„Žmonės demokratinėje valstybėje yra laisvi daryti ką nori, jų valia“, – vertindamas Igno Vėgėlės pasiryžimą kurti politinę jėgą sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga. Jis taip pat sakė manantis, kad I. Vėgėlė pasinaudojo „valstiečiais“ Seimo rinkimuose, o politikos apžvalgininkai svarstė, kad jei I. Vėgėlė sukurs partiją, ta partija pretenduos į protesto balsus.
Apie tai, kokia gali būti I. Vėgėlės politinė ateitis, kalbėta ne kartą, o sekmadienį pradėjo ryškėti jos kontūrai. „Piliečių konferenciją“ surengęs parlamentaras prakalbo apie planus kurti savo politinę jėgą.
Žurnalistams sekmadienį jis teigė, kad politinė sistema yra sukonstruota taip, kad poveikį politinei sistemai galima padaryti tik per politinę jėgą.
„Tikslas (...), kad tos politinės jėgos ir visuomeninės jėgos, kurios (...) yra išsiskaidžiusios ir nesusitelkusios, susitelktų ir kartu bandytų sugrąžinti suverenitetą tautai“, – aiškino I. Vėgėlė.
Taip pat skaitykite
Visgi portalo LRT.lt kalbinti politologai dėl tokios politinės jėgos galimybės pasiekti politines aukštumas bent kol kas abejoja. Anot jų, partiją sukurti nėra taip paprasta, o ir ją sukūrus rinkėjų pyragą reikės dalintis su ilgu sąrašu kitų partijų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), su kuria I. Vėgėlės komanda ėjo į Seimą, pirmininkas A. Veryga teigė manantis, kad „valstiečiais“ I. Vėgėlė pasinaudojo.
„Nepatinka tokie dalykai, kai žmonės pasinaudoja, paskui meta. Aišku, turi savo motyvų, kodėl“, – portalui LRT.lt sakė LVŽS lyderis.
Nenustebino
I. Vėgėlė politikoje sužibo per prezidento rinkimus, po jų jis nutarė dalyvauti ir Seimo rinkimuose. Tiesa, tuomet savo partijos jis nekūrė, o su savo komanda ir „valstiečiais“ sudarė jungtinį kandidatų sąrašą. Tokiam sąrašui Seimo rinkimuose taikoma aukštesnė – 7 proc. – balsų kartelė, ją perlipti vos pavyko.
Po Seimo rinkimų I. Vėgėlė su savo bendraminčiais liko dirbti LVŽS frakcijoje, tačiau į partiją neprisijungė. Tai, pasak „valstiečių“ vedlio A. Verygos, leido spėti, kad ilgainiui jų keliai su I. Vėgėle išsiskirs. Pastarojo sprendimas kurti savo politinę jėgą LVŽS pirmininko nenustebino.
„Jis turėjo galimybę, galėjo išreikšti savo norą prisijungti prie LVŽS, bet to nepadarė. Vadinasi, nematė bendros ateities su mumis po rinkimų“, – portalui LRT.lt sakė A. Veryga.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie I. Vėgėlės komandos nariai priėmė sprendimą prisijungti prie „valstiečių“ partijos.
„Kad ir viceministrė, kuri yra deleguota nuo mūsų į Teisingumo ministeriją. Yra žmonių, kurie per rinkimus susidraugavo, pamatė, kad mūsų požiūriai į daugelį dalykų sutampa, ir atėjo dirbti kartu, – sakė A. Veryga. – Ignas nusprendė kitaip. <...> Manau, ir su Rimu [Jankūnu] tas pats bus, nes irgi neprisijungė.“
A. Veryga atkreipė dėmesį, kad LVŽS frakcija Seime yra gana marga – ją sudaro ne tik „valstiečių“ partijos nariai, I. Vėgėlės komanda, bet ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Todėl jis sakė besitikintis, kad frakcija neišsibėgios ir toliau kartu dirbs Seime.
„Žmonės yra laisvi pasirinkti politines jėgas ir mūsų frakcija margoka, ne vienos partijos, bet sugebame dirbti, derinti savo darbus, projektus. O tai, kad žmonės bando politines jėgas kurti, tai demokratinėje valstybėje jie yra laisvi daryti ką nori, jų valia“, – teigė A. Veryga.
