.
– Kalbame ne itin smagiu sezono momentu „Juventus“ komandai. Praėjusią savaitę patyrėtę skaudų pralaimėjimą, jau ketvirtąjį paeiliui, leidote „Nevėžiui“ dominuoti savo aikštėje. Po rungtynių treneris neturėjo paaiškinimų tam, kas įvyko, o ar pavyko juos surasti vėliau, nagrinėjant tą mačą?
– Analizuojame tas rungtynes, kaip ir visas kitas. Tikrai nėra smagi situacija, kai pralaimėjome ketverias rungtynes iš eilės. Bet žinote, kaip ir kiekviena komanda pasaulyje, mes turime pakilimų ir nuosmukių. Akivaizdu, kad mes kritome žemyn, tad turime mokytis iš praeities, iš praėjusių rungtynių, ir ateityje pasirodyti geriau.
Nereikia per daug užstrigti praeityje, tiesiog išanalizuoti, kas buvo blogai, ir ateityje tai daryti geriau, bent jau aš taip manau. Tai mes ir darėme per šios savaitės treniruotes. Tikiuosi, kad būsime 100 procentų pasiruošę naujoms rungtynėms šeštadienį prieš „Gargždus“ jų arenoje. Ir nuo šio taško, tikiuosi, kad pradėsime naują pergalių seriją.
– Ar komandoje šiuo metu nestinga pasitikėjimo savo jėgomis ir tikėjimo, kad grįšite į teisingą kelią?
– Taip, mes pasitikime savimi. Mes žinome, kad turime talento, žinome, kad turime puikius žaidėjus, puikius charakterius. Bet, kaip sakiau anksčiau... Kaip ir kiekviena komanda turime pakilimų ir nuosmukių. Mums reikia kuo greičiau išeiti iš šio prasto periodo. Tai mes ir ruošiamės padaryti. Galiu pasakyti, kad pastarosiomis dienomis mes treniravomės tikrai sunkiai, labai gerai, buvome labai susikaupę, labai disciplinuoti, ir aš tikiuosi, kad mes tai perkelsime į šeštadienio rungtynes.
– Pastaruoju metu komanda atkovoja kiek mažiau kamuolių nei įprastai, tai buvo akivaizdu ir paskutinėse rungtynėse. Ar ši kategorija šiuo metu yra didelis galvos skausmas jums?
– Aš manau, kad krepšinis yra žaidimas, kurį sudaro ne tik kamuolių atkovojimas. Krepšinis yra toks žaidimas, kur kiekviena kategorija padeda komandai laimėti. Be abejo, kova dėl kamuolių krepšinyje yra labai svarbi, tai yra viena iš tų detalių, kuri padeda komandai pasiekti gerą rezultatą.
Pergalę lemia ir kiti dalykai, bet kova dėl kamuolių tikrai yra vienas svarbiausių aspektų. Mums reikia ties tuo tobulėti, turime daugiau kovoti dėl kamuolių puolime, turime labiau atakuoti krepšį, o gynyboje būti susitelkę ties atitvėrimu nuo krepšio ir neleisti pelnyti lengvų taškų mūsų baudos aikštelėje. Tai yra mūsų namai. Mūsų baudos aikštelė turi būti mūsų namai ir, be abejo, ties šiuo aspektu turime būti labiau susikaupę.
– Jūsų komanda šį sezoną patyrė nemažai pokyčių, o dabar turite du naujus žaidėjus – Kenny Cherry ir Maxwellą Lewisą, kuriems abiem tikriausiai reikės šiek tiek laiko priprasti prie komandos. Kokį įspūdį jie palieka treniruotėse ir kada tikitės lūžio komandos susižaidime prisijungus naujokams?
– Tie du vaikinai yra skirtingi. Kenny yra labai patyręs, puikus charakteris, pozityvus vaikinas. Kitoje pusėje turime naują vyruką, kurio dar nelabai daug matėme, nes jis čia dar tik savaitę. Jis jaunas, gali atnešti energijos, atletiškumo, fizinės jėgos. Tikiuosi, kad jie ateityje puikiai tiks mūsų komandai. Visos šios mažos detalės padės mums vėl tapti laiminčia komanda.
– Iš jūsų patirties, kiek laiko tai užtrunka? Sezonas pamažu artėja prie pabaigos…
– Šis laiko momentas nėra tobulas. Atlikus papildymus komandoje, laikas nėra idealus. Bet žinote, gyvenime nieko nėra tobulo, turime prisitaikyti. Mes esame krepšininkai, bet pirmiausia esame sportininkai, o tik tada krepšininkai, tad turime prisitaikyti prie bet kokios situacijos. Aš tikiuosi, kad nuo kitų rungtynių mes būsime tikra komanda. Turime pademonstruoti savo sugebėjimus, kuriuos tikrai turime. Niekas nežino, bet aš tikiuosi, kad komandinė chemija ir tas persilaužimas įvyks labai netolimoje ateityje.
