Kol Lietuva ruošėsi pasitikti didžiąsias 1995 metų šventes ir žengti į naujuosius, šalyje toliau siautėjo krizės, perduotas pareiškimas dėl narystės Europos Sąjungoje, neramios dienos atėjo ir tuomečiam premjerui Adolfui Šleževičiui.
Su finansinėmis problemomis susidūrus seniausiam komerciniam bankui, šalyje prasidėjo ir vienas didžiausių politinių skandalų šalies istorijoje. Nors premjeras žadėjo nesitraukti, tačiau kitų metų pradžioje buvo atstatydintas.
Straipsnių ciklas „prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimas kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgas, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT Archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
1995 metų pabaigoje Seimas įpareigojo prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską ir premjerą Adolfą Šleževičių pateikti oficialų valstybės prašymą stoti į Europos Sąjungą. Teigta, kad visos politinės frakcijos pritarė šiam sprendimui, o atverti ES duris buvo svajojama dar iki tūkstantmečio pabaigos.
Karjerą sugriovęs indėlis
1995 metų pabaigoje vyko ir vienas didžiausių politinių skandalų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Metų pabaigoje ėmė braškėti dar vieno iš bankų pamatai – su sunkumais susidūrė seniausias, nuo 1988 metų veikiantis, privatus bankas – Lietuvos akcinis investicinis bankas (LAIB).
Tuo metu Lietuvoje veikė 27 komerciniai bankai. Iš jų vos 16 veikė sėkmingai, o likę 11 turėjo didelių finansinių problemų. Dar tą patį gruodį buvo svarstoma idėja dėl jungtinio banko kūrimo, kuris būtų tapęs didžiausiu komerciniu banku. Būtent LAIB turėjo tapti vienu akcininkų ir tai sukėlė problemų bei patikrinimų banke, kurie ir atskleidė sudėtingą situaciją viduje.
Epopėja prasidėjo 1995 metų gruodžio 19 dieną, kai Lietuvos bankas paskelbė moratoriumą inovaciniam bankui, o jau kitą dieną iškėlė baudžiamąsias bylas banko valdybos pirmininkui Artūrui Balkevičiui ir viceprezidentui Eugenijui Verbavičiui.
Teigta, kad bankas iššvaistė apie 271 milijoną litų. Iš viso bankas buvo sukaupęs apie 300 mln. gyventojų indėlių ir buvo laikomas didžiausiu banku Lietuvoje. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Kazys Ratkevičius „Panoramai“ teigė, kad bankas teikė klaidinančią informaciją.
Tuo metu prie banko prieš šventes rinkosi indėlininkai. Bankas buvo tik vienas iš daugelio tais metais sustojusių veikti bankų. Tačiau labiausiai indėlininkus supykdė tuomečio ministro pirmininko Adolfo Šleževičiaus elgesys.
Kita linkme viskas pasisuko paaiškėjus, kad tuo metu ministro pirmininko pareigas ėjęs A. Šleževičius ne tik komentavo susidariusią situaciją, tačiau ir pasinaudojo savo padėtimi bei turėdamas informacijos iš banko atsiėmė savo indėlį.
1995 metų gruodžio 8 dieną A. Šleževičius pavedė savo padėjėjui atsiimti dalį indėlio. Tačiau, anot paties A. Šleževičiaus, padėjėjas išėmė visą sumą – 250 tūkstančių litų. Vėliau, 1996 metų sausį, pinigai į banką grįžo.
Nors ministras ilgai laikėsi savo versijos ir kaltę neigė, protestų kilo ir pačios LDDP viduje. Iš ministrų pareigų traukėsi Linas Linkevičius ir Povilas Gylys. 1996 metų vasario 6 dieną A. Šleževičius buvo atleistas iš pareigų.
Tiesiogiai su A. Šleževičiumi buvo susijusi ir laida „Kas geresnio, premjere?“, kurioje kas mėnesį su ministru pirmininku kalbėdavęs Rolandas Paulauskas nevengdavo ir panegirikų premjero adresu.