Taip pat skaitykite
Tiesa, jis neslėpė ir nuoskaudos, mat jaučiasi, lyg I. Vėgėlė pasinaudojo „valstiečiais“ per rinkimus, o dabar juos palieka. Visgi čia pat A. Veryga primena, kad pats I. Vėgėlė yra sakęs kitaip, kad tai jis buvo naudingas LVŽS, nes be jo žinomumo ir komandos sąrašas nebūtų perkopęs būtinos kartelės.
„Tai dabar kaip pamatuoti? Nuomonė prieš nuomonę. Aš manau, kad pasinaudojo. Nepatinka tokie dalykai, kai žmonės pasinaudoja, paskui meta. Aišku, turi savo motyvų, kodėl. Dažniausiai tie motyvai būna politiniai, turinio, kas sutampa, kas nesutampa. Bet aš palieku jų pačių sąžinei ir rinkėjams spręsti“, – portalui LRT.lt komentavo LVŽS pirmininkas A. Veryga.
Rinks protesto balsus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas portalui LRT.lt sakė manantis, kad jei I. Vėgėlei pavyks sukurti savo politinę jėgą, tai bus dar viena partija, pretenduojanti į protesto balsus. Jis atkreipė dėmesį, kad politiko organizuotoje „Piliečių konferencijoje“ buvo matyti įvairių protestų dalyvių ir organizatorių bei politikų, kurie gina viskuo nusivylusius rinkėjus.
„Kitas dalykas yra pačios idėjos – prieš Europos Sąjungą, prieš žaliąjį kursą, prieš genderizmą, iš esmės prieš bet ką. Labiausiai tai siejasi su Šeimų maršo, kovido, skiepų protestais. Juolab kad žmonės yra tie patys, kurie tuos ratuose sukosi“, – teigė I. Kalpokas.
Jis atkreipė dėmesį, kad I. Vėgėlės populiarumo trajektorija juda žemyn. Anot docento, prezidento rinkimai I. Vėgėlei buvo santykinai sėkmingi ir būtų buvę net sėkmingesni, jei juose nebūtų dalyvavęs Remigijus Žemaitaitis. Tačiau Seimo rinkimai jau buvo kita istorija.
„Tik keliais tūkstančiais balsų sąrašas, kurį jis turėjo sustiprinti, perlipo minimalų barjerą. Dabar I. Vėgėlė yra truputį paskendęs mišrioje „valstiečių“, lenkų ir savo paties šalininkų frakcijoje. Ir man atrodo, kad tai yra vienas paaiškinimų, kodėl dabar [prabilta apie politinės jėgos kūrimą], o ne prieš rinkimus“, – komentavo docentas.
Taip pat skaitykite
I. Kalpoko manymu, jei I. Vėgėlė sukurs politinę jėgą, jos ambicija nebus savivaldos rinkimai, vykstantys kitais metais. O jei tokia ambicija būtų, juos labai spaudžia laikas.
Docento manymu, kalbos apie naujos jėgos kūrimą yra bandymas nepaskęsti politikos liūne ir atkreipti dėmesį į save. Tai svarbu turint omenyje, kad I. Vėgėlė netapo ministru, neina ir aukštų pareigų Seime. Visgi jo politinei jėgai teks kovoti su tais pačiais žmonėmis, su kuriais dabar kartu dirbama parlamente.
„Tas laukas yra gana konkurencingas. Turime tuos pačius „valstiečius“, „Nemuno aušrą“. Tai ar yra vietos dar vienai politinei jėgai? Ką mes dažnai matome tame protesto spektre, tai toks asmeninių ambicijų patenkinimo darinys labiau nei tikėtinas sėkmingas politinis darinys“, – svarstė I. Kalpokas.
Be to, kaip sakė docentas, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad I. Vėgėlė save apsupo žmonėmis, kurie rinkimus vis pralaimi: „Su vienintele mūsų politikos fenomeno Petro Gražulio išimtimi mes matome etatinius rinkimų pralaimėtojus.