– Niekas dar neprarasta, bet šis nesėkmių ruožas „Juventus“ kainuoja pozicijas turnyrinėje lentelėje, ypač kai aukštyn pradėjo kilti „Nevėžis“ ir „Gargždai“. Ar pavyksta išlikti ramiems ir motyvuotiems matant tą nemalonų krytį lentelėje?
– Niekada per daug nesikoncentruojame į turnyrinę lentelę. Aš ir pats niekada nežiūriu į lentelę, po rungtynių niekada nežiūriu į statistiką. Man reikia vienos dienos, kad išvalyčiau mintis ir galvoje pereičiau per visas situacijas. Tik tada pradedu žiūrėti, kas įvyko, žiūriu į turnyrinę lentelę ar statistiką. Iš savo pusės pasakyčiau, kad nuo pat sezono pradžios matėme daug pokyčių turnyrinėje lentelėje. Pavyzdžiui, man atrodo, prieš mėnesį mes buvome ketvirtoje vietoje, ar ne? Dabar esame septinti. Viskas gali labai greitai pasikeisti.
Iki reguliariojo sezono pabaigos mums dar liko 12 rungtynių. Per jas daug kas gali pasikeisti, tai daugiau nei vienas ratas. Tikiuosi, kad mes pasieksime savo tikslus ir iškovosime geresnę poziciją prieš atkrintamąsias, o turėdami geresnę poziciją atkrintamosiose galėsime kovoti dėl aukštesnių tikslų. Kaip ir turėtume – su tokia komanda ir su tokiais žaidėjais, kokius turime, aš manau, kad galime tai padaryti.
– Šioje pralaimėjimų serijoje jūsų rodikliai viršija sezono vidurkius. Ar jaučiatės esantis geros sportinės formos ir tam tikra prasme nepriklausomas nuo komandos draugų?
– Aš nematau savęs kaip atskiro individo. Matau save kaip vieną komandos detalę, kuri padeda tam tikrose žaidimo dalyse. Matau save kaip dalelę, siekiančią rezultato. Turiu patirties, profesionaliai žaidžiu jau ilgą laiką. Kiekvienas treneris turi savo sistemą, savo taisykles, ir man, kaip žaidėjui, tai yra prisitaikymo klausimas. Dabar esu geros formos. Buvau geros formos ir gruodį, lapkritį.
Stengiuosi būti kuo labiau disciplinuotas, sunkiai dirbu, darau daug papildomų treniruočių, rūpinuosi savo kūnu, atidžiai renkuosi maistą, stebiu, kaip miegu. Natūralu, jog įdėjus tiek pastangų į savo sportinį gyvenimo būdą, ateina ir rezultatai. Bet būčiau kur kas laimingesnis, jei šiuo metu mūsų komandos rezultatai būtų daug geresni nei mano asmeniniai pasirodymai.
– Jums tai antrasis sezonas Lietuvoje po vienerių metų pertraukos. Treneris ir didžioji dalis komandos yra pasikeitę, bet išlaikėte stabilumą. Ar lietuviškas krepšinis artimas jūsų širdžiai ir žaidimo stiliui?
– Lietuvą krepšinyje matau kaip savo antruosius namus, todėl man tikrai patinka čia žaisti. Labai smagu matyti, kad žmonės čia gyvena krepšiniu, kad tai yra krepšinio šalis. Žaidimo stilius yra geras, jis man patinka. Jis nėra labai tolimas buvusių Jugoslavijos šalių – Kroatijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Slovėnijos – krepšinio stiliui. Tai nėra pernelyg nutolę nuo to stiliaus, tad nėra labai sunku prisitaikyti. Čia daug kontaktinio žaidimo, stiprių vaikinų, techniškai labai gerų žaidėjų. Aš tikrai mėgaujuosi žaisdamas šioje lygoje. Man didžiulis malonumas būti čia, apsuptam jūsų visų ir žaisti prieš jūsų akis.
– Prieš dvejus metus jus skyrė vos vienas metimas nuo pusfinalio, turėjo būti apmaudu. Šiemet kova dėl ketvertuko atrodo kiek atviresnė. Kaip nuo to laiko pasikeitė konkurencinė aplinka Lietuvoje?
