Problemos dėl Signatarų namų, premjero politinės sutemos ir keiksmai kelininkams. 1996 metų sausio ir vasario mėnesiais kai kurios aktualijos primena šiandienos problemas. Įsiūtį kėlė nereglamentuota būsto pardavimo tvarka, o prekybininkus siutino kasos aparatai. Tokiomis aktualijomis gyveno šalis prieš 30 metų.
Straipsnių ciklas „prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimas kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgas, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
Nors 1996 metais žiemos olimpinės žaidynės pirmą kartą istorijoje nevyko tais pačiais metais kaip ir vasaros, „Panorama“ pakalbino į Lietuvą grįžusį ledo ritulininką Darių Kasparaitį. Jis grįžo su labdaros siunta Lietuvai ir tada kalbėjo apie planus steigti paramos fondą.
Vasario 16-osios rekordai ir problemos
Vasario 16-oji į mūsų švenčių kalendorių grįžo 1989-aisiais. Tačiau praėjus septyneriems metams ne viskas su šia data ir jos simbolinėmis vietomis buvo sutvarkyta. Ypatingas aistras kėlė Signatarų namų atkūrimo projektas.
Sovietmečiu vietoje, kurioje buvo pasirašytas Vasario 16-osios Aktas, gyveno žmonės, namo vidus buvo apleistas, o apie istorinę vietą ir jos reikšmę bylojo tik išorėje pakabintos lentelės. Nors ir buvo bandoma atkurti pastato istorinę reikšmę, darbai judėjo lėtai.
Pastato atkūrimu rūpinosi šviesios atminties Stasys Urniežius (dar žinomas kaip Kunigaikštis Vildaugas), tačiau stigo lėšų, o vaizdas viduje priminė bendrabutį. Vėliau pastatą perėmus Kultūros ministerijai, minint 80-ąsias metines pastatui jau buvo grąžinta simbolinė jo prasmė ir pastatas perduotas valstybei.
Nors Signatarų namų vidus priminė landynę, iškilmės vis tiek tradiciškai buvo rengiamos prie jų. Pilies gatvėje sugūžėjus keliems tūkstančiams žmonių, paminėta Lietuvai svarbi diena. Ši tradicija tęsiasi nuo 1989 metų. Tai viena iš nedaugelio vietų Vilniuje, tiesiogiai susijusi su tarpukario Lietuva.
Paminėti šventę tautodailininkė Birutė Janavičienė sugalvojo ypatingu būdu – ausdama rekordinio ilgio tautinę juostą. Audėja dirbo ištisą parą, o rekordų knygą papildė 43,63 metro ilgio juosta.
Tradiciškai Vasario 16-ąją buvo teikiamos Nacionalinės meno ir kultūros premijos. Tais metais premijas tradiciškai teikė prezidentas.
1996 metais laureatais tapo fotografas Aleksandras Macijauskas, smuikininkas Raimundas Katilius, kompozitorius Bronius Kutavičius, dailininkai Algirdas Petrulis ir Vytautas Šerys, režisierius Jonas Mekas ir teologas, vertėjas Antanas Rubšys.
Tebesitęsianti bankų krizė ir kritęs premjeras
Neabejotinai didžiausia 1996 metų vasario aktualija vis dar buvo sudėtinga bankų situacija ir jų sukelta krizė Lietuvoje.
Metų pradžioje paskelbus skandalingus faktus apie tai, jog indėlį premjeras Adolfas Šleževičius iš Lietuvos akcinio inovacinio banko atsiėmė kelios dienos prieš paskelbiant informaciją apie sudėtingą banko padėtį visuomenei, šis dar bandė išsilaikyti poste.
Sausio 5 dieną protestuodami prieš premjerą atsistatydinimo pareiškimus pateikė dviejų svarbiausių ministerijų vadovai – užsienio reikalų ministras Povilas Gylys ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.
Spaudimas premjerui tęsėsi visą mėnesį. 1996 metų sausio pabaigoje prie vyriausybės protestavo „Lietuvos akcinio inovacinio“ ir „Litimpeks“ bankų indėlininkai. Jie reikalavo iš Lietuvos banko valdybos atsistatydinti ir grąžinti „pavogtus“ indėlius.