Kalėdų laukimas ir svečias iš Šiaurės
1995 m. gruodžio 8 dieną Vilniaus oro uoste pirmą kartą nusileido specialus kompanijos „Finnair“ lėktuvas. Čia lankėsi svečias iš Laplandijos. Kalėdų Senelio vizitas sutraukė nemažą būrį vaikų ir žurnalistų.
Kalėdinei miesto eglei ir papuošimams Vilniaus savivaldybė lėšų neskyrė. Ieškant lėšų, buvo organizuojamas kalėdinių vitrinų konkursas. Surinkta maždaug pusė sumos, o Rotušės aikštėje statyta mažesnė – 12 metrų aukščio – eglė (1994 m. – 17 metrų).
Dirbtinė, tikra eglutė ar šakelė? Prekybininkai tikėjosi parduoti apie 100 tūkstančių medelių. 1 metro eglutės kainavo nuo 2,5 iki 6 litų. Populiariausiomis laikytos eglutės iki 2 metrų kainavo 5–10 litų.
Prekyba pirotechniniais gaminiais išgyveno savo laukinį laikotarpį. Jais prekiauti galėjo visos mažmenine prekyba besiverčiančios vietos, kurios buvo gavusios policijos leidimą. Kai kuriuos pirotechnikos gaminius buvo leidžiama įsigyti ir vaikams.
Metų pabaigą žymėjo ir įvairūs tradiciniai rinkimai. 1995 metais buvo renkama ir „Metų moteris“. Ja tapo režisierė Janina Lapinskaitė. Dokumentiką kurianti režisierė savo filmuose nagrinėja komplikuotas žmonių istorijas.
Paskelbti ir 1995 m. nacionalinių premijų laureatai. Jais tapo fotografas Aleksandras Macijauskas, smuikininkas Raimundas Katilius, kompozitorius Bronius Kutavičius, dailininkai Algirdas Petrulis ir Vytautas Šerys, režisierius Jonas Mekas ir vertėjas Antanas Rubšys.
Žmonių su negalia problemos, AIDS, vagystės ir kitos laikmečio spalvos
Klaipėdoje 1995 metų gruodį buvo teisiami įgaliojimus viršiję „Aro“ pareigūnai. Jie kaltinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prieš piliečius naudojo smurtą, o pareigūnai atlyginimą gaudavo ir iš privačių struktūrų, nesusijusių su pareigų atlikimu.
Gruodžio 1 dieną ir pasaulyje, ir Lietuvoje minėta AIDS diena. Anot to meto reportažo, Lietuvoje šia liga sirgo 40 žmonių. Pasaulyje tuo metu fiksuota maždaug 18 milijonų atvejų.
Nereikalingi laiptai, aukšti šaligatviai ir kitos problemos. Reporterė Edita Mildažytė domėjosi žmonių su negalia problemomis. Pasirodo, kad 1995 metais nė viena iš Vilniaus centre veikiančių institucijų nebuvo pasiekiama žmonėms, turintiems negalią. Tiek dėl laiptų, tiek dėl ten nepritaikytų per siaurų įėjimų, o žmonėms su negalia pritaikytą liftą buvo įsirengęs tik Operos ir baleto teatras.
Trylikoje Lietuvos miestų ir rajonų vyko automobilių tikrinimo akcijos. Paaiškėjo, kad dalis jų buvo vogti automobiliai. Tarptautinės operacijos metu tikrinti automobilių duomenys ir lyginti su užsienyje dingusiomis transporto priemonėmis.
„Ar gali būti žmogus laisvas, jeigu jis nesaugus? Tokią temą gvildeno suvažiavimo dalyviai“, – skelbia reportažas apie Laisvojo žodžio fondo suvažiavimą. Tokia iniciatyva atsirado po sprogimo „Lietuvos ryto“ redakcijoje.
Žmogaus ūgio tuneliai, nutekamieji mediniai drenažai ir 14 amžiumi datuojami medinių tvirtinimų fragmentai. Virš įtvirtinimų – gyvenamojo pastato kampas. Apie šiuos radinius pasakojo šalia Neries dirbantys archeologai.
Daugiau archyvinio turinio rasite specialiame polapyje: https://archyvai.lrt.lt/