– Tą sezoną, pamenu, buvo „Žalgiris“, buvo „Rytas“, o „Wolves“ buvo trečia pagal stiprumą komanda, taip pat buvo „Lietkabelis“ ir mes. Mes su „Lietkabeliu“ kovojome dėl to ir, kaip ir sakėte, turėjome tikrai sunkią seriją ketvirtfinalyje. Tikiuosi, kad žmonėms patiko tai stebėti. Man nepatiko, nes mes pralaimėjome (juokiasi). Viliuosi, kad žmonės tikrai mėgavosi mūsų dvikovomis. Manau, kad sunku lyginti, bet man patinka tai, ką matau – lyga tapo konkurencingesnė.
Kai kurios komandos padarė žingsnį į priekį su biudžetais, organizacija ir viskuo kitu, ir tai labai gerai Lietuvai kaip krepšinio šaliai. Dėl to, be abejonės, išaugs daug daugiau jaunų žaidėjų, kurie atras savo vietą. Ir aš tikrai manau, kad Lietuva, kaip krepšinio valstybė, gaus naudos iš tokio lygos konkurencingumo. Ar lyga dabar stipresnė, ar ne, negaliu pasakyti. „Žalgiris“, manau, yra daug stipresnis nei buvo, ypač matant juos Europoje. Bet ir „Rytas“ pateko į Čempionų lygos ketvirtfinalį, tad manau, kad viskas eina tik geryn.
– Ar šiemet pasiekti ketvertuką yra sudėtingesnis tikslas nei prieš dvejus metus?
– Prieš dvejus metus visi iš mūsų tikėjosi, kad ten pateksime. Mes visada buvome trečioje ar ketvirtoje vietoje, ir tais metais visi vaikinai buvo 100 procentų tikri, kad ten būsime. Bet taip neįvyko. Tad galbūt šiemet viskas įvyks priešingai. Dabar turbūt niekas iš mūsų nesitiki, kad ten būsime, bet niekada negali žinoti – kai prasideda atkrintamosios, niekada nežinai, kas nutiks. Pradedame nuo nulio ir visi gali nugalėti visus. Taigi, niekada negali žinoti, tai įmanoma. Pamatysime.
– Istorija rodo, kad ketvirtfinalyje ir vėl turėtumėte susitikti su „Lietkabeliu“...
– Bet mes prieš juos šiemet jau žaidėme daug kartų. Du kartus taurėje, tris kartus lygoje, tad iš viso penkis kartus. Tai yra daug, ir turbūt dėl to, kad žaidėme prieš juos taurės ketvirtfinalyje, greičiausiai lygos atkrintamosiose su jais nebesusitiksime. Galbūt su kažkuo kitu.
– Šeštadienį laukia svarbios rungtynės su „Gargždais“ jų arenoje, kurioje jie ką tik įveikė tiek „Nevėžį“, tiek „Neptūną“. Ar neprisibijote, kad atsižvelgus į dabartinę komandų trajektoriją, dabar žaisti rungtynes atrodo kiek palankiau jūsų varžovams, o ne jums?
– Žaisti Gargždų arenoje nėra lengva nė vienai šios lygos komandai, nuo „Žalgirio“ iki Jonavos. Mes ten žaidėme jau du kartus – vieną kartą lygoje ir vieną kartą taurėje. Abejos rungtynės buvo labai sunkios. Antrose rungtynėse jie mus nugalėjo 17 taškų skirtumu. Aš matau, su kokia energija ir entuziazmu jie ten žaidžia. Jie bėga, sprintuoja, meta, daro viską aikštelėje ir jiems labai patinka žaisti prieš savo fanus. Tikrai nebus lengva. Bet mes atvykstame kaip komanda, kuri tiki savimi, kuri tiki pergale. Mes pasiruošime ir turėsime žengti žingsnį į priekį ir kaip vyrai, ir kaip krepšininkai.
Jie turi labai gerus gynėjus. Jų žaidimas paremtas jų kūryba, žaidimu vienas prieš vieną. Jie taip pat turi gerų aukštaūgių, stiprių baudos aikštelėje, greitai bėga į puolimą. Jie turi ir gerų metikų, kaip kad Nojus Mineikis. Juos įveikti nėra lengva. Jie žaidžia labai gerą komandinį krepšinį. Be abejo, visų pirma turime sustabdyti jų žaidimą vienas prieš vieną, greitus gynėjus, jų kuriamas situacijas po pikenrolų ir tikiuosi, kad nuo to atsispyrę mes turėsime savo šansą.
LKL turnyro lentelė