Politinė suirutė šalyje tęsėsi, kol sausio pabaigoje į skandalą įsitraukė ir prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, kuris pasiūlė susikompromitavusiam premjerui atsistatydinti.
Nijolės Steiblienės parengtame interviu prezidentas teigė, kad nusikalstamos grupuotės darė įtaką bankams. Atsakomybė dėl susidariusios padėties krito ir ant vidaus reikalų ministro Romasio Vaitiekūno pečių.
Šis pareiškimas sekė po premjerui generalinės prokuratūros iškeltos baudžiamosios bylos. Nors pats A. Šleževičius neatsistatydino, po prarasto prezidento pasitikėjimo A. Brazausko dekretu pasiūlyta premjerą atstatydinti. Seimas tam pritarė ir vasario 8 dieną jis nušalintas nuo pareigų.
A. Šleževičius ministro poste dirbo beveik trejus metus. Remiantis reportaže pateiktais statistikos duomenimis, Lietuvos darbo demokratinės partijos deleguoto ministro vadovavimo laikotarpiu infliacija šalyje buvo didžiausia, o darbo užmokestis mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių.
Gatvėje kalbinti žmonės vienos nuomonės neturėjo. Vieni palaikė premjero atstatydinimą, kiti siūlė atstatydinti visus, o treti liko A. Šleževičiaus pusėje.
Kasos aparatai ir dėl visko kalti kelininkai
Šiandien įprastas dalykas – kasos aparatai – tuo metu kėlė siaubą prekybininkams. Pasikeitus prekybos tvarkai juos privalėjo įsirengti ir smulkieji verslai, prekybos kioskai, ritualines paslaugas teikiančios įmonės. Reportaže galima matyti ir to laikotarpio kioskus, kurių netrūko visų miestų gatvėse.
„Šį rytą daugeliui vairuotojų dar kartą teko kovoti su nevalytomis gatvėmis. Žmonės vėlavo į darbus ir, žinoma, keikė kelininkus“, – pasirodžius gausesniam sniegui buvo pasakojama 1996 m. sausio 10 d. „Panoramos“ reportaže. Sunkiasvoriams vilkikams negalint įveikti įkalnių, miestuose stojo eismas.
Lietuvos įmonės žengė į kompiuterių erą, kai bendrovė „Sigmanta“ pradėjo gaminti IBM kompiuterius. Tačiau ir čia kilo nesusipratimų. Nors anksčiau skelbta apie „lietuviškus kompiuterius“, vis dėlto IBM korporacija Lietuvos pajėgumus panaudojo kompiuteriams surinkti ir visos naudojimo teisės liko korporacijos rankose.
1996 metais prekyba nekilnojamuoju turtu nebuvo reglamentuota jokiais įstatymais. Sunku tuo patikėti, tačiau prieš 30 metų dažnai būsto pirkėjai patekdavo į sukčių pinkles. Butų prekyba versdavosi ir nelegalūs prekeiviai, o prekybą buvo bandoma reglamentuoti ir įvesti studijų programą, kuri būtų skirta prekeiviams.
Klaipėdoje veikęs prekybos centras „Kruopa“ susidūrė su įspūdinga vagyste. Auksu ir prabangos prekėmis prekiaujanti parduotuvė buvo apvogta. Nors parduotuvė dirbo visą parą, nepastebėjo parduotuvę naktį apšvarinusio vagies, kuris išsinešė vertybių už 100 tūkstančių litų.
1996 metų sausį skandalą netiesiogiai sukėlė mecenatas Georgas Sorosas. Jo vizito Lietuvoje proga Šiuolaikinio meno centras surengė parodą. Viena iš instaliacijų buvo susijusi su Žaliojo tilto skulptūromis.
Mieste sukurtos veidrodinės skulptūros supykdė paveldosaugos komisiją ir buvo „išniekinta Žaliojo tilto skulptūrinė grupė“. Šios skulptūros nukeltos 2015 metais.
Daugiau archyvinio turinio rasite polapyje: https://archyvai.lrt.lt/