Galima sakyti, kad tokia paradoksali situacija – jie labai protestuoja prieš žaliąjį kursą, bet pati politinė jėga yra toks antrinių žaliavų surinkimo punktas. Bet ar šį kartą iš tų antrinių žaliavų pavyks naują produktą sėkmingą pagaminti, labai kol kas sunku tuo patikėti.“
Nebe toks politiškai ryškus
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius portalui LRT.lt teigė, kad daug kas dabar priklauso nuo to, kaip apskritai seksis I. Vėgėlei kurti partiją. Kitas klausimas, ar tai partijai pavyktų rasti savo nišą.
„Iš vienos pusės aš sakyčiau, kad artėjantys Seimo rinkimai gali būti labai palankūs naujoms partijoms. Socialdemokratai dabar yra valdžioje ir aišku, kad per rinkimus jie turės rimtų nuostolių. Politika nėra fizika ar matematika, bet dažniausiai po buvimo valdžioje Tėvynės sąjunga 8 metus turėdavo pabūti opozicijoje.
Ir potencialiai yra galimybė trečiai politinei partijai pretenduoti į pergalę kaip Darbo partijai 2004 metais, kai buvo panašios aplinkybės, LVŽS 2016 metais, kai irgi tos aplinkybės kažkiek buvo panašios. Bet klausimas, ar I. Vėgėlė tikrai sugebėtų tokio lygio žaidėją kurti“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Jis teigė, kad I. Vėgėlės aukso laikas politikoje buvo prezidento rinkimai, tačiau po jų jis nepasiekė tokio rezultato, kokio tikėjosi, o ir vėliau neliko tokiu ryškiu politikos žaidėju, kaip buvo manyta.
„Šiuo metu, turbūt, galima sakyti, kad jo politinė karjera nėra pasiekusi labai didelių aukštumų ir praėję Seimo rinkimai nevirto labai didele sėkmės istorija. Jis prisijungė prie LVŽS, bet kadangi LVŽS tapo jungtiniu sąrašu, net gana sunkiai barjerą įveikė.
Taip pat skaitykite
Manau, kad I. Vėgėlė supranta, jog ta niša potencialiai egzistuoja. Bet čia vis tiek yra greičiausiai per dideli batai, kuriuos I. Vėgėlė bandytų užpildyti, kad bandytų sukurti labai veiksmingą, efektyvią protesto politinę jėgą, kuri dėl pergalės galėtų kovoti.
Manau, kad šiuo metu jis yra per silpnas politiškai, kad tai pasiektų. Pirmiausia reikia sulaukti, ar ta partija apskritai bus, žiūrėti, koks bus startas“, – komentavo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
Tiesa, M. Baltrukevičius taip pat kalbėjo, kad kovojant dėl patekimo į Seimą Lietuvoje naujoms partijoms dažnai nekyla itin didelių iššūkių, ypač jei jos veikia tikslingai, sugeba pritraukti lėšų, turi profesionalią vadybą.
Be to, pasak pašnekovo, akivaizdu, kad Seimo rinkimuose I. Vėgėlė tikrai dalyvavo su didesne ambicija nei tik būti eiliniu Seimo nariu. Visgi dabar įrankių matomumui didinti jam stinga, nors laikyti jį visiškai nematomu irgi nėra teisinga.
„Ir, galiausiai, tas laukas yra visai sudėtingas. Aplink I. Vėgėlę suburtos partijos kampanija kalbėtų labai panašius dalykus kaip LVŽS, turėtų panašių akcentų kaip „Nemuno aušra“. Neatmestina ir kad dar kažkokių partijų susikurs, daugelis ir tų nykštukinių Lietuvos partijų taip pat į gana panašų elektoratą orientuojasi.
Tą pyragą į gana nemažai dalių raikyti reikia. Gali susiklostyti toks scenarijus, kad LVŽS po Seimo rinkimų atsiduria už borto, nes mažiesiems koalicijos partneriams taip dažnai nutinka, tai gal I. Vėgėlė gali sukurti kažkokį politinį judėjimą, kuris bent trumpalaikėje perspektyvoje už LVŽS būtų stipresnis. Bet realiai vis tiek dabar manau, kad jo lubos yra gerokai žemesnės“, – portalui LRT.lt kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
